Žmogaus ir gamtos ryšys. V. Krėvė „Skerdžius“

Vinco krėvės kūriniu ir bandysiu atsakyti, koks gi yra žmogaus ir gamtos ryšys.
neįmanoma pasijusti taip, kaip gamtoje, nes gamta tai ramybė. Ji priklauso visiems,
o ne kam nors vienam konkrečiai. Įvairiaspalvis kvepiantis laukas, medžių ošimas,
paukščių čiulbėjimas, upokšnio čiurlenimas... Ir to niekada neatstos virtualios
realybės akiniai ar nufilmuotas vaizdo įrašas. “Skerdžiuje” istorija pasakojama apie
pagrindinį veikėją skerdžių Lapiną; seniausią kaimo gyventoją, tačiau iki šiol mylintį
gyvenimą ir spinduliuojantį džiaugsmu bei energija.Jis yra įsitikinęs, jog mirs tuomet,
kai bus nukirsta jau daugel metų prie jo namų auganti liepa. Apie tokį jo kone
magišką įsikalbėjimą žino visas Pagirių kaimas.
Po linksmai atšvęstų krikštynų Lapinas ir Grainis baisiai susipyksta, nes, šio
nuomone, liepą reikia nukirsti dėl ant daržo metamo šešėlio. Lapinas iškeikia Grainį
ir išeina namo, nuoširdžiai netikėdamas jo žodžiais. Bet kitą dieną liepa jau guli
skersai daržo. Lapinas gal iš sielvarto, gal dėl amžiaus, gal dėl ligos netrukus ir
pasimirė. Iš pirmo žvilgsnio gal ir keistai atrodo, kad senelis mirė dėl medžio. Tiesą
sakant, juk tai ryškus žmogaus ir gamtos ryšio pavyzdys, juk čia aiškiai kritikuojama
nepagarba gamtai. Miškas Lapinui - šventa vieta. “Dažnai pasigailiu, kad tokių laikų
sulaukiau, kada žmonės net girių nemėgsta, švento miško nesigaili…” Šiais žodžiais
išreikšdamas susijaudinimą Lapinas atskleidžia savo melancholiškus jausmus. Miškų
naikinimas jį slegia. Lapinui gamta - tai jo tikrieji namai, o namai - šventovė, kurioje
gimsta geriausi atsiminimai, kuriamas gyvenimas. Senuko senoviniu tikėjimu medis
yra šventas, o jo nukirtimą prilygina žmogžudystei, gyvenimo harmonijos sugriovimui
bei prisiminimų atėmimui. Atimsi gamtą iš žmogaus, tai kas iš jo ir beliks... Juk
situacija praktiškai analogiška pavaizduotai V. Krėvės apsakyme.
Senovėje Baltų tikėjimo papročiu kertamo medžio ar skerdžiamo gyvulio būdavo
atsiprašoma, nes tai pristabdydavo besaikį gyvųjų organizmų naikinimą. Lapinui nėra
priimtina išvis kirsti mišką. Šventus dalykus - mišką- jis garbiną labiau nei Dievą.
Pastaruoju net nesidomi, tačiau visa širdimi myli medžius ir gamtą. Sugriovus
gamtos ir žmogaus harmonijos pusiausvyrą žmogaus gyvenime gresia dvasinis
išsekimas. Taip pat gamtos meilė įkūnija religingumą, nes žmogus...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!