Lietuvos ekonomikos integracijos analizė ir perspektyvos bendroje ES erdvėje

ĮVADAS Šiuolaikiniame globalizacijos pasaulyje, vertinant laikotarpį nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos, o ypač, po „Šaltojo karo“ pabaigos, yra pastebimas spartus sienų arba tiesiog apribojimų nykimas tarp ekonomikų. Dėl šios priežasties daugybė pasaulio šalių stengiasi jungtis į įvairias politines, ekonomines ir kitas sąjungas bei tarptautines organizacijas. Tai šalims yra būtina norint užtikrinti šalies gerovę, ekonominį stabilumą, taiką bei įvairius politinius, tautinius ir istorinius ryšius. Dėl šių priežasčių yra atsiranda integracijos procesas. Integracija reiškia ne tik šalių tarpusavio santykių apibūdinimą, bet ir bendrų tarpusavio reikalų tvarkymo klausimus. Tai gali apibrėžti bendrus vidaus ekonomikos, politikos bei kitus aktualius šalims santykius. Geras tokių santykių pavyzdys yra Europos Sąjunga (ES). Apibendrintai galima teigti, kad žodis „integracija“ žymi kelių daliu sujungimą į vieną. Ekonomikos mokslo literatūroje „ekonominė integracija“ ar „ekonomikos integracija“ nėra tiksliai apibrėžta, nors kaip daugumoje šaltinių išskiriama, tai galima apibendrinti kaip socialinių santykių, tarptautinio bendradarbiavimo, tarptautinės prekybos santykių sujungimą ir sugretinimą keliose atskirose valstybėse. Europos Sąjungos, anksčiau buvusios Europos Bendrijos, viena pagrindine susikūrimo priežastis ir buvo bendri daugelio šalių ekonominiai santykiai. Nuo 1957 metų Romos sutarties pasirašymo pagrindinis ES tikslas yra stiprinti šalių narių ekonomiką. Tai ES atliekama, kuriant bendrą ekonominę bei pinigų sąjungą. Nuo šios datos iki dabar ES pagrindinius bendrosios rinkos principus sudaro: keturios laisvės (laisvas asmenų, kapitalo, paslaugų ir prekių judėjimas), muitų sąjunga, bendrasis išorinis muitų tarifas ir įvairi bendra politika. Lietuvai, nuo 1992 metų pradėjus ekonominius ryšius, dar su tuo metu Europos Bendrija (EB), šalis po maždaug 12 metų, t.y. 2004 gegužės 1 dieną tapo ES nare. Nuo šios dienos Lietuva prisijungė prie milžiniškos bendros rinkos ir padarė didelį žingsnį šalies ekonomikos integracijai į bendrą ES ekonominę erdvę. Dėl šios priežasties atsirado visos sąlygos laisviems prekių mainams bei žmonių, kapitalo ir paslaugų judėjimui tarp tuo metu 25 ES narių. Nuo 2015 metų sausio Lietuvai įsivedus eurą, bendrą ES šalių valiutą, šalies ekonomika tapo visiškai integruota į bendrą ES ekonominę erdvę. Darbo aktualumas. Magistro baigiamuoju darbu analizuojama Lietuvos ekonomikos integracija, integracijos procesai, integracijos poveikis šalies finansiniam stabilumui. Šiuo darbu siekiama išsiaiškinti ir išanalizuoti kaip ekonominė integracija paveikė Lietuvos ekonomiką bei kaip šalis ekonomika įsiliejo į bendrą ES erdvę. Darbe daugiausia nagrinėjamas laikotarpis nuo Lietuvos įstojimo į ES iki 2015 metų, kadangi ekonomikos integracija yra ilgalaikis procesas, kurio metu įvyksta daug įvairių įvykių. Šie įvykiai gali būti skaidomi į keletą dalių ir išskiriami pagrindiniai integracijos etapai. Darbe išskiriami pagrindiniai veiksniai bei kriterijai, kuriais remiantis yra nagrinėjamas ir įvertinama ekonomikos integracija. Analizuojant ir vertinant ekonomikos integracijos 8 įtaką bei veiksnius siekta nustatyti ir įvertinti, kokį poveikį tai padarė šalies finansinei, ekonominei būklei ir kaip šios integracijos besitęsiantys procesai gali paveikti ateities finansinę būklę Lietuvoje. Išanalizavus ekonomikos integracijos veiksnių rodiklius ir įvertinus esamą integracijos padėtį siekiama įvertinti, kokie su šalies ekonomika susijusių sektorių rodikliai turi būti gerinami siekiant gilesnės Lietuvos ekonomikos integracijos. Šio darbo tyrimo rezultatai yra aktualūs visiems Lietuvos gyventojams, valstybinėms institucijoms bei verslui, nes remiantis tyrimo rezultatais galima prognozuoti ateities ekonomikos augimo tendencijas bei nustatyti įvairius šalies bei verslo veiklos prioritetus, siekiant mažinti Lietuvos ekonomikos atskirtį ES erdvėje. Darbo problema. Kaip ekonominė integracija paveikė Lietuvos ekonomiką ir kokie integracijos veiksniai daro reikšmingiausią įtaką. Darbo objektas. Lietuvos ekonominė integraciją į Europos Sąjungą. Darbo tikslas: išanalizuoti pagrindinius Lietuvos ekonominę integraciją skatinančius veiksnius bei įvertinti jų daromą įtaką Lietuvos ekonomikai bei visam Lietuvos ekonomikos integracijos į ES procesui. Darbo uždaviniai: 1. Išnagrinėti ekonomikos integracijos sąvoką teoriniu aspektu ir išnagrinėti pagrindinius ekonomikos integracijos principus, etapus, veiksnius lemiančius šalies ekonomikos integraciją. 2. Parengti tyrimo metodiką, įvertinus šiuo metu Lietuvą veikiančius pagrindinius ekonominio augimo ir integracijos veiksnius, remiantis ES institucijų teikiamomis rekomendacijomis, parengtomis strategijomis ir ten nurodytais siekiniais bei tikslai nustatyti ir parinkti kriterijus, rodiklius, kuriais remiantis būtų galima įvertinti Lietuvos ekonomikos integraciją į ES erdvę. 3. Remiantis darbo teorinėje dalyje nusistatytais ekonominę integraciją veikiančiais veiksniais bei parinktais ekonomikos integracijos vertinimo rodikliais, pritaikant palyginamąją analizę, apribojimų teoriją bei nacionalinių ir ES tikslų siekinius įvertinti statistinių rodiklių kaitą ir kaip ši kaita lemia Lietuvos ekonomikos integraciją. 4. Apskaičiuoti Lietuvos ekonomikos integracijos į ES erdvę palyginamuosius koeficientus ir remiantis darbo metodologinėje dalyje apibrėžtomis koeficientų įvertinimo reikšmėmis įvertinti Lietuvos ekonomikos integraciją į bendrą ES erdvę bei nustatyti, kas labiausiai neigiamai veikia ekonomikos integraciją. 5. Pagal darbe nagrinėtą ekonomikos integracijos teoriją bei atlikto tyrimo rezultatus, tiriamojoje darbo dalyje, nustatyti ir pateikti pasiūlymus, kuriais remiantis būtų galima padidinti ir pagerinti šį Lietuvos ekonomikos integracijos procesą. Šį baigiamąjį magistro darbą sudaro trys pagrindinės dalys: teorinė, metodinė ir praktinė. 9 Tyrimo metodai. Teorinėje (pirmojoje) darbo dalyje išnagrinėta ekonomikos integracijos sąvoka, integracijos etapai, nustatyti ekonomikos integraciją skatinantys veiksniai pasitelkiant įvairią mokslinę literatūrą ir padarant jos sintezę. Metodologinėje (antrojoje) dalyje pateikta ekonomikos integracijos vertinimo ir analizavimo metodika, kuria remiantis atliekamas tyrimas paskutinėje (trečiojoje) darbo dalyje. Magistro darbo praktinėje dalyje tyrimas atliekamas pasitelkiant darbo teorinėje bei metodologinėje dalyje išnagrinėtus Lietuvos ekonomikos integraciją lemiančius veiksnius, kriterijus bei jais susietus statistinius rodiklius, kurie analizuojami ir įvertinami pasitelkiant palyginamąją analizę, apribojimų teoriją, ES bei nacionalinių strategijų tikslus, palyginamuosius koeficientus. Iškelto tikslo bei uždavinių sprendimui pasitelkta įvairi Lietuvos bei užsienio autorių mokomoji mokslinė literatūra, įvairūs moksliniai straipsniai, įstatyminės bazės bei kita teorinė medžiaga. Darbe nemažai remiamasi elektroniniais, internetiniais šaltiniais, Europos bei Lietuvos statistinių duomenų bazių informacija, įvairia internetinėse ES bei Lietuvos institucijų internetinėse svetainėse pateikta informacija. 10 1. EKONOMIKOS INTEGRACIJOS Į ES ERDVĘ POVEIKIO TEORINIAI ASPEKTAI Šiame darbo skyriuje bus nagrinėjama Lietuvos ekonominė integraciją į Europos Sąjungos erdvę teoriniu aspektu. Šioje darbo dalyje bus apžvelgta integracijos sąvoka, Lietuvos ekonomikos integracijos raida, etapai. Tai bus atliekama apžvelgiant įvairią moklinę literatūrą bei mokslinius straipsnius. 1.1. Ekonomikos integracijos samprata Keletas regionų susietų artimais ekonominiais, politiniais ar kultūriniai ryšiais šiuo metu egzistuoja Europoje. Vienas iš šių regionų yra Baltijos jūros regionas. Sugriuvus geležinei uždangai ir nepriklausomybes atkūrus įvairioms šalims, Baltijos šalys taip pat ėmėsi atstatinėti bei iš naujo kurti savo santykius su jau kelis amžius egzistuojančiomis Europos valstybėmis. Visoje Europos istorijoje Lietuva ir visas Baltijos regionas demonstravo stiprius politinius, ekonominius ir kultūrinius ryšius tarp tautų visoje Europoje (Žitkus, 2013). Pastarieji du dešimtmečiai Lietuvoje bei kitose Baltijos valstybėse apėmė spartaus augimo, bendradarbiavimo tarp regiono valstybių laikotarpį. Baltijos šalių, Rytų Europos valstybių politinis ir ekonominis bendradarbiavimas su Vakarų Europos šalimis prasidėjo po Šaltojo karo pabaigos. Geopolitiniai pokyčiai Europoje paskatino šalis ieškoti naujų bendradarbiavimo formų. Pasakymas „ekonominė integracija“ apima daugybę sąvokų. Tai gali būti susiję su kažkokios įmonės įtraukimu į didelį koncerną arba tai gali būti teritorinis įtraukimas, pavyzdžiui, kažkokio regiono ekonomikos įtraukimas į didesnį vienetą, tokį kaip, regionų sąjunga, ar visa šalis. Šiame magistro baigiamajame darbe, ekonomikos integracija bus nagrinėjama kaip tarptautiniai ekonominiai santykiai per kuriuos atskiros nepriklausomos šalys sudaro vieną vienetą, šiuo atveju kaip ES šalys, o tarp jų ir Lietuva, sudaro vieną bendrą Europos Sąjungos ekonominę erdvę (Molle, 2001). Darbo temą verta pradėti nagrinėti iš pradžių susipažįstant su pagrindinėmis visame darbe nagrinėsimomis sąvokos. Tai yra integracija, ekonominė integracija ir integracija į ES. Remiantis internetiniu lietuvių žodynų integracija jame yra apibrėžiama taip: integracija - (lot. integratio – atnaujinimas, atstatymas): 1.filos. sisteminio struktūrinio metodo sąvoka, reiškianti atskirų dalių sujungimą į vieną sistemą; santykiai tarp dalių ir jų funkcijos suprantami kaip koordinuoti bei subordinuoti ir reguliuojami visos sistemos interesų požiūriu; 2. ekon. valstybių, jų visuomeninio, politinio ir ekonominio gyvenimo atskirų dalių sujungimas i vieną sistemą, nustatant joje kiekvieno elemento funkcijas ir vaidmenį, pvz., Europos ekonominė bendrija; 3. ling. įvairių tarmių ir artimų kalbų susiliejimas į vieną bendrą kalbą dėl tautų politinio, ekonominio, kultūrinio bendradarbiavimo, dominuojant vienai tarmei ar kalbai; 4. komp. panašių objektų arba elementų sutelkimas bendriems 11 veiksmams atlikti. Įvertinus tai, kad ekonominė integracija yra susijusi įvairų elementų susijungimu ir susiliejimu, valstybių bendradarbiavimu siekiant ekonominės naudos, todėl ji gali būti siejama su globalizacija. Dėl šios priežasties tiek globalizacija, tiek integracija yra labai panašūs ir kartu susiję procesai. Apibendrintai galima teigti, kad tai atskirų dalių ar elementų sujungimas į visumą ar sistemą (Droždz, 2010), kuris apima įvairius subjektus, t.y. įvairias institucijas, valstybės, verslo subjektus, įvairias organizacijas. Taip pat integracija yra susijusi su tikimasi gauti ekonomine nauda, kuri yra gaunama didinant tarptautinę integraciją. Vienas pirmųjų integracijos procesus bei integracijos įtaką šalies augimui nagrinėjusių mokslininkų buvo B. Balassa. Jis savo darbe „The Theory of Economic Integration“ (1961) išskyrė esminius integracijos aspektus bei ekonominę integraciją suskirstė į penkis integracijos etapus (lygius). Šiuo metu šis integracijos skaidymas į penkis etapus vis dar nėra pasikeitęs. Šis mokslininkas atkreipė dėmesį į tai, kad integracijos procesai turi įtakos šalies ekonomikos augimui. Tai įvyksta, kai yra plėtojama vidaus ir išorės masto ekonomija, dėl šios priežasties spartėja technologinis vystymasis. Balassa (1961) taip pat išskiria, kad integracijos dinaminiai efektai atsiranda dėl didėjančios konkurencijos bei mažėjant netikrumui, dėl mažesnės kapitalo pritraukimo kainos susijungusiose finansų rinkose. Ekonomikos integracija apima socialinių santykių, tarptautinio bendradarbiavimo, tarptautinės prekybos santykių sujungimą ir sugretinimą keliose atskirose valstybėse. Ekonominę integraciją galima laikyti kaip priemonę, kuri apima diskriminacijos panaikinimą tarp kelių ekonomikų, kurios priklauso keletui skirtingų valstybių. Ekonominės integracijos procesai apima priemones, kurios reiškia kai kurių diskriminacijos formų naikinimą. Tarptautiniai susitarimai, kurie susiję su tarpusavio prekybos apribojimų naikinimu, bendros prekybos politikos nustatymu susitariančiųjų šalių bei trečiųjų šalių atžvilgiu, apribojimų naikinimu darbo jėgos judėjimui ar kapitalui gali būti priskiriama barjerų naikinimui kas skatina ekonominę integraciją. Ekonominė integracija vykdoma per valstybės ekonominę politiką, kai be jokių muitų mokesčių ir suvaržymų visos šalys naudojasi tarptautinio teritorinio gamybos specializavimo privalumais. Šalių priklausomybė vienai ar kitai tarptautinei sąjungai nulemia importo muitų tarifų dydį, darbo jėgos ir kapitalo judėjimo tarp šalių sąlygas ar netgi šalių ekonominę politiką (Droždz, 2010). Tokių kliūčių ir apribojimų gamybai, kaip importo muitai, šalinimas vadinamas negatyvia integracija (Vilpišauskas, 2003). Beje, dėl teigiamo tokių kliūčių prekybai šalinimo poveikio sutaria dauguma ekonomistų. Skirtingų valstybių ekonominės politikos derinimas, pavyzdžiui, standartų vienodinimas ar tų pačių konkurencijos taisyklių numatymas vadinamas pozityvia integracija. Toliau pažengusi integracija apima ne tik kliūčių tarptautinei prekybai šalinimą, bet ir kliūčių žmonių judėjimui ar paslaugų teikimui panaikinimą (Vilpišauskas, 2003). Integracijos poveikis tarptautiniam 12 verslui priklauso nuo to, ar šalis veikia ekonominės sąjungos viduje, ar jos išorėje (Pukelienė, Glinskienė, 2000). Dauguma įvairių autorių (Snieška ir Čiburienė (2005), Vilpišauskas (1999) ir kt.) teigia, kad ekonominę integraciją apibūdina 3 pagrindiniai bruožai: 1. Ekonominių ribų tarp dviejų ar daugiau ekonomijų panaikinimas (Snieška, Čiburienė, 2011). Šios ribos susijusios su kliūčių prekių, paslaugų ir gamybos veiksnių judėjimo pašalinimu. 2. Bendros politikos vykdymas ir jos formavimas įvairiose srityse. 3. Dalyvavimas priimant bendrus sprendimus (Snieška, Čiburienė, 2011; Vilpišauskas, 1999). Nagrinėjamu atveju, t.y. pritaikius šiuos bruožus nagrinėjamai temai, galima teigti, kad Lietuvos ekonomikos integracija į Europos Sąjungą (ES) yra ekonomikos ribų, įvairių apribojimų prekybai bei gamybos veiksniam panaikinimas tarp Lietuvos ir ES šalių narių. Vykstant integracijos procesams tarp šalių turi išnykti įvairūs ekonomikos apribojimai, visos ES šalys vieningai turi spręsti iškilusias ekonomikos problemas. Droždz J. (2010) teigia, kad „integracija atsirado ir vystosi netolygiai, daugiau gyventojų turinčios šalys yra pranašesnės už tas, kuriose jų mažiau, nes didesnėje vidaus rinkoje plėtojasi optimalaus dydžio gamyklos, auga konkurencinė galia. Paprastai skiriamos dvi integracijos formos: ekonominė ir politinė

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!