Žmogaus dvasinis taurumas J. Biliūno kūryboje (pastraipa)

Źmogaus dvasinis taurumas J. Biliūno kūryboje

Jonas Biliūnas yra XIX a. pabaigos ir XX a. pradžios lietuvių prozininkas, publicistas, lyrinės prozos pradininkas Lietuvoje, savo kūryboje pabrėždavo žmogaus orumą, padarytų klaidų refleksiją ir kaip veikėjai sprendžia savo klaidas. Novelėje “Ubagas” pagyvenusį vyrą Sabaliūną iš namų išvijo sūnus, nes “senas žmogus visur nemalonus…”, tačiau šį rūpestingą bičių mylėtoją užjaučia sūnaus draugas, kuris neseniai grįžo į tėvynę, dėl sveikatos sutrikimų. Pasakotojas jaučia kaltę, sąžinės graužatį, nes negali padėti draugo tėvui, kuris jį “užaugino”. Jis jaučiasi atsakingas, nes praeityje jo ir dėdės santykiai buvo stiprūs ir vyrui yra gėda už Sabaliūno sūnų, kad jis taip pasielgė su vienu savo artimiausių žmonių – tėvu. Jonas Bilūnas, pavaizduodamas kaip Sabaliūno sūnus nuvertina kilnias tėvo savybes, kaip darbštumas, tvarkingumas, meilė bitėms, gerumas vaikams, parodo, kad net geras žmogus gali būti paliktas vienas ir atstumtas. Jono Biliūno novelėje atsispindi kaip žmonės gali nevertinti visų dalykų, kurie jiems buvo suteikti ir kaip nekalti žmonės užjaučia kitus ir nežino kuo galėtų padėti, nors patys neprisidėjo prie skriaudimo. Taigi autorius savo kūriniais norėjo parodyti kaip žmonių savanaudiškumas ir ignoravimas gali pakenkti kitiems ir tik galvodami ir mokydamiesi iš

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!