Ekonomikos teorija ir lentelės

EKONOMIKOS TEORIJA 1. Ekonomikos teorijos objektas ir metodai • Ekonomikos teorija yra mokslas apie turtą. • Ekonomikos teorija yra mokslas apie tai, kaip žmonija susitvarko su savo uždaviniais vartojimo ir gamybos srityje. • Ekonomikos teorija – tai mokslas apie kasdieninę žmonių gyvenimišką veiklą, apie tai, kaip gauti priemonių savo gyvenimui garantuoti, ir kaip tas priemones panaudoti. • Ekonomikos teorija yra mokslas apie tai, kaip žmonės naudoja retus arba ribotus gamybos išteklius įvairioms prekėms gaminti ir skirstyti jas tarp žmonių taip, kad jie galėtų jas naudoti. Veikla, skirta užsidirbti pragyvenimui gaminant prekes ar teikiant paslaugas, vadinama ekonomine arba ūkine veikla. Ekonomikos teorijos mokslas yra svarbus, nes: 1. padeda suvokti, kas vyksta ekonomikoje, pateikia pačius bendriausius ekonomikos dėsningumus; 2. jos suformuluotais dėsningumais, teorijomis naudojasi kiti ekonomikos mokslai; 3. juo remiasi vyriausybė, vykdydama ekonominę politiką. Ekonominė politika – tai kolektyviai vyriausybės priimta strategija ekonomikos tikslams pasiekti. Galutinis ekonomikos tikslas – sukurti tokią ekonominę politiką, kuri sumažintų mūsų problemas ir padidintų naudą, gaunamą iš sunkaus kasdieninio darbo. Ekonomikos teorija skirstoma į: mikroekonomiką (nagrinėja pagrindinių ekonomiką sudarančių elementų – individualių vartotojų, įmonių, išteklių savininkų – elgseną bei tai, kaip šių elementų sąveika veikia kainas, gamybą ir pajamas) ir makroekonomiką (tiria bendrą ekonomikos veikimą naudodamasi tokiais suvestiniais rodikliais, kaip bendrasis nacionalinis produktas, infliacijos tempas, nedarbo lygis, valstybės biudžeto deficitas it kt.). Makroekonomika skirstoma į : pozityvinę (aiškina, koks pasaulis yra) ir normatyvinę (nagrinėja, koks pasaulis turėtų būti). Metodai Ekonomikos teorijoje yra naudojami bendrieji mokslo, matematiniai ir grafikų metodai. Bendrieji mokslo metodai yra šie: abstrahavimasis, analizė, sintezė, dedukcija, indukcija ir hipotezė (žr. priedą). Matematiniai metodai yra šie: 1. matematinis ekonominių procesų modeliavimas (kompiuterių pagalba); 2. matematinės statistikos metodai; 3. programavimas. Grafinis metodas – tai įvairių grafikų braižymas. 2. Ekonomikos tikslai Žemas nedarbo lygis – gerai; kaimų stabilumas – nėra infliacijos; ekonomikos augimas – bendras nacionalinis produktas pastoviai didėja; efektyvumas – bus vėliau; teisingas pajamų paskirstymas – kad nebūtų badaujančių. 3. Ekonomikos teorijos atsiradimas ir raida [3.25…37] (žr. šviestus lapus) 4. Nepakankamumas ir pasirinkimas: gamybos galimybių kreivė (GGK) Ekonomikos problema – tai būtinybė rinktis iš tų galimybių, kurias mums riboti ištekliai, nes poreikiai yra beribiai. Išteklių nepakankamumo problemą ir būtinybę rinktis parodo gamybos galimybių kreivė (GGK). Ši kreivė rodo, ką galima gaminti iš turimų išteklių ir su turima technologija. Pavyzdys Gamybos galimybės Pasirinkimų variantai Gelumbės kiekis, mln. t. Kviečių kiekis, mln. t. Kviečių kiekis, kurio reikia atsisakyti norint pradėti gaminti papildomą gelumbės kiekio vienetą A 0 20 – B 1 19 1 C 2 17 2 D 3 13 4 E 4 8 5 F 5 0 8 Didėjant gelumbės plotui didėja alternatyvūs kaštai, todėl mažėja kviečių kiekis. Šiame pavyzdyje, variante A visoje šalyje auginami kviečiai ir visiškai neauginama medvilnė. Tokia situacija yra galima, tačiau nenaudinga šaliai (būsime pavalgę, bet neturėsime kuo apsirengti). Pradedant auginti vieną plotą medvilnės, reikia atsisakyti tik vieno vieneto kviečių. Tai vaizduoja kreivės atkarpa A – B. Taigi norint pagaminti pirmąjį drabužių vienetą, šalis turi atsisakyti tik vieno maisto kiekio vieneto. Kuo daugiau medvilnės yra auginama, tuo daugiau naudojama žemės, tinkamos jai užauginti. Todėl antrasis drabužių kiekio vienetas yra pagaminamas su didesniais alternatyviniais kaštais. Tai rodo atkarpa B – C. Alternatyviniai kaštai parodo, kiek šalis turi atsisakyti produkcijos vienetų, norėdama pradėti gaminti kitą produkciją. Pradedant gaminti trečiąjį gelumbės vienetą, reikia atsisakyti keturių kviečių vienetų, t.y. didėja alternatyviniai kaštai. Kuo toliau, tuo labiau didėja alternatyviniai kaštai, todėl mažiau apsimoka gaminti medvilnę (nes jos auginimui reikia atsisakyti derlingesnių žemių kviečių auginimui). Gaminti vien gelumbę neapsimoka (taškas F), dėl tos pačios priežasties, kaip ir gaminti vien kviečius (taškas A). Išvados: apibendrinant galima pasakyti, kad GGK atspindi tris svarbias sąvokas: 1. nepakankamumas vaizduoja, kad prekių gamybos deriniai už kreivės ribų yra negalimi, nes ištekliai yra riboti; 2. pasirinkimas – reikia pasirinkti vieną iš taškų, esančių ant GGK; 3. alternatyviniai kaštai – juos parodo GGK nuolydis. 5. Ekonomikos sistema Ekonomika sprendžia tris pagrindinius klausimus: 1. ką gaminti? 2. kaip gaminti? 3. kam gaminti? Būdas, kaip atsakyti į šituos klausimus ir sudaro šalies ekonomikos sistemą. Ekonomikos sistema – tai būdas, kaip tirti trūkumo ir pasirinkimo klausimus. Veiksniai, kurie nulemia ekonominės sistemos formavimąsi: 1. gamtiniai ištekliai; 2. gyventojų skaičius, jų amžius, kvalifikacija ir išsilavinimas; 3. turimas gamybinis potencialas,atsargos; 4. per ilgus metus susiklostę individų poreikiai prekėms bei paslaugoms; 5. institucinė struktūra. Ekonominės sistemos tipai: 1. papročių, tradicinė (būdinga šalims, kuriose yra necivilizuotos gentys. Produkcija yra naudojama tik šalies viduje ir jos pagaminama tik tiek, kiek reikia gyventojams); 2. rinkos arba laisvosios verslininkystės (esmė: į 3 klausimus atsako pirkėjai ir pardavėjai; kainas, asortimentą ir kitką nustato paklausa ir pasiūla; į rinką nesikiša valstybė. Tai yra pasiūlos ir paklausos mechanizmas); 3. komandinė (buvusi TSRS ir visas socialistinis blokas: įmonėms įsakoma, ką, kaip ir kam gaminti; žaliavos skirstomos centralizuotai. Tai yra visiškai neefektyvus žaliavų panaudojimas); 4. mišri (dviejų ekonomikos sistemų miksas: 2.+3. Tokių pvz. yra labai daug: JAV, Japonija, DB, Prancūzija ir t.t.). 6. Rinkos sistema ir valstybės vaidmuo Rinka – tai prekiavimo vieta. Rinka – tai ryšio tarp gamintojų ir vartotojų sistema. Rinka – tai visuma mainų santykių, pasireiškiančių pirkimo – pardavimo aktais tarp pirkėjų ir pardavėjų, kurių sprendimai ir perkamoji galia formuoja paklausą ir pasiūlą bei jų tarpusavio ryšį. Rinkos ekonomikos subjektai (kas dalyvauja): 1. namų ūkis – tai ekonominis vienetas, kurį sudaro vienas ar keli asmenys ir kuris: A) laisvai priima sprendimus; B) yra kokio nors gamybos veiksnio savininkas; C) stengiasi maksimaliai patenkinti savo poreikius, panaudodamas turimus išteklius; 2. įmonė – tai ekonominis vienetas, kuris: A) laisvai priima sprendimus; B) stengiasi maksimizuoti pelną; C) naudoja gamybos veiksnius produkcijos gamybai ir pardavimui; 3. valstybė – valstybinės įstaigos, turinčios juridinę ir politinę valdžią, kad galėtų vykdyti ūkinių subjektų rinkos kontrolę, siekiant bendrų visuomeninių tikslų. Rinkos ekonomikos modelis maistas maistas išlaidos pajamos pajamos išlaidos darbo jėga darbo jėga Išorinis ratas – materialinių gėrybių judėjimas; vidinis ratas – finansinių gėrybių judėjimas. Vartotojas gamybos veiksnių rinkai duoda darbo jėgą ir iš ten gauna pajamas; verslo firma tą darbo jėgą pasiima ir turi išlaidas. Verslo firma vartojimo prekių rinkai pateikia maistą, iš kur gauna pajamas, tuo tarpu vartotojas paimdamas iš vartojimo prekių rinkos maistą turi išlaidas. Rinkos pranašumai: 1. efektyvus išteklių paskirstymas; 2. vartotojų suinteresuotumas taupiai naudoti retesnius produktus; 3. vartotojų ir verslininkų veiksmų pasirinkimo laisvė; 4. optimalus mokslo ir technikos pažangos rezultatų panaudojimas; 5. lankstumas, prisitaikymas prie besikeičiančių sąlygų; 6. sugebėjimas patenkinti įvairius poreikius, pagerinti prekes ir paslaugų kokybę; 7. suinteresuotumas įsigyti naujų žinių ir įgūdžių. Rinkos trūkumai: 1. nepadeda išsaugoti neatgaminamų išteklių, neturi aplinkos apsaugos ekonominio mechanizmo; 2. neužtikrina teisės į darbą ir pajamas, pajamų paskirstymo; 3. orientuota ne į socialiai būtinų prekių gamybą, bet į turinčių pinigų žmonių poreikius; 4. visiškai nefunkcionuoja kai kuriose ekonomikos srityse; 5. neužtikrina stabilaus ūkio vystymosi; 6. neužtikrina fundamentalių mokslo tyrimų. Valstybės ekonominės funkcijos 7. Konkurencija. Rinkos struktūrų modeliai Konkurencija – tai rinkos situacija, kai yra pakankamai pirkėjų ir pardavėjų; egzistuoja laisvo įėjimo į rinką ir išėjimo iš jos galimybės bei prieinama informacija apie kitų gamintojų kainas. Klausimai, į kuriuos turi atsakyti verslininkas, norėdamas įveikti konkurenciją ir būti pirmuoju konkurencinėje kovoje: 1. Kas neperka tavo gaminių ir kodėl? 2. Kaip tavo pirkėjai ir dar jais nesantys leidžia savo pajamas? 3. Dėl kokių ekonominių, politinių ar socialinių įvykių tavo pirkėjai gali nebepirkti tavo gaminių? 4. Ko dar nežinai, bet norėtum sužinoti apie savo pirkėjus? 5. Kas yra tavo dabartiniai konkurentai ir kas jais galėtų tapti? Rinkos struktūros modelių požymiai Rinkos struktūros tipai Rinkos struktūros požymiai Tobuloji konkurencija • Didelis dalyvių skaičius • Produktas yra standartinis arba tapatus • Išsami informacija apie produktą ir kainas • Yra laisvas patekimas į rinką Monopolinė konkurencija • Daug pardavėjų, parduodančių vienodus produktus, kurie skiriasi tik reklama, įpakavimu, firmos ženklu, papildomomis paslaugomis ir t.t. Oligopolija • Keletas įmonių gamina panašius produktus, lemia kainas ir kontroliuoja patekimą į rinką Monopolija • Vienintelis gamintojas nustato kainą produktui ir neleidžia patekti į rinką konkurentams Monopsonija • Daug gamintojų parduoda prekę vienam vartotojui Oligopsonija • Keletas pirkėjų ir daug pardavėjų Dvipusė monopolija • Vienas pardavėjas (monopolistas) ir vienas pirkėjas (monopsonistas) 8. Mikroekonomikos ir makroekonomikos esmė ir turinys Esmė – apibrėžimai iš anksčiau. Turinys iš D.Skarbaliaus “Ekonomikos pagrindų”. 9. Paklausa ir pasiūla Paklausa – tai perkamos prekės ar paslaugos kiekio priklausomybė nuo jos kainos. Paklausos dėsniu vadinamas kainos ir perkamos prekės kiekio ryšys, kai pastarasis kinta priešinga kainos kitimo linkme. Picų paklausos lentelė Picos kaina, Lt/vnt. Picų paklausa, vnt. 8 16 24 32 40 70 60 50 40 30 Paklausos kreivė rodo prekės paklausos kiekio (Q) ir kainos (p) tarpusavio priklausomybę per tam tikrą laikotarpį. Paklausos kreivė (D) yra besileidžianti žemyn, o tai rodo, kad žemesnė kaina padidins paklausą. Mažėjant prekių kainai paklausa didėja dėl dviejų priežasčių: A) Esant mažesnei kainai galima įsigyti daugiau tos prekės vienetų; B) Kainos mažėjimas pritraukia daugiau pirkėjų. Tačiau paklausa gali didėti arba mažėti dėl šių priežasčių: A) Pokyčiai madoje; B) Konkurencinių prekių kainų pokyčiai; C) Substitutų kainų pokyčiai (substitutai – prekės pakaitalai: sviestas – margarinas); D) Padidėjusios gyventojų pajamos. Pasiūla – tai parduodamos prekės ar paslaugos kiekio priklausomybė nuo jos kainos. Pasiūlos dėsniu vadinamas ryšys tarp kainos ir parduodamos prekės kiekio, kai pastarasis kinta kainos kitimo linkme. Picų pasiūlos lentelė Picos kaina, Lt/vnt. Picų pasiūla, vnt. 8 16 24 32 40 10 30 50 70 90 Pasiūlos kreivė rodo siūlomo pirkti prekės kiekio ir kainos tarpusavio priklausomybę per tam tikrą laikotarpį. Pasiūlos kreivė yra kylanti aukštyn, nes didėjant kainai didėja ir prekių pasiūla. Veiksniai, lemiantys pasiūlos pokyčius: A) Gamybos kaštai (didėjant kaštams, didėja kaina, o pasiūla mažėja, nes gamintojas negali labai užkelti kainos, o turėdamas nedidelį pelną gamintojas nėra suinteresuotas daug gaminti); B) Technologijos tobulinimas (gamybos kaštai mažėja – pasiūla didėja); C) Tarpusavyje susijusių prekių kainos (akinių rėmeliai ir lęšiai). 10. Paklausos ir pasiūlos pusiausvyra. Rinkos kaina Rinkos kaina – tai kaina, kuriai esant prekės ar paslaugos pasiūlos kiekis visiškai atitinka paklausos kiekį. Picų pasiūlos ir paklausos lentelė Kaina, Lt/vnt. Picų paklausa, vnt. Picų pasiūla, vnt. Paklausos ir pasiūlos santykis Rinkos kainos pasikeitimas 8 16 24 32 40 70 60 50 40 30 10 30 50 70 90 -60 -30 0 +30 +60 didės didės nesikeis mažės mažės Pavaizdavus D ir S kreives vienoje koordinačių sistemoje, jos susikerta taške E. Šis taškas vadinamas pusiausvyros tašku, kuriame parduodamas ir perkamas prekės kiekiai sutampa. Šiuo atveju rinkos kaina yra 24 Lt/vnt., o nuperkama ir parduodama 50 vnt. picų. Rinkos pusiausvyra Rinkos situacija Paklausos ir pasiūlos kiekių santykis Rinkos kainos pasikeitimas Perteklius Pusiausvyra Trūkumas QD

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!