Žinių ekonomikos teorija

Žinių Ekonomika A. Žinių visuomenė ir žinių ekonomika Žinios  Inovacijos  turtas ir socialinė gerovė Daugiau kaip tūkstantmetį turtingiausi žmonės buvo susiję su nafta: John’as Rockefeller’is – IXX amžiuje ir Brunei’aus Sultonas – XX a. pabaigoje. Bet šiandien, pirmą kartą istorijoje, turtingiausias pasaulyje žmogus yra žinių darbuotojas – Bill’as Gates’as. Tačiau augimo ir teisingumo tikslai negali būti pasiekti, jeigu žinios yra tik kelių asmenų prerogatyva; kiekvienas turi turėti lygias galimybes gauti žinias ir tapti žinių darbuotoju. Tautos, kurios nekurs žinių, pasmerktos užmarščiai. Kuriančios žinias – ves pasaulį į ateitį. Žinių darbuotojai Kiekvienas, ne tik mokslininkas ar technologas, gali būti žinių darbuotojas. Ūkininkas – jeigu supranta į kokią dirvą ir ką sėja, kokius cheminius priedus naudoja, gauna trumpalaikes ir ilgalaikes orų prognozes, pagal kurias planuoja savo veiklą. Jeigu jis taip daro, tai jis yra nuolatinis žinių naudotojas ir žinių darbuotojas. Tokie žinių ūkininkai būtų ir tie, kurie augina ekologiškai švarius produktus, naudodamiesi informacija ir stebėdami dirvos fizinį, cheminį ir mikrobiologinį derlingumą. Vartotojas. Jeigu jis tampa žinių darbuotoju, tai skatina teigiamas rinkos tendencijas. Jeigu jis gauna paprastus, suprantamus patarimus, kaip įvertinti prekių kokybę, tai jo elgsena veda į kokybinį ir kiekybinį gamybos augimą. Išsimokslinę vartotojai gali matyti lemiamą ryšį tarp 5 E – aplinkos, ekologijos, ekonomikos, teisingumo ir etikos (environment, ecology, economics, equity and ethics). Jie nepasidotų klaidingai informacijai, kurią teikia suinteresuotos grupės, ir spręstų patys, kas teisinga, o kas klaidinga. Jie galėtų stabdyti destruktyvius projektus. Todėl žinių visuotinumas yra lemiamas vystymosi veiksnys. Žinių darbuotojų uždaviniai skiriasi: • Žinių generavimas – reikalauja savarankiškumo ir kūrybingumo. • Žinių įgijimas – reikalauja žinių plėtros vietoje, o taip pat jų įgijimo iš viso pasaulio per licencijavimo sutartis, užsienio investicijas ir t.t. • Žinių absorbavimas – apima visuotiną pagrindinį išsilavinimą, visą gyvenimą trunkantį mokymąsi, tretinio mokslo skatinimą mokslo ir technologijų srityje ir pan. Visuotinio raštingumo (švietimo) nepakanka ekonomikos plėtrai. Turi būti atvirumas inovacijoms ir žinioms. • Žinių paskleidimas – tai, be kita ko, kūrybiškas modernių IKT naudojimas konkurencinėje aplinkoje. Per praeito amžiaus paskutinius du dešimtmečius milijono bitų informacijos perdavimas vieno kilometro atstumu atpigo nuo dvidešimties dolerių iki kelių centų, o kainos mažėjimo kreivė – logaritminė; 2020 metais pusė pasaulio gyventojų bus susijungę per internetą (netizens). Žinių gamybos šakos (pramonė) Gamybos ribos ekspansija (expansion of the production frontier) – žemė, darbas ir kapitalas tampa mažiau reikšmingi, palyginti su technologija. Technologijos šaknys – mokslas, mokslo – žinios. Šakos intelektinio kapitalo vertė apspręs jos vietą ir konkurencingumą. Pagrindinis poslinkis bus nuo žmonių, kurie naudoja informaciją ir atlieka kasdieninį darbą negalvodami, prie žmonių, kurie žinias naudoja kiekvienoje stadijoje. Žinių darbuotojams informacija ir žinios bus jų darbo žaliava ir produktas. Žinių pramonė (mikroelektronika, biotechnologija, dirbtinės medžiagos, telekomunikacijos) auga sparčiausiai bei skatina kitas šakas grįsti gamybą žiniomis. Pavyzdžiui, naftos gavyboje išteklių ribotumas paskatino panaudoti naujas žinias akustiniams tyrinėjimams, horizontaliam gręžimui, išgavimui pakrantės telkiniuose. Žinių, neapčiuopiamo turto reikšmė didėja dėl jo savybių. Jos nereprodukuojamos (non-replicable), unikalios ir savininkiškos (patentuotos, firminės), o tai suteikia kompanijoms konkurencinį pranašumą. Fizinis turtas ir kapitalas nėra ribotos gėrybės šiais laikais. Neapčiuopiamo turto prigimtis skiriasi įvairiose šakose, tačiau yra ir bendrumų. Tai – tyrinėjimai ir plėtra (R&D), patentai, firminės technologijos, duomenų bazės, prekių ženklai ir netgi santykiai, žmonės ir t.t. Neapčiuopiamo žinių turto dominavimas verčia keisti vadybos (valdymo) struktūras. Vadyba visur turi strategijos, struktūros ir sistemų rėmus. Aukščiausi vadovai visuomet yra pagrindiniai strategai ir sprendžia apie išteklių paskirstymą, o žemesnieji vadybininkai paprastai įgyvendina ir administruoja strategijas. Dominuojant neapčiuopiamam turtui, kiekvienas turi kurti naujus modelius. Aukščiausieji vadovai kuria tik bendrus tikslus ir aplinką, kurioje žmonės turi veiklos laisvę. Pramonėje taip pat tenka rūpintis ir kitu neapčiuopiamu turtu. Pavyzdžiui, klientų lojalumas, kuris kyla iš klientų pasitenkinimo ir darbuotojų įsipareigojimo. Turto įvertinime bei metinėse ataskaitose turėtų atsirasti įmonės klientų pasitenkinimo arba darbuotojų pasitenkinimo indeksai. Kaip turėtų pasikeisti apskaita, balansas, vertybinių popierių rinkų reakcija, skolinimas? Pavyzdžiui, Japonijoje jau dabar intelektuali nuosavybė gali vaidinti garanto vaidmenį išduodant paskolas ir nereikia ilgalaikio turto. Žinios taip pat gali atstoti pinigus akciniame kapitale. Žinių pramonė palanki intelektualiai turtingoms valstybėms. Tačiau jos potencialo atskleidimas reikalauja agresyvios ir aiškios politikos, kūrybiško planavimo, drąsos ir rizikos. Žinių pramonės šakos veikia konkurencinėje aplinkoje, kurioje būtina greita reakcija į dinamiškas rinkos sąlygas. Operacinis efektyvumas ir funkcinis lankstumas yra lemiamas faktorius tokiose veiklose. Darbo teisė turi leisti didesnį lankstumą. Žinių darbuotojams netinka tas pats darbo laiko reguliavimas, kuris taikomas fiziniam reproduktyviam darbui. Žinių generavimo ir įgijimo opcijos Yra sakoma, kad žinios sklinda iš šiaurės į pietus, tačiau “naudojamos žinios” taip lengvai nesklinda, kadangi jos potencialiai kuria turtą. Nei viena šalis ar korporacija nesuteiks konkurencinių pranašumų kitai, nebent už atitinkamą kainą. Todėl pagrindinės opcijos yra “pagaminti” ar “nupirkti”. Tačiau yra galimos ir papildomos opcijos: “nupirkti ir padaryti geriau”, “padaryti ir nupirkti geriau”, “padaryti kartu”. “Padaryti” yra pirmenybinė kryptis, tačiau niekas negali visko padaryti pats. Antra vertus, niekas nenori parduoti pirmaujančių įrengimų ar technologijų, suteikdamas konkurencinius pranašumus. Japonijos kelias yra – “nupirkti ir padaryti geriau”. Jie įgyja žinias per licencijavimą, absorbuoja jas ir sukuria aukščiausios klasės produktus, kurie konkuruoja su geriausiais pasaulyje. “Padaryti ir nupirkti geriau” reiškia, kad žinios (pvz., apie technologijas) suteikia pranašumų derybose, strateginės pozicijos nustatyme ir pan. Šalims, kurios stokoja išteklių, “padaryti tai kartu” yra pirmenybiška opcija ilgalaikėje perspektyvoje. Ji reiškia žinių tinklų kūrimą tarp visų žinių centrų akademiniame pasaulyje, nacionalinėse laboratorijose ir t.t., jungiant su gamybos sektoriumi. Naujos žinios privalo turėti ekonominę prasmę.Naujų produktų ir procesų sukūrimas į verslą panašiu būdu. Verslo konkurencinis pranašumas gali būti pasiektas naudojant naujausias žinias. R&D ilgalaikiai horizontai turi susitikti su verslo trumpalaikiais horizontais. Tikriausias kelias tapti technologiškai stipriu – jungimasis į tinklus su pirmaujančiomis organizacijomis visame pasaulyje. Įgūdžiai, gebėjimai ir technologijos tampa konkurencingumo pamatu. Intelektinės nuosavybės teisių (INT) vaidmuo žinių ekonomikoje Žiniomis paremtoje konkurencijoje INT tampa pagrindiniu strateginiu įrankiu. Valstybė turi turėti stiprias INT kūrimo, paėmimo, dokumentavimo, įvertinimo, apsaugos ir eksploatavimo sistemas. Patentų suteikimas reikalauja, kad inovacija turėtų naujumo, ne akivaizdumo ir naudingumo požymius. Ar Lietuvoje vykdomi tyrimai atitinka šiuos kriterijus? Ar patentų rašymas garantuoja, kad konkurentai mūsų nepergudraus? Ar inžinieriai ir technologai išmano INT? Kinija turi 5000 patentų mokymo institutų. Problemos patentų sistemoje: • Viešos vs privačios žinios (mokymo, gyvybės išsaugojimo technologijos turėtų būti visuotinai prieinamos). Kas pirks žinias viešiems poreikiams? • Sistemos diferencijavimas, priklausomai nuo šakos, išradimo, žinių tipo. Tačiau, pvz., elektronikos pramonė, kur produkto gyvenimo ciklas yra trumpas, nori greitos ir trumpalaikės apsaugos. O, pvz., farmacijos pramonė, kur pajamos uždirbamos po ilgo saugumo, toksiškumo įvertinimo, ginčų sprendimo laikotarpio ir kitų procedūrų, norėtų ilgalaikės apsaugos. • Gyvos sistemos (augalai, gyvūnai) palyginti su negyvosiomis, kurioms buvo sukurtas patentavimas. Taip pat patentavimas nepritaikytas neformalioms inovacijų sistemoms (iš prigimties tokie novatoriai, kaip ūkininkai, amatininkai,žvejai, gentys ir t.t.) • Reikėtų mažesnės trukmės patentų mažesnėms inovacijoms bei tradicinių žinių konkretiems pakeitimams. Jie apimtų supaprastintą registravimą ir žemesnį išradimo slenkstį. Tai paskatintų atskirtų novatorių kūrybinius gebėjimus. • Naujovių skelbimas ir patentavimas turi būti vykdomas tik įvertinus to pasekmes INT. Tradicinių žinių ekonomika Ji remiasi šalies gamtinėmis sąlygomis ir liaudies sukauptomis žiniomis. Pavyzdžiui EXIM bankas tarptautinę augalų medicinos rinką įvertino 60 milijardų dolerių per metus ir kasmetinį jos augimą 7%. Turtingesnės šalys linkę pasinaudoti kitų šalių biologine įvairove ir tradicinėmis žiniomis. Jeigu tai nėra apsaugota, tai tos šalys nieko negauna. Vienas iš pavyzdžių – JAV išreklamuotas naujas antibiotikas, besiremiantis peptidų varlių odoje išradimu. Išradėjas žinias gavo iš trijų Afrikos ir Amerikos genčių, kurios žinojo apie varlės odos žaizdų gydomąsias savybes ir ją naudojo šiam tikslui. Tačiau gentys negavo jokios papildomos naudos iš šių žinių perdavimo. Tradicinių žinių ekonomika gali būti sudėtingas klausimas. Bendruomenė, kaip žinių savininkė, gali identifikuoti save, nes žinios perduodamos iš kartos į kartą. Tačiau ji gali turėti ir savas, nerašytas INT. Reikalingi nauji šių žinių komercializavimo modeliai, susiejant inovacijas (R&D), gamybą, investicijas, marketingą, darbo vietų kūrimą, natūralių išteklių išsaugojimą (Švenčionėlių vaistažolės). Egzistuojanti INT sistema remiasi privačia nuosavybe ir individualiais išradimais, todėl skatina tradicinių žinių pasisavinimą, nesidalijant nauda su vietine kultūra. Tradicinių žinių, inovacijų ir praktikos apsaugai gali būti naudojami geografiniai prekės ženklai. Jie galėtų egzistuoti tol, kol egzistuoja atitinkamos kolektyvinės tradicijos. B. Kas yra žinių varoma ekonomika? Žinių varoma ekonomika yra ta, kurioje žinių generavimas ir eksploatacija ima vaidinti dominuojantį vaidmenį turto kūrime. Tai ne tik paprastas žinių ribų išplėtimas; tai ir visų tipų žinių naudojimas ir eksploatavimas visose ekonominės veiklos srityse. Pagrindinės jėgos varančios ekonomikos transformaciją: revoliuciniai IKT pokyčiai; sparti mokslo ir technologijų pažanga; stiprėjanti globalinė konkurencija; ir vartotojiškos paklausos pokyčiai. Žinių ekonomikos skirtumas nuo ankstesnių ekonomikų. Žinios skiriasi nuo įprastų prekių ir šie skirtumai turi lemiamos įtakos žinių ekonomikos organizavimui (pagal Stigliz): • Žinios yra globali viešoji gėrybė: “neribotai plečiama” arba “nevaržybiška vartojime”. • Kitas svarbus bruožas yra tas, kad kai tik žinios yra atrastos ir paskleistos viešai, ribiniai papildomų vartotojų pridėjimo kaštai iš esmės yra lygūs nuliui; • idėjoms ir inovacijoms būdingi teigiami išoriniai poveikiai, jų nauda paplinta už tų, kurie jas pasiūlė, ir gali būti sunku atskirti kitus potencialius žinių vartotojus per INT. • Be to, žinioms būdingas “nepažinumas”, tai kaip patyrimo nauda, kurį vartotojai jau turėjo, tačiau sunkiai įvertina. Dany Quah nurodo kitas savybes: • Žinių produktų daugėjimas, kuris susijęs su jų neribotu plėtimusi ir kitomis savybėmis • IKT, apimant ir Internetą • Intelektuali nuosavybė (patentai, autorinės teisės, firmų ženklai, įvaizdžio formavimas, reklama, prekių ženklai ir logotipai • Bibliotekos ir duomenų bazės, elektroninės informacijos kompiliacijos. Pagal Quah, naujai technologijai esminga yra tai, kad ji vartotoją priartina prie technologijos raidos paslėpto veido. Tradicinėje industrinėje ekonomikoje žinios yra pirmoji grandis, nuo kurios einama per INT patentų forma, į įrengimus ir perdirbimą prekių vartotojams gamybai. Žinių ekonomikoje grandinė išnyksta, nes žinių vartotojai ir gamintojai tiesiogiai sąveikauja tarpusavyje. Atstumas išnyksta ne tik dėl IKT, bet ir dėl spragos tarp žinių gamintojų ir vartotojų pašalinimo. Poveikis industrinei struktūrai ir ekonominei veiklai Pagal John Kay, klaidinga manyti, kad, jeigu yra stipri INT sistema, žinių bruožai nulemia tai, kad laimėtojas pasiima visą (“winner-takes-all”) rinką ir vyksta koncentracija iki santykinai mažo globalių žaidėjų skaičiaus – “superžvaigždžių”. Taip pat klaidinga manyti, kad dominavimas rinkoje ir komercinė sėkmė lydi tuos, kurie kontroliuoja standartus ir/arba paskirstymo procesą. Gali būti tik laikinos monopolijos, bet jos negali gyvuoti be galo. Paskirstymas taip pat negelbsti, nes žemi paskirstymo kaštai ir lengvas priėjimas prie paskirstymo mechanizmų reiškia, kad renta paskirstymo lygyje mažėja ir migruoja į tą grandį, kurioje veiksniai tikrai riboti ir yra konkurencinių pranašumų. Jau XX a. konkurenciniai pranašumai pasikeitė: nuo rinkos padėties, dydžio ir galios pereita prie žinių įjungimo į nebereikšmingas žaliavas. Žiniomis pagrįsti konkurenciniai pranašumai kilo iš firmų ženklų, kaip reputacijos rodiklių, galios; iš standartų, kurie būdingi Microsoft operacinėms sistemoms; iš inovacijų apsaugotų patentais, autorinėmis sutartimis ar paslaptimis, kaip Coca Cola; arba iš novatoriškumo reputacijos, kaip Sony. Kitas žiniomis pagrįstas konkurencinis pranašumas yra vidinė ir išorinė firmų architektūra (pasitikėjimo tinklai, pasikeitimas žiniomis ir informacijos apdorojimas organizacijos viduje ir tarp organizacijų. Tinklai ir geografiniai įmonių branduoliai (clusters) yra ypač svarbus žinių varomos ekonomikos bruožas. John Cantwell parodė, kad įmonėms vis svarbiau dirbti technologiškai paremtuose aljansuose. Įmonėms naudinga pasidalinti augančius T&P (tyrimų ir plėtros) kaštus tarpusavyje. Prireikia naudoti įvairesnes technologijas ir įvairesnių šaltinių rezultatus, nes vartotojai tampa išrankesni, o prekės sudėtingesnės. Didesnės tarptautinės firmos tampa multitechnologinėmis korporacijomis išdėstytomis apie meistriškumo (excellence) centrus. IKT nepakanka, nes Internetu perduodama informacija, bet ne supratimas. Reikalingi branduoliai. Juose susidaro rezonuojanti darbo rinka ir pasikartojantys kontaktai, kurie padeda sukurti pasitikėjimą ir potencialų bendradarbiavimą. Tai ypač svarbu mažesnėms aukštųjų technologijų įmonėms. Dėl žinių prigimties įmonės įsteigto T&P padalinio nauda pasiskirsto plačiau (nebaigti tyrimai nepatentuojami, tyrėjai komunikuoja su kitais arba migruoja). Todėl privatūs investuotojai nelinkę įdėti į tyrimus tiek, kiek tai naudinga visuomenei. Žinias pripažįstant globalia viešąja gėrybe (darantys taikomuosius tyrimus semiasi idėjų iš pagrindinių žinių katilo ir paverčia jas patentabiliomis inovacijomis), turi būti daugiau bendradarbiaujama skatinant bazinių tyrimų pasiūlą. Pagal Stiglitz’ą vyriausybės turėtų ne rinkti laimėtojus, o nustatyti svarbius išorinius poveikius sukuriančius projektus, kurie turi didžiulį poveikį ekonomikai. (JAV: parama žemės ūkio tyrimams XIX a. – vedė prie našumo augimo; 1842 m. nutiesta pirmoji telegrafo linija paskatino verslą investuoti į tinklo sukūrimą; Interneto plėtra). Valstybės parama baziniams tyrimams, bent laikinai, gali suteikti šaliai technologinio lyderiavimo pranašumų. Valstybės politikos vaidmuo Kaip ir įmonė, turi nustatyti (suprasti ir plėtoti) atitikimą tarp būdingų nereprodukuojamų gebėjimų ir šalies konkurencinės aplinkos. Bazinio mokslo ir technologijų plėtra. T&P reikalingi ne tik naujoms idėjoms generuoti, bet ir supratimui kas vyksta kitose šalyse ugdyti. Tyrimų biudžetas įgalina sukurti techninius įgūdžius, kurie įgalina efektyviai panaudoti kitų žmonių darbą. Sunku pasiekti globalias žinias be savos T&P patirties. Kita Mokymas. Įgūdžių profilis, palyginti su kitomis valstybėmis. Rezonuojančios finansinės rinkos, rizikos kapitalas finansuoja ne tik kapitalą, bet ir Know-how bei vadybinius įgūdžius. Svarbūs ir ilgalaikiai tikslai. Makroekonominis stabilumas. Konkurencija ir INT. Quah’o kompromisas: ex-post socialinio efektyvumo rezultatas (kiekvienas naudojasi naujomis idėjomis), versus ex-ante stimulai įmonėms gaminti žinias ir žinių produktus. Stiglitz’as: firmų bendradarbiavimas gali vesti prie suokalbio didinti kainas ir mažinti konkurenciją; taip pat konkurenciją gali riboti naujų technologijų masto ekonomijos didinimas (“winner-takes-all” and “lock-in” – užspaudimo efektai). Tačiau tyrimai rodo aukštų technologijų firmų bendradarbiavimas apima pasidalijimą T&P darbais, žinių ir informacinėmis sistemomis, o ne susitarimais išlaikyti esamus klientus. C. Žinios Tai ne tik informacija ar idėjos, kurios gali būti užrašytos ant laikmenos ir perduotos – “kodifikuotos žinios”. Taip pat supratimas, kurį sunkiau išreikšti, įgyti ir lėčiau paskleisti. Būtent “neišreikštos žinios” dažnai yra konkurencinių pranašumų pagrindas. Svarbu ne tiek žinių skleidimas, kiek jų panaudojimas praktikai gerinti. Esamų žinių skleidimas ir eksploatavimas gali būti reikšmingas tik naujų žinių kūrimui, kurias ne kiekvienas supras (paslėptas vyras arba karvė, vyras ar moteris?). Dažnai tik bendravimas akis į akį padeda suprasti ir pritaikyti kieno nors neišreikštas žinias. Kodėl žinios svarbesnės? Žinių panaudojimą ekonomikoje spartina keturi veiksniai: naujos IKT, spartus mokslo progresas, globali konkurencija ir skonių, gyvenimo būdo bei laisvalaikio pokyčiai augant pajamoms. Revoliuciniai IKT pokyčiai Pavyzdžiai… Jie leido organizacijoms pakeisti verslo vykdymo, naujų rinkų kūrimo ir priėjimo prie jų, bendravimo su klientais, tiekėjais ir konkurentais būdus. Spartesnė mokslo ir technikos pažanga OECD šalyse verslo sektoriuje išlaidos T&P per du paskutinius XX a. dešimtmečius – padvigubėjo. Padidėjo žinių apimtis, dar daugiau jų skleidimas. Pastarojo faktoriai – IKT bei finansavimas iš užsienio (diversifikuojant tyrimus tarptautiniu lygiu), kurio dalis finansavime per tą patį laikotarpį taip pat padidėjo daugiau kaip 2 kartus. Globalesnė konkurencija Per minėtą laikotarpį pasaulinė prekyba augo 2 kartus sparčiau negu BVP; du kartus išaugo tarptautinis investavimas. Tai sudarė galimybes specializacijai, T&P rezultatų persiliejimui, visų rūšių mokymams per pavyzdžius, lenktyniaujant, žmonių judėjimui skleidžiant geresnius valdymo, organizavimo, tiekimo metodus. Pajamų, skonių ir gyvenimo būdo kaita Svarbiau tapo kokybė ir dizainas, komfortas ir kultūrinės bei rekreacinės paslaugos, subalansuotos plėtros būtinumo supratimas. Neatsižvelgiant į tai neįmanoma gaminti pelningai. Naujoves gaminančiam verslui labiau sekasi dirbant su rafinuotais ir reikliais verslininkais bei mažmenininkais, kurie patys nori technologinių pokyčių. Pavyzdžiui, e-komercijos priklauso nuo klientų norų įgauti būtinų įgūdžių ir pakeisti savo pirkimo įpročius, o taip pat nuo įmonių galimybių investuoti į naujas technologijas ir pakeisti verslo vykdymo būdus. Poveikis Visi minėti pokyčiai padidina žinių, kaip konkurencinio pranašumo ir ekonominio augimo šaltinio, reikšmę. O tai turi pasekmes: • Vadovams – jie turi daugiau galvoti apie pranašumų realizavimą per žinias ir apie savo kompanijos atributus bei produktus, kurie yra išskirtiniai ir sunkiai nukopijuojami; • Darbuotojams – kuriems reikia įgyti pagrindinių įgūdžių ir prisitaikyti prie pokyčių; • Investuotojams ir finansinikams – jie turi atpažinti, įvertinti ir supažindinti su neapčiuopiamo turto verte ir jo potencialiu komerciniu panaudojimu; • Politikams – jie turi sukurti sėkmei palankų klimatą; • Valdininkams – suprasti pasikeitusią konkurencijos prigimtį, naujų technologijų kuriamus iššūkius, tame tarpe ir intelektualios nuosavybės apsaugą; kompromisą tarp apsaugos ir platesnio naujų produktų ir procesų panaudojimo. Šalies vieta žinių varomoje ekonomikoje Veiklos rūšys, kurias OECD priskiria prie pagrįstų žiniomis: … Jos taip pat apima tokias paslaugas kaip finansai ir telekomunikacijos, pramonės šakas – farmaciją ir astronautiką (aerospace). Užimtumo pokyčiai jose ir likusiose Aukštųjų technologijų eksportas palyginti su bendru eksportu Išlaidos T&P 7 pav. Verslo įmonių išlaidos TirP, kai procentas nuo BVP 8 pav. Pajamos iš honorarų ir licencijų iš užsienio Šaltinis : TVF Politikos klausimai Pirmaeilę reikšmę turi: • Investicijos į galimybes, • Bendradarbiavimo skatinimas, • Konkurencijos rėmimas. Galimybės Pagerinimo gali reikalauti šios sritys: • Sugebėjimai kurti ir panaudoti mokslo žinias ir technologijas (T&P finansavimas, patentavimo duomenys, kt.); • Verslumo ir naujovių gerinimas; • Gerai funkcionuojančios kapitalo rinkos (tame tarpe, neapčiuopiamo turto įvertinimas); • Kvalifikuotos darbo jėgos turėjimas ir gebėjimas geriausiai panaudoti jos žinias (darbo rinkos lankstumas, mokymo eksternalijos, spartesnis žinių senėjimas). Bendradarbiavimas 1. Bendradarbiavimas arba partnerystė firmos viduje. Žinių faktorius gali pareikalauti naujų vadybos sistemų, plokštesnių valdymo hierarchijų, kruopštesnio lojalumo ir įsipareigojimų įvertinimo. 2. Išorinis bendradarbiavimas. Jo poreikį didina tyrimų persiliejimai ir technologijų sudėtingėjimas. Naujų verslo formų augimas: daugiau išorinio kontraktavimo, virtualios įmonės paremtos ITK. Vertikalios integracijos priešingos tendencijos: žinių (ypač, neišreikštų) vadyba lengvesnė centralizuojant; IKT padeda decentralizuoti funkcijas. Žinios geriau perduodamos esant tiesioginiam kontaktui; jeigu kažką galima perduoti per atstumą, tai nustoja būti konkurenciniu pranašumu, nes kiti gali padaryti tą patį. Koks turėtų būti santykis tarp bendradarbiavimo tinklais ir branduoliuose? Konkurencija Žinių ekonomika ne tik konkurencijos rezultatas, bet ir konkurenciją skatinantis veiksnys dėl žemesnių komunikacijos kaštų. SVV įgauna galimybes augti, pasinaudodamos paskirstymo tinklais. Viena žinių ekonomikos savybė yra tokių žinių produktų, kaip filmai, vaistai, programinė įranga, persvara (preponderance). Šių gėrybių pastovūs kaštai yra dideli, bet žemi arba nuliniai ribiniai kaštai ir jos turi viešųjų gėrybių savybių – nevaržybiškumas vartojime. Jeigu žinios, įkūnytos šiose gėrybėse, nėra apsaugotos autorinėmis teisėmis ar patentais, tai konkurentai gali greitai nukopijuoti idėją. Tai gali pažeisti novatoriaus gebėjimą padengti investicijų kaštus ir stimulus gaminti žinias. Jeigu INT apsaugotos, tai gali apriboti žinių paskleidimą visuomenėje. Išvada Žinių ekonomikos poveikis – įvairus. Kai kurie bruožai tik pradedami nagrinėti ekonominėje literatūroje. Tyrimų reikia įvairiose srityse: neapčiuopiamo turto įvertinimas; branduolių ir tinklų nauda; vartotojiškos paklausos vaidmuo; INT ir konkurencijos įtaka inovacijoms; žinių ir informacijos prekių gamybos šakų augimo poveikis. D. Augimas žinių ekonomikoje Technologija ir augimo modeliai Robertas Solow 20 a. pradžios augimą JAV 85% grindė technologija, tuo tarpu fizinio kapitalo kaupimas turėjo neigiamą poveikį. Našumo paradoksas Kompiuterius galima pamatyti visur, išskyrus našumo statistiką (R. Solow, 1987). Jeigu kompiuterinė įranga ir IKT skirta žinioms valdyti yra kritinis gamybos veiksnys, tuomet didėjantis kompiuterių įsiskverbimas į darbo procesą turėtų rodyti kiek naši yra ekonomika. Per keturiasdešimt paskutiniųjų XX a. metų privačių investicijų dalis į prekes, susijusias su informacinėmis technologijomis išaugo apie septynis kartus. Tuo tarpu našumo augimas netgi sulėtėdavo. JAV 1950-1970 m. našumas augo du su puse – tris procentus per metus, o sekantį dvidešimtmetį – 0,8 proc. per metus. Taigi daugelis žinių ekonomikos rodiklių auga sparčiai, bet tai neatsispindi našumo augime. Augimo prigimtis žinių ekonomikoje Paradoksą gali padėti paaiškinti augimo prigimtis žinių ekonomikoje. 9 paveiksle žinios yra pirminis augimo šaltinis. Jis maitina pats save ir veda ekonominį augimą per intelektualinę nuosavybę (patentus). Augimas seka iš žmogiškojo kapitalo panaudojimo tiek žinių gamybai tiek mašinų valdymui gamyboje. 9 pav. Technologija ir augimas, sena ir nauja Šiame paveiksle monopolinė galia iš patentų struktūros ir iš neatitinkančios įrangos bei perdirbimo, duoda pozityvią rentą, kuri leidžia kurti naujas žinias. Šie komponentai – patentai, įranga ir perdirbimas – yra pagrindiniai tiek senose, tiek naujose ekonominio augimo teorijose. Nauja yra tai, kad vartotojai priartėja ne tik prie paslėpto technologijų veido, bet arčiau prie žinių ir žinių produktų (žr. 10 paveikslą). 10 pav. Augimas žinių ekonomikoje Šiame paveiksle iškrito grandis, kuri INT jungia su vartotoju per įrangą ir perdirbimą. Vartotojai ir žinių gamintojai sąveikauja tiesiogiai. Pavyzdžiai: naudodami programinę įrangą ar ieškodami informacijos Internete vartotojai tiesiogiai susiduria su naujomis technologijomis; su jomis jie susiduria parduotuvėje radę genetiškai modifikuotus produktus; parduotuvė naudoja lojalumo programą, norėdama gauti informaciją ir suteikti geresnes paslaugas klientams, kas suartina žinių gamintojus ir vartotojus. Žinių produktų bruožai žinių ekonomikoje Keturi elementai (žr. B). Daugelis žinių ekonomikos produktų neturi mokslininko ar tyrėjo pavidalo. Programinė įranga ar nauji vaistai labai skiriasi nuo teoremos, įrenginio ar pramoninio proceso – tradiciškai įkūnijančių žinias. Nauji produktai pasirodo kaip aukšta žinių koncentracija produkte ir patys elgiasi kaip žinios. Žinios ir žinių produktai Produktų elgesys kaip žinių: neribotas plėtimasis (nekonkurentiškumas). Atstumo (distancijos) mirtis. Įgimtas nepažinumas. Prioritetų rangavimas (nors geografija nesvarbi, trumpalaikiu laikotarpiu žinios yra regionaliai koncentruotos ir tik pirmasis kūrėjas turi produkto nuosavybę ir gali aptarnauti visą rinką. Ne pridedamumas (geresnės programinės įrangos negausime papildomai pritraukdami daugiau programuotojų, modeliuotojų, grafikų ir pan.). Toliau – turto pasiskirstymas priklausomai nuo INT stiprumo. Kaip rasti aukso vidurį? Kai kurios naujos pamokos yra šios: • Kainodara pagal ribinius kaštus nėra naudingas verslo būdas žinių varomoje ekonomikoje. • Paklausa tampa svarbiu veiksniu modeliuojant žinių produktus ir jų gamybos technologijas, kadangi jie pateikiami tiesiogiai vartotojui. • Pramoninės struktūros gali evoliucionuoti tokiu keliu, kuris sukurs daugiau superžvaigždžių ir “laimėtojas paima viską” rinkų. • Reikia galvoti ne apie vietinius, o apie globalinius poveikius ir tendencijas. Kompromisą, su kuriuo susiduria visuomenė, galima pavaizduoti diagrama (žr. 11 paveikslą). Grafike horizontali ašis apibūdina ex-post socialinio efektyvumo rezultatą – rinkos užpildymą, padedant, pavyzdžiui, nuo vienos programinės įrangos kopijos. Judėjimas ašimi į dešinę reiškia labiau socialiai efektyvų rezultatą. Tačiau tai mažina gamintojų stimulus. Taigi vertikalioje ašyje yra ex-ante stimulai. Visuomenė susiduria su “galimybių riba” išilgai kurios yra kompromisas tarp ex-ante stimulų ir ex-post efektyvumo. Balanso tarp šių dydžių radimas yra vienas svarbiausių klausimų, su kuriais susiduria politikai žinių varomoje ekonomikoje. 11 pav. Kompromisas visuomenei E. Verslo strategija žiniomis varomoje ekonomikoje Įžanga 1476 Pijus III, Romos Katalikų Korporacijos vykdomasis direktorius, susidūrė su problema, nes buvo sukurta spausdinimo mašina ir buvo galima atspausdinti daug knygų kopijų, kurias iki tol perrašinėdavo vienuoliai. Tai vertė keisti verslo strategiją globalioje konkurencijoje su IslamiCorp. Masto ekonomija lėmė rinkos ir firmos struktūros evoliuciją. Raktas dominavimui rinkoje buvo kalbos standartų kontrolė. Iki 1526 lotynų kalba tapo dominuojančia pasaulyje. Naujų technologijų poveikis industrinėms struktūroms buvo panašus kaip ir šiais laikais, ir apima: • Koncentraciją iki santykinai mažo globalių žaidėjų skaičiaus; • Rinkoje dominuoja tie, kurie kontroliuoja standartus ir nustatyti standartai sustiprinami; • Integracijos į paskirstymo procesą kontrolė yra esminga komercinei sėkmei žinių ekonomikoje. Tačiau spausdinimas turėjo kitas pasekmes Romos Katalikų Korporacijai: ji netapo dominuojančia, o netgi smuko, rinka fragmentavosi; standartai nesustiprėjo, atsirado knygos vietinėmis kalbomis ir Lotynų kalba nustojo būti bendra komunikavimo kalba; tie kurie kontroliavo spaustuves nekontroliavo rinkų. Nors spausdinimo technologijos buvo pigios, tačiau paskirstymo mechanizmai buvo riboti ir brangūs. Vertikali integracija (parengimas, publikavimas ir platinimas) buvo pažeista, atsirado konkurencinės verslo šakos. Elektroninis duomenų perdavimas taip pat tapo konkurenciniu verslu. Poveikis strategijai žinių varomoje ekonomikoje Dvi klaidos: Pirma. Tikėjimas, kad konkurencinis pranašumas reikalauja horizontalaus diversifikavimo arba vertikalaus integravimo. Tačiau žinių varomos ekonomikos plėtra sukuria medžiagų, firmų ir veiklų proliferavimą (daugėjimą) visuose lygiuose ir vietose. Niekas negali tikėtis nesibaigiančios kontrolės šiose rinkose. Taigi struktūriniai pokyčiai nepadeda dominavimui. Antra. Manymas, kad konkurencinį pranašumą nulemia produkto paskirstymo kontrolė. Tai tiek pat klaidinga, kaip ir tikėjimas, kad atspausdintos priemonės paskirstymas leidžia kontroliuoti visą jos atsiradimo procesą. Paskirstymo mechanizmo pigumas ir prieinamumas reiškia, kad renta nusileidžia į paskirstymo lygį ir grąžinama atgal, į tuos lygius, kuriuose yra iš tikrųjų riboti ištekliai ir riboti konkurenciniai pranašumai. Žinių ekonomikoje produktų fizinės savybės yra mažiau reikšmingos už tai ką jie duoda dėl įkūnytų žinių. Vaistai – tai ne cheminis elementas, o žinios kokioms ligoms gydyti tas elementas tinka. Gamintojas gali būti ir neįtrauktas į paskirstymo procesą. Per amžius konkurenciniai pranašumai migravo nuo veiksnių, kurie rėmėsi rinkos padėtimi, dydžiu ir galia – tai buvo būdinga US Steel – prie veiksnių, kurie remiasi žinių inkorporavimu į nebereikšmingas žaliavas. Šiuos pranašumus parodo firmų ženklai, jie parodo reputaciją ir pateikia receptą. Taip pat svarbi yra vidinė architektūra (pasitikėjimas ir pasikeitimas žiniomis firmos viduje) ir išorinė architektūra (pasikeitimas žiniomis ir informacijos apdorojimas tarp organizacijų ir tiekėjų. Konkurenciniai pranašumai gali kilti iš: • Standartų (Microsoft’o Windows”ai) • Apsaugotų inovacijų, patentų ir autorinių teisių • Reputacijos, kuri padidina pasitikėjimą kompanijos naujais neišbandytais produktais Žinių varomoje ekonomikoje konkurenciniai pranašumai kyla iš pačių organizacijų nereprodukuojamų gebėjimų, o ne iš pasikeitimų rinkos struktūroje ar technologijų prieinamumo. Technologijų prieinamumas leidžia tiesiog sustiprinti jų skiriamuosius pagrindinius gebėjimus. Vadinasi politikos klausimas yra suprasti ir išplėtoti nacionalinės ekonomikos skiriamuosius gebėjimus ir susieti juos su šalies konkurencine aplinka. F. Žinios šiuolaikinėje ekonomikoje Įžanga Ankstesnės revoliucijos keitė gyvenimą. Praėjusio amžiaus mokslo revoliucija inovacijų gamybą perkėlė nuo izoliuoto išradėjo į milžiniškas tyrimo laboratorijas. Žinios ir informacija dabar gaminamos taip, kaip automobiliai ir plienas prieš šimtmetį. Mes vėl susiduriame su ribotų išteklių ekonomika, tačiau ekonomikos pagrindai turi būti permąstyti. Žinios skiriasi nuo kitų gėrybių ir jos turi daug viešųjų (globalių) gėrybių savybių. Vyriausybės vaidmuo saugant INT yra sudėtingesnis negu apskritai privačios nuosavybės teisių apsauga; tinkamas INT apibrėžimas nėra akivaizdus. Monopolizavimo pavojus žinių ekonomikoje yra didesnis negu industrinėje ekonomikoje. Žinios ir vystymasis Daugelį metų ekonomikos vystymasis koncentravosi ties infrastruktūros ir gamyklų statyba – apčiuopiamai akivaizdi plėtra.Tačiau tokia strategija nevisapusiška, ji koncentruojasi ties lengvesne plėtros dalimi. Pasaulio Bankas norėtų būti Žinių Banku ir plėtrą traktuoti kaip išsilavinimą plačiąja prasme, apimant žinias, institucijas ir kultūrą. Pagal skaičiavimus kapitalo kaupimas gali paaiškinti tik dalį pajamų didėjimo Rytų Azijoje. Spartus augimas vyko mažinant žinių spragą tarp labiau ir mažiau išsivysčiusių šalių kaip įnašus paversti rezultatais. Žinių kultūra. Mąstymo būdo kaita Mąstymo būdo kaita – svarbiau negu įgytos žinios. Tai – centrinis žinių ir švietimo, mokslo ir technologijų vaidmuo pripažįstant pokyčius, suprantant, kad skurdas nėra nei neišvengiamas, nei būtinas. Nors mokslinis požiūris lieka sutelktas santykinai mažuose rateliuose, tačiau jis turi vis labiau skleistis ir vyrauti kiekviename gyvenimo kampelyje. Neišreikštos žinios ir vietinis pritaikymas Kompanijos neišreikštas žinias sunku perkelti, nes jos yra įkūnytos personale ir gali sudaryti konkurencinį pranašumą. Bet plėtros kontekste žinių perkėlimas yra kliūtis tuo atveju jeigu žinias traktuojame kaip Bacon’as traktavo pinigus – kaip “mėšlą” kurį reikia kuo plačiau paskleisti. Pavyzdžiui, technologijos perdavimas. Techniniai žinynai, instrukcijos yra tik ledkalnio viršūnė. Kodifikuota techninė informacija gali būti perduota, jeigu yra visas kontekstinių žinių ir praktikos pagrindas, kurio gali nepakakti besivystančioje šalyje. Todėl naujos technologijos diegimas skirtingoje aplinkoje nėra kopijavimas, o kūrybinis aktas. Todėl turi būti laipsniškai kaupiamos neišreikštos žinios, kurios įgalintų normaliai veikti įrangą ar ją sutaisyti. Ką bekalbėti apie rinkos ekonomikos perkėlimą? Ekonomikos agentai dirba ekonominių, politinių ir kultūrinių faktorių matricoje, dauguma faktorių yra neišreikšti faktoriai, kurie nėra akivaizdūs vizituojančiam ekonomistui. Vadovėlinio modelio perkėlimas neras šaknų vietinėje dirvoje. Reikalingas ilgesnis transplantavimo ir skiepijimo procesas. Aktyvus mokymasis ir vidinis motyvavimas Tik patys žmonės gali pakeisti savo širdis ir mąstymą. Žiniomis pagrįstas darbo organizavimas reikalauja didesnio autonomijos ir savarankiško mąstymo pripažinimo. Mokymasis reikalauja įtraukti į darymą, o ne žiūrėjimą ir klausymąsi. Toks įtraukimas reikalauja vidinės motyvacijos. Išoriniai motyvai gali pakeisti elgseną tik trumpalaikėje perspektyvoje, tačiau negali pakeisti visos motyvacijos sistemos. Efektyvi kokybės sistema remiasi ne išoriniais motyvais, o vidine etika gaminti kokybiškas gėrybes savo paties sąskaita, remiantis darbuotojų savigarba ir savęs vertinimu. Visa tai tinka žinių ekonomikos perkėlimui į besivystančią šalį. Geriausios praktikos perkėlimas į šalį, kuris remiasi sąlygomis (pyragas ir botagas) neiššauks ilgalaikių permainų. Tai pažeidžia žmonių motyvus vystyti savo gebėjimus ir susilpnina jų pasitikėjimą savo protinių galių naudojimu. Tik aktyvus dalyvavimas gali tai pakeisti. Tie kurie atsako už politiką turi patys ją keisti ir adaptuoti, galbūt netgi iš naujo išrasti. Žinių ekonomikos pagrindinė analitika Kokie yra žinių skirtumai nuo paprastų prekių. Idėjų ribotumu apibrėžiami bruožai Plėtimasis arba nevaržybiškumas. Papildomų vartotojų pridėjimo ribiniai kaštai yra lygūs nuliui. Žinoma reikia skirti žinių nevaržybiškumą nuo žemų jų paskirstymo kaštų. Informacinė revoliucija sumažini informacijos apdorojimo ir paskirstymo kaštus, tačiau medžiaga, naudojama informacijos įkūnijimui ar iškodavimui dar vis yra varžybiška. Pavyzdžiui, du žmonės skirtingose bibliotekose negali naudoti tos pačios knygos tuo pačiu metu, jeigu jos vienoje iš jų nėra. “Susigrūdimo” efektas gali įvykti kraunantis elektroninius paketus. Tik nemedžiaginiai (iškūnyti) žinios, informacija, idėjos, koncepcijos, funkcijos ir kiti abstraktūs mąstymo objektai yra grynosios viešosios gėrybės. Tačiau žinių įkūnijimo į žmones (mokymas) ir daiktus (pritaikymas) procesas kainuoja laiką ir išteklius. INT Ar gerai, kad viešoji gėrybė yra nekonkurentiška, tačiau kai kurie vartotojai gali būti atriboti nuo jų. Žinios gali būti atskirtos, todėl jos gali būti traktuojamos kaip negrynosios viešosios gėrybės. Efektyvumas reikalauja pateikti nemokamai, gamyba – parduoti. Kad jos galėtų būti teikiamos privačiai, jos turi būti apsaugotos. Nepaprastosios nuosavybės teisės INT apsauga skiriasi nuo fizinio turto apsaugos, nes idėjos skiriasi. Jos paprastai remiasi kitų darbu, jų semiamasi iš bendro idėjų katilo. Bazinės idėjos, tokios kaip matematinės teoremos (kurios sudaro šiuolaikinių kompiuterių pagrindą) tipiškai nėra patentabilios. INT stiprinimas dažnai reiškia pagrindinių tyrimų-žinių ingredientų kainos didinimą, todėl stiprus INT režimas gali kliudyti novacijoms.Patentų apimties, naujumo standartų ir trukmės klausimai kelia sunkias problemas ir santykius: statinis ir dinaminis efektyvumas, inovacijų inicijavimas ir tąsa… Išoriniai poveikiai Tranzistorių ar lazerių visa nauda atiteko ne tik tiems, kurie prisidėjo prie šių naujovių. Mike’as Boskin’as neteisus (did not care whether an economy produced potato chips or computer chips), nes geresni kompiuteriniai čipsai duoda didesnę išorinę naudą, negu bulviniai. Konkurencija Ar konkurencija suderinama su naujai atsirandančiomis ekonomikomis? Paprastai plečiantis rinkoms ir tobulėjant technologijoms atsiranda daug įmonių ir tai veda prie konkurencijos, kad ir netobulos. Tačiau žinios, pagal apibrėžimą, remiasi augančiu grąžos nuo mąsto augimu, kas gali pakirsti konkurenciją. Tinklo išoriniai poveikiai tai sustiprina. Jie veda prie pozityvaus grįžtamojo ryšio ir užsidarymo (lock-in) efektų, kas gali pakeisti pusiausvyrą ir dinamiką. Žinių ekonomikoje konkurenciją geriau apibūdina Schumpeter’io negu Arrow-Debreu modelis. Pastarajame kainos mažėja iki ribinių kaštų. Žinių ekonomikoje kainos palaikomos gana didesnės už ribinius kaštus. Žinių ir informacijos organizaciniai matavimai Kadangi pagal apibrėžimą kiekvienas informacijos “vienetas” skiriasi nuo kiekvieno kito, tai informacija negali patenkinti homogeniškumo sąlygos, kuri apibūdina konkurencinę rinką. Žinioms, kurios neturi patentų formos, kyla pardavimo-pirkimo problemų. Pardavėjas, parduodamas žinias, turi bent iš dalies atskleisti jų turinį, tai ko pirkėjas anksčiau nežinojo. Taigi, siekiant įtraukti į rinkos santykius, prarandama dalis informacijos. Praktiškai informacijos rinkos labai priklauso nuo reputacijos, pasikartojančių santykių ir pasitikėjimo. Pirkėjas, savo ruožtu taip pat turi įtakos informacijos ir žinių turiniui, taigi mažai ką galima pasakyti apie efektyvumą, remiantis tradicinėmis teorijomis. Žinių transakcijos firmų viduje Organizacijos viduje atlygis už pasikeitimą žiniomis dažnai turi pripažinimo ar prestižo vertę arba tarnauja pagrindu bendradarbiavimui. Tačiau jeigu vadovai ar komandų lyderiai pateikia svetimas idėjas kaip savo, arba jeigu pasikeitimas grupėje vienpusis, tai žinių pasiūla gali sumažėti. Darbuotojai nepadės kodifikuoti savo neišreikštų žinių, jeigu pajus, kad tai gręsia jų užimtumui. Žinių rinka turi remtis tikėjimu, kad bus tarpusavio pasikeitimas. “Žinios yra galia”, todėl kartais, kai žinios yra laisvai prieinamos, gali būti kaupiamos siekiant sukurti dirbtinį stygių arba monopoliją. Iškilus sunkumams, kai pasikeitimas žiniomis gali būti svarbus, mažinimo grėsmė gali vesti žmones atidėti savo žinias. Jeigu už žinių kaupimą skatinama, tuomet vietoje pasikeitimo žiniomis gali susidaryti žinių skleidimo ribojimas. Taigi, vadovai gali kurti informacijos asimetriją, apsisaugodami ir didindami savo pajamas. Šios problemos aktualios bet kurioje organizacijoje, o ypač, besiremiančioje žiniomis. Organizacija gali riboti žinių paklausą, jeigu neskatina prašyti žinių, klausti. Taip pat aptinkamas “išrasta ne čia” sindromas: niekinamos svetimos ir pervertinamos savo žinios (kiekvienas gaidys mėgsta giedoti ant savo mėšlo krūvos). Taip pat organizacijos paženklina (brand) žinias kaip savas ir sieja su savo įvaizdžiu; kitos geresnės žinios, kurios gali duoti naudos, traktuojamos kaip “kritika”, reputacijos “žeminimas” ir pan. Atvirumas ir žinių perdavimas Ekonomikos atvirumas turi didesnį ekonominį poveikį negu seka iš lyginamųjų pranašumų modelių. Prekyba ir tiesioginės užsienio investicijos, laisvas asmenų judėjimas sukuria kanalus žinių perdavimui. Slovėnija ir Albanija – akivaizdūs pavyzdžiai – viena turtingiausia, kita skurdžiausia tarp posocialistinių šalių. Eksperimentavimas Kitas atvirumo tipas. Pokyčius stabdo valdžia. Pliuralizmas ir konkurencija dažnai asocijuojasi su atvirumu ir svarbūs novacijoms bei žinių augimui.Ekonominių ir politinių institucijų sistema veikia į tai, kokios idėjos, novacijos ar projektai yra atrenkami. Decentralizavimas leidžia daugiau eksperimentuoti ir mokytis, o konkurencija tarp decentralizuotų vienetų gali sukurti paskatas. Centralizuota sistema atmeta daug gerų projektų, decentralizuota – priima daug blogų projektų; galima palyginti tarpusavyje abiejų atvejų žalą. Jeigu blogo sprendimo priėmimas nėra fatališkas (pvz., pradėti karą), o tik reikalauja išteklių, tai istorija patvirtina pliuralistinę politinių ir ekonominių vienetų decentralizuotą sistemą. Netobulos žinios Jeigu manoma, kad institucijos sukurtos funkcionuoti tobulų žinių pagrindu, tuomet eksperimentavimas ar kritinis mąstymas yra ištekli švaistymas. Tačiau institucijos turi dirbti netobulos informacijos sąlygomis. Centralizuotas planavimas pasiteisina tik kartais (karas, didelis projektas). Išsklaidytos ir neišreikštos žinios bus naudojamos agentų, jeigu jie veiks savo nuožiūra decentralizuotoje ir konkurencinėje rinkoje. Viešoji politika žinių ekonomikai Gebėjimų ugdymas Pirma, ilgalaikėje perspektyvoje sėkmė žinių ekonomikoje reikalauja kūrybiškumo, ir pažinimo įgūdžių, o ne tik bazinių. Tai leidžia geriau konkuruoti. Antras sėkmės raktas yra mokymas mokslo ir technologijų srityje. Universitetiniam mokymui ypač būdingi išoriniai poveikiai. Trečia, konkurencijos ribotumas švietime nulemia jo santykinį silpnumą (vaučeriai – vienas iš sprendimų). Industrinė politika ir parama tyrimams Valstybės tikslas nustatyti eksternalijas duodančias naujoves. Jas duoda ne tik baziniai, bet ir dažnai taikomieji tyrimai. Tam padeda konkurencinė atranka ir dalies rizikos prisiėmimas privačiu sektoriumi. Tai eliminuoja valstybės remiamų projektų rentą ir sumažina politinės paramos šaltinius. Reikia pažymėti tris aplinkybes: • Daugelis naujovių žinių ekonomikoje remiasi bazinėmis žiniomis, globalinėmis viešosiomis gėrybėmis. Gali būti tendencijos nepakankamai įvertinti bazines žinias ir “zuikiauti” naudojantis kitų vykdomais baziniais tyrimais; o tai gali lėtinti techninę pažangą. JAV, pasibaigus šaltajam karui parama iš gynybos biudžeto beveik išnyko, tačiau bazinių tyrimų atsargos vis dar maitina pasiekimus technologijų taikyme, nors šulinys senka, ateina laikas katilui papildyti. • Valstybės linkę finansuoti fantastinius projektus (kosminės stotys), kurie sužadina žmonių vaizduotę, bet nebūtinai yra geriausi, naudojant ribotus tyrimo išteklius. • Būtina įvertinti programų remiančių naujas technologijas padidėjimo (incremental) efektą. Pavyzdžiui, JAV programos skirtos SVV tyrimams nepadidina tyrimų apimties. Konkurencija Būtina peržiūrėti tiek konkurencijos, tiek INT režimus, nes: • Globalizuojantis ekonomikai konkurencija persikelia į globalinį lygį. Reikalingas konkurencijos tarnybų bendradarbiavimas įgyvendinant konkurencijos standartus ir nustatant jų lygį pagal aukščiausius, o ne žemiausius parametrus. • Prekybos apribojimai naujais produktais negalimi. • Bendradarbiavimas būtinas, tačiau jis negali vesti prie neišreikštai koordinuotų anti- arba nekokurencijos politikų. Finansinės rinkos Rezonuojančios kapitalo rinkos ir jų rizikos kapitalo fondai – nulems žinių ekonomikos sėkmę. Aiški mokesčių politika gali padėti skolinti inovacijų veiklai. Mokesčių politika Tyrimų ir eksperimentavimo didinimo mokesčių kreditai. Nuostolių išskaitymai. Korporacijų mokesčiai aiškinami tylia valstybės partneryste, tačiau partneris paprastai dalinasi tik sėkme, bet nedalyvauja prisiimdamas riziką. Išvada Ekonomikos modeliai, kurie ignoruoja informacijos netobulumą ir žinių kūrimą, mažai padeda, nes daugelis dalykų suprantami tik kaip atsakas, prisitaikant prie informacinių problemų. Centrinis informacijos netobulumo vaidmuo leistų sukurti stiprias institucijas. Neišreikštų ir vietinių žinių subtilybių, pasikeitimo žiniomis ir jų atidėjimo (hoarding) dinamikos supratimas padėtų pagerinti ėmonės, šakos ar šalies konkurentiškumą. Tiems kurie tiki rinkos jėgomis, iššūkis būtų rasti geriausią partnerystę tarp privataus ir viešojo sektorių – priskirti vaidmenis ir atsakomybes, kurie neseka iš praeities paradigmų, netinkančių ateities žinių ekonomikai. G. Technologiniai pokyčiai ir TirP Žinių (globalinių) atsarga, kaip idėjų, susijusių su baziniu moksliniu ir ne moksliniu supratimu ir jų pritaikymu technologinėje ir ne technologinėje veikloje, suma. Ši globali žinių atsarga laikui bėgant didėja daugeliu būdų, iš kurių svarbaiusi: (i) pasaulinė mokslinė veikla; (ii) kita TirP veikla; (iii) patirtis ir kitas žinių naudojimas.Naudinga pastebėti, kad tam tikru laipsniu jėgos, kurios varo žinių atsargų didėjimą (mokslinės žinios) – kolegų pagarba, gali labai skirtis nuo tų, kurios varo žinių naudojimą – laukiama privati finansinė grąža. Todėl nėra būtinas tamprus ryšys tarp naudotojų poreikių ir tiekėjų žinių teikimo. Ekonomikos aktoriai gauna žinias iš globalių žinių atsargų ir, kai jas įkūnija, išeiga ir našumas išauga. Žinių naudojimas apima idėjų pasiėmimą ir po to produktų kūrimą ir procesų naudojimą (tame tarpe, naujus valdymo metodus), kurie jas įkūnija, arba produktų ir procesų pirkimą, kuriuose kiti ekonomikos agentai žinias jau įkūnijo. Žinių atsargų naudojimas yra techninių permainų procesas. Techninė permainos buvo traktuojamos kaip pagrindinė augimo ir našumo varomoji jėga. Žinios traktuojamos kaip nekonkurentiškos, o jų naudojimas nėra lošimas su nuline suma: visi, kas naudoja žinias, pagerina savo situaciją. Tačiau pirmaujantys turi pranašumų iš technologinio lyderiavimo, naujausių žinių ar jų efektyvesnio naudojimo. Lyderis visuomet turtingesnis negu pasekėjas. Pasekėjas gali pagerinti savo padėtį lyderio klestėjimo sąskaita, vydamasis. Tačiau pasekėjo padėtis pablogės, jeigu jis atsiliks nuo lyderio. Valstybei lyderiavimas reiškia, kad jos išeiga ir našumas visuomet didesni negu kitų. Šalis gali vytis ir siekti žinių ribos arba stengtis išsilaikyti ant kintančios žinių ribos. Valstybės, kurios vejasi turi geresnes augimo galimybes, negu tos, kurios jau yra ant ribos. Tos kurios vejasi negali viršyti lygio tų, kurios yra ant ribos. Toks augimas leidžia tik pasiekti lygybę su lyderiais. Faktiškai vijimasis gali sumažinti lyderių išeigos lygį, jeigu mažėja jų technologinis lyderiavimas. Pagrindinis klausimas – kaip šalys gali sėkmingai panaudoti globalias žinių atsargas, arba kaip vienos šalys gali būti technologiškai progresyvesnės negu kitos. Jones’as pabrėžė infrastruktūros ir stimulų (pvz., mažas nusikalstamumas) svarbą. Galima manyti, pavyzdžiui, kad ekonomikos, kuriose privatūs interesai yra stiprūs, rizikos kapitalas prieinamas ir išsilavinimo lygis aukštas, turi pranašumų įsisavindamos ir naudodamos žinias. Detaliau: • Jeigu žinios yra neišreikštos, tai bus eksperimentuojama ir sėkmę lydės sėkmė. • Jeigu papildantys įnašai svarbūs žinių įsisavinimui ir panaudojimui, tai bus svarbūs darbo jėgos geri įgūdžiai ir, galbūt, branduoliai. • Savų žinių kūrimo veikla (TirP) gali būti būtina žinių esančių globaliame katile įsisavinimui. • Efektyvi tarptautinė viešųjų santykių (IPR) politika gali būti svarbi vietiniams rezultatams įtraukti į globalų žinių katilą. Kodėl šalis turi vargintis eikvoti lėšas TirP, jeigu žinių katilas yra globalus? Kodėl “nepazuikiavus”? Prasmė finansuoti TirP atskirai šaliai yra dėl to, kad: • Įgalina suprasti ir įsisavinti kitas žinias iš pasaulinių atsargų; • Sukuria darbo įgūdžius ir įgalina efektyviai panaudoti žinias; • Įgalina šalį būti pirmąja įsisavinančia ir naudojančia naujoves iš pasaulio žinių atsargų ir dėl to gaunančia lyderio naudą. Technologijų naudojimą ar skleidimą gali veikti TirP, bet taip pat turi reikšmės ir kiti veiksniai: • Ilgalaikio finansavimo technologinėms investicijoms prieinamumas; • Startinio kapitalo prieinamumas naujoms įmonėms; • Kvalifikuoto darbo prieinamumas; • Požiūris į riziką; • Makroekonominės sąlygos; • Informacijos skleidimo mechanizmai; ir • Mokesčių ir politikos aplinka. Kiekvienas gali pastebėti, kad didesni TirP ar spartesnis vijimasis nebūtinai duoda pamatuojamą augimo tempų paspartėjimą. Tam tikru laipsniu tai priklauso nuo konkurentų veiklos, ir jeigu jie taip pat spartina augimą, tai kita besivejanti šalis tik stovi vietoje. O šalis, kuri nori išlaikyti lyderystę turi didinti savo TirP, kad pasiliktų vietoje. Be to, TirP bei susijusios veiklos yra investicinės veiklos, kurios didina išeigą ar našumą, tačiau nebūtinai vartojimą ir gerovę. Politikos instrumentų sąrašas yra gana žinomas: • Mokesčių lengvatos TirP’ai (mokesčių dotacija). Diskutuojama ar jos kaštai efektyvūs. • Politikos didinančios kapitalo rinkos ilgalaikiškumą (pvz., antitrestinių įstatymų modifikavimas), arba apyvartos mokesčiai arba rizikos kapitalo plėtimas. • Darbo rinkos kvalifikacijos gerinimas ir tai sekančios investicijos į apmokytą bei mokslo personalą. • Vidinių investicijų skatinimas geriausios praktikos įsisavinimui. • Pagalbos rizikos skatinimui politika. • Makroekonominis stabilumas (galima abejoti). • Efektyvi IPR politika, įgalinanti ankstyvą vietinę eksploataciją. • Gynybos ir aukštųjų technologijų prioritetų persvarstymas. H. Švietimas ir mokymas žinių ekonomikai Įžanga Žemo JK produktyvumo priežastis – nenaudojama geriausia patirtis, kadangi trūksta kvalifikacijos. JK produktyvumas Valandinis išdirbis 25 proc. mažesnis negu Vakarų Vokietijoje ir 35 – negu JAV. Atsilikimas nuo JAV aiškinamas tuo, kad JAV įmonės naudojasi geriausia patirtimi, kuri, beje, nereikalauja aukštųjų technologijų, o remiasi neišreikštomis žiniomis (kambarių tvarkymas, restoranai, mažmeninė bankininkystė). Geriausių pavyzdžių įsisavinimo barjerai • Konkurencijos intensyvumas. Nepakankamas, nėra stimulų perimti geriausią patirtį. • Korporacijų kontroliuojama rinka. Susiliejimai gasdina, bet įvykę mažina konkurenciją. • Informaciniai barjerai. Trūksta aktyvumo pateikiant pavyzdžius, nelyginama. • Reguliavimas. Galėtų, tačiau dažnai mažina konkurencijos intensyvumą. • Žmogiškųjų išteklių valdymas. Silpnas. • Įgūdžiai. Turi būti adekvatūs: ◦ Aukščiausias lygis sugebantis atpažinti ir suprasti kas yra geriausia praktika; ◦ Vidurinis sluoksnis, kuris galėtų prižiūrėti ir vesti gerą praktiką; ◦ Žemiausias lygis su geru baziniu išsilavinimu, kas palengvintų priežiūros funkciją antrajam lygiui. JAV pavyzdys rodo, kad stiprus antrasis lygis gali susidoroti ir esant mažai išsilavinusiam trečiajam lygiui. I. Įmonė, naujovės ir aukštų technologijų SVV Įžanga Tyrimo rezultatai, JK. Įmonių populiacijos pagrindinės tendencijos 9 dešimtmetyje sparčiausiai daugėjo labai mažų įmonių (

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!