Verslo ekonomikos temų teorija

 1. ES struktūrinių fondų atsiradimo idėja ir paskirtis. Europos Sąjungos viduje esama didelių ekonominių ir kultūrinių skirtumų. Struktūriniu požiūriu atskirų regionų nelygi padėtis pasireiškia, pvz., nevienodomis pajamomis arba sunkumais, kylančiais dėl nedarbo. Dėl šių nelygybių iškyla visų Europos Sąjungos šalių vienybės ir solidarumo problema. ES teritorijoje veikia bendroji rinka, kurios privalumais dėl nevienodo išsivystymo ne visos šalys gali lygiai pasinaudoti. ES yra sukurta speciali politika, dažniausiai vadinama Sanglaudos arba Regionine politika. Europos Sąjungos sanglaudos politikos tikslas – koreguoti regioninius netolygumus, darant poveikį juos lemiantiems ekonominiams ir socialiniams faktoriams. Jos tikslas – padėti neturtingiems regionams vystytis ir kelti gyventojų gyvenimo lygį stiprinant tokius būtinus svertus kaip kvalifikuota darbo jėga, technologiniai gebėjimai, pagrindinė įranga, aplinkos patrauklumas investicijoms ir t. t. Šios politikos branduolį sudaro keturi struktūriniai fondai: Europos regioninės plėtros fondas (ERPF) – gamyba, infrastruktūra, SVV plėtra, vietos plėtra; Europos socialinis fondas (ESF) – žmonių išteklių plėtra (užimtumo skatinimas, soc integracija, švietimas, prof rengimas); Europos žemės ūkio orientavimo ir garantijų fondas (EŽŪOGF)- žū pertvarkymas ir kaimo plėtra; Žvejybos orientavimo finansinis instrumentas (ŽOFI)- žuvininkystės sektoriaus pertvarkymas; sanglaudos fondas – dideli aplinkosaugos ir transporto infrastruktūros projektai. 2000-2006 m ES SF biudžetas sudaro 195 mlrd. EUR. SF parama remiasi principu, kad teikiamos lėšos yra skirtos papildyti valstybės lėšas tam tikrose srityse. 2. ES SF remiami ir neremiami ūkio sektoriai. Pagal ES reglamentus remiami šie ūkio sektoriai: 1) ekonominė ir socialinė infrastruktūra (transportas, energetika, aplinkosauga,telekomunikacijos, sveikatos apsauga, švietimo ir soc infrastruktūra);2)gamybinis sektorius (pramonė, SVV plėtra,paslaugos verslui, žū, kaimo plėtra, turizmas);3)žmonių ištekliai (užimtumas, švietimas, prof mokymas, informacinė visuomenė). Iš SF beremiama: 1)valstybės valdymas;2)teisėsauga, teisėtvarka;3)krašto apsauga;4)būstas, komunalinės paslaugos. 3. SF paramos struktūra. SF parama susideda iš ES biudžeto pinigų ir LT viešojo bendro finansavimo pinigų (tik valst biudž ir saviv biudž lėšos. SF parama - iki 75 proc gali sudaryti ES lėšos, nuo 25 proc – LR valst biudž lėšos; Všinstit projektai – 75+25 (všį lėšos); PĮ projektai – 65+35; PĮ dideli projektai – 50+50. 4. BPD. Tai yra SF paramos teisinis pagrindas, kurio projektas patvirtintas 2003m.Nuo 2006m prasidės naujas ES biudžeto programavimo laikotarpis. Priemonės, neįtrauktos į BPD nebus finansuojamos. Iš SF finansuojami ekonomiškai naudingi, tačiau finansiškai greitai neatsiperkantys projektai (kur yra netobula rinka ar nepakankama konkurencija).Parama suteikiama kompensuojant faktines išlaidas. Išlaidos, padarytos iki sprendimo skirti paramą datos, nebus kompensuojamos. Projekto paraiška lietuvių kalba turi būti teikiama įgyvendinančiajai institucijai  (ar jos teritoriniam padaliniui), kuri yra atsakinga už tos BPD priemonės, pagal kurią teikiamas projektas, administravimą. Paraiška susideda iš dviejų dalių: bendrosios  (A dalies) ir specialiosios  (B dalies). Paraiškos A dalis yra administracinės informacijos rinkinys apie projekto teikėją ir apibendrinta informacija apie patį projektą. Tuo tarpu paraiškos B dalis skiriasi  kiekvienai BPD priemonei ir joje prašoma pateikti konkrečiai priemonei ar veiklai būdingos informacijos. Paraiškos B dalis atitinkamoms BPD priemonėms skelbia už jų administravimą atsakingos tarpinės ir  įgyvendinančiosios institucijos.  Be to, prie projekto paraiškos turi būti pridedami visi dokumentai, kurių yra reikalaujama pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus. Priklausomai nuo projekto tipo bus reikalaujami tokio pobūdžio dokumentai kaip verslo planas, suderinimas su aplinkosaugos reikalavimais, savivaldybės, apskrities ar kitų įstaigų leidimas statyti, vykdyti ar užsiimti tam tikro pobūdžio veikla, detalus techninis planas ir t.t. 1)paraiškos yra vertinamos atitinkamos įgyvendinančiojoje institucijoje pagal atitinkamos tarpinės institucijos nustatytas taisykles. Pirmiausia atliekamas paraiškų administracinis patikrinimas, tada įgyvendinančiosios institucijos darbuotojai vertina pareiškėjo, projekto veiklų ir išlaidų tinkamumą, po to – projekto kokybę. Įgyvendinančioji institucija parengia vertinimo ataskaitas ir pateikia savo išvadas bei rekomendacijas projektų atrankos komitetui, kurį formuoja tarpinė institucija; 2) projektų atrankos komitetas išnagrinėja projektų paraiškas ir pateikia tarpinei institucijai savo išvadas dėl finansuotinų projektų; 3)atrankos komiteto išvadų pagrindu tarpinė institucija priima sprendimą dėl projekto finansavimo; 4)priėmus sprendimą dėl projekto finansavimo su projekto teikėju sudaroma sutartis./ Pagal BPD teikiama viešoji parama (ES struktūrinių fondų ir bendrojo nacionalinio finansavimo lėšos) gali sudaryti net iki 100 % projekto tinkamų išlaidų, tačiau paprastai yra reikalaujama prisidėti nuosavomis lėšomis. Viešojo sektoriaus projektų atveju nuosavų lėšų dalį gali sudaryti iš valstybės biudžeto tam tikrai viešojo sektoriaus įstaigai skirtos lėšos. Pirmenybė bus teikiama tiems projektams, prie kurių įgyvendinimo bus įsipareigota prisidėti nuosavomis lėšomis. 5. Tinkamos ir netinkamos finansuoti išlaidos, remiantis ES reglamentais. Tinkamos finansuoti išlaidos pagal valstybės pagalbos schemas, remiantis ES reglamentais: statisnių statyba ir renovacija;įrangos įsigyjimas, montavimas, instaliavimas;programinės įrangos kūrimas, plėtra ar įsigyjimas;mokymai ir konsultacijos;rinkodaros priem;dalyvavimas parodose (tik pirmą kartą);žemės įsigyjimas(iki 10 proc visų tinkamų išlaidų, jei tai susiję su projektu). Netinkamos išlaidos yra:einamieji veiklos kaštai (darb atlyg,šildymas,nuoma, mokesčiai);apyvartinės lėšos;pastatų pirkimas;transporto per įsigyjimas. 6. Atsakingos institucijos ir koordinuojamos sritys paramai gauti iš ES SF. SUSISIEKIMO  MINISTERIJA 1.Transporto infrastruktūros prieinamumo ir paslaugų kokybės gerinimas Transporto investicijų direkcija tid@transp.lt APLINKOS  MINISTERIJA 2. Aplinkos kokybės gerinimas ir žalos aplinkai prevencija Aplinkos projektų valdymo agentūra apva@apva.lt ŪKIO  MINISTERIJA 3. Energijos tiekimo stabilumo, prieinamumo ir didesnio energetikos efektyvumo  užtikrinimas   4. Turizmo infrastruktūros plėtra 5. Tiesioginė parama verslų plėtrai 6. Pramonės ir verslo aplinkos gerinimas Lietuvos verslo paramos agentūra info@lvpa.lt SOCIALINĖS  APSAUGOS  IR DARBO  MINISTERIJA 7. Užimtumo gebėjimų ugdymas 8. Darbo jėgos kompetencijos ir gebėjimų prisitaikyti prie pokyčių ugdymas 9. Socialinės atskirties prevencija ir socialinė integracija Žmonių išteklių plėtros programų paramos centras info@phare.lt SOCIALINĖS  APSAUGOS  IR DARBO  MINISTERIJA  kartu su ŠVIETIMO  IR  MOKSLO MINISTERIJA 10. Darbo rinkos, švietimo, profesinio rengimo, mokslo ir studijų, socialinių paslaugų  infrastruktūros plėtra Centrinė projektų valdymo agentūra info@cpva.lt ŠVIETIMO  IR  MOKSLO MINISTERIJA 11.  Žmonių išteklių kokybės gerinimas mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje 12. Mokymosi visą gyvenimą sąlygų plėtojimas Žmonių išteklių plėtros programų paramos centras info@phare.lt ŽEMĖS  ŪKIO  MINISTERIJA 13. Investicijos į žemės ūkio valdas 14. Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas 15. Žemės ūkio produktų perdirbimo ir rinkodaros gerinimas 16. Kaimo vietovių pritaikymo ir plėtros skatinimas 17. Miškų ūkis 18. Mokymas 19. „Leader” plius 20. Veikla, susijusi su žvejybos laivynu 21. Gyvųjų vandens išteklių apsauga ir plėtra, akvakultūra, žvejybos uosto įrengimai, perdirbimas ir rinkodara bei žvejyba vidaus vandenyse 22. Kita (su žuvininkyste) susijusi veikla Nacionalinė mokėjimo agentūra info@nma.lt SVEIKATOS  APSAUGOS  MINISTERIJA 23. Sveikatos priežiūros įstaigų restruktūrizavimas ir modernizavimas Centrinė projektų valdymo agentūra info@cpva.lt INFORMACINĖS VISUOMENĖS PLĖTROS KOMITETAS 24. Informacinių technologijų paslaugų plėtra     FINANSŲ  MINISTERIJA 25. Parama programos parengimui, valdymui, priežiūrai ir kontrolei 7. Projektų atrankos kriterijai. 13. Esama (dabartinė) ir būsima pinigų vertė. inigų esamoji (dabartinė) vertė (PV) nustatoma iš pinigų būsimosios vertės FV formulių: kur FVIF – būsimosios pinigų vertės daugiklis Jei 2000Lt indėlis, pasidaręs po 10 metų su 8% palūkanomis, tai jo dabartinė vertė tik 926Lt. Esamoji pinigų vertė PV atvirkščias būsimos vertės dydis (Cyril Pat Obi, 1999-p.105) (tiksliau atvirkščias skaičiavimo procesas): . Dabartinės pinigų vertės skaičiavimas vadinamas diskontavimu. Jei palūkanos yra 11,5%, tai 1953,79 Lt įdėti šiandien atneš po 15 metų 10000Lt. Ir atvirkščiai, jei po metų banke susikaupė 550Lt, kai banko palūkanos yra 10%, galima sužinoti, koks buvo banko indėlis: Esamoji pinigų vertė (pagal E. Bubnis, 1997 – p.52) yra būsimojo mokėjimo arba eilės mokėjimų, diskontuotų pagal atitinkamą diskonto normą, vertė. Laukiamos sumos esamoji vertė po metų laikotarpio padidės iki būsimos sumos lygio. pav. 1. Diskontas pagal paprastąją ir sudėtinę diskonto normą. (PV-esama pinigų vertė, d-diskonto norma) Lentelė. Paprastosios ir sudėtinės diskonto normų palyginimas (kai k=8%) Diskonto daugiklis Diskonto norma „i“ metais 1 2 3 4 6 8 10 0,9259 0,8621 0,8064 0,7576 0,6757 0,6098 0,5556 0,9259 0,8573 0,7938 0,7350 0,6301 0,5401 0,4631 Diskontavimas parodo skirtingų laikotarpių pinigų srautų išdėstymo tvarką (t.y būsimos vertės nuvertinimas). Diskontavimo koeficientas parodo, kokį grąžinamos sumos procentą (k) kasmet nori arba gali gauti investuotojas už investuotą kapitalą. Apskaičiuota esamosios vertės suma (PV) parodo norimos gauti ateityje būsimos sumos (FV) šiandieninę vertę (pagal J. Mackevičių, D. Poškaitę. Finansų analizė, 1998 – p.484-485) (žr. pav. 2) pav. 2 Diskontas (Vaškelaitis, 200 – p.54) – centrinio banko kreditų suteikimas kredito institucijoms, perkant iš jų vekselius. Diskontavimas (Vaškelaitis, 200 – p.54) – išankstinis tam tikrų palūkanų atskaitymas nuo nominalios vekselio vertės. Diskonto politika (Vaškelaitis, 200 – p.55) vadinama planinga emisijos bankų veikla, tenkinant diskonto kredito reikalavimus. Išskiriamos šios diskonto politikos priemonės (Vaškelaitis, 2000 – p.55): • Atsisakymas imti spekuliatyvaus pobūdžio vekselius; • Vekselių terminų sutrumpinimas; • Diskonto procento (normos) reguliavimas; • Diskonto kreditų suvaržymai. Diskonto politika yra kaip įrankis tvarkyti pinigų ir kreditų rinkas. Diskontas (Vaškelaitis, 200 – p.56) atlieka šias funkcijas: • Kritiniu atveju yra paskutinio kreditoriaus, pervedančio lėšas į labai silpnas įstaigas, galimybė; • Diskonto mechanizmas leidžia suteikti laikiną likvidumą įstaigai, turinčiai sunkumų; • Keičiant diskonto normą galima reguliuoti paskolų paklausą, leidžiant keisti rezervų apimtis; • Diskonto normos keitimas informuoja pinigų ir kreditų rinkas apie indėlių ir kreditų pokyčius. Vykdant diskonto politiką naudojami kiekiniai ir kokybiniai apribojimai (Vaškelaitis, 200 – p.55-56): • Kiekiniai, kai ribojamas bankams teikiamų diskontinių kreditų bendras kiekis. Bendras kreditų limitas išdalijamas konkrečioms kredito institucijoms atsižvelgiant į jų registruoto kapitalo dydį. Kredito limitas skirtas vieniems metams; • Kokybiniai, kai vekseliams keliami tam tikri reikalavimai: vekselius laiduoja trys mokūs laiduotojai, vekseliai turi būti išpirkti per tris mėnesius, vekseliai turi būti geri komerciniai. Atvirų sąskaitų diskontas. Skolinių reikalavimų, kuriems nėra išduoti raštiški skolos dokumentai, diskontavimas yra diskontavimas perkeltine prasme. Tokie reikalavimai (pagristi tik skolininko ir skolintojo apskaitos knygomis) banko atperkami dalinai, atskaičius palūkanas ir išlaidas. Todėl reikalavimai, priešingai nei diskontuojant vekselius, yra išmokami dalinai (iki 60-70% jų nominalios vertės). Iš tikrųjų tai atvirų sąskaitų avansavimas (Vaškelaitis, 200 – p.57), nors praktikoje šios operacijos vadinamos diskontavimu. Tęstinis kreditas išduodamas dviem atvejais (Vaškelaitis, 200 – p.56): • Kai indėlių įstaiga turi ypač rimtų sunkumų; • Kai didelė indėlių įstaigų grupė turi likvidumo problemų. Indėlių įstaigos skolinasi iš valstybinio banko (atitinkamos valstybinio kredito ar tarpininkų – diskonto kontorų) tik numatytiems nekomerciniams tikslams ir negali lėšų panaudoti investicijoms (reinvestuoti ir siekti pelno). Kredito įstaigos turi parengti likvidumo atkūrimo planą, kad gauti tęstinį kreditą mažesnėmis nei rinkoje palūkanomis. Reguliuojamieji kreditai (Vaškelaitis, 200 – p.56) – trumpalaikiai kreditai, skirti kredito institucijoms staiga praradus daug indelių arba įstaigai išauga paskolų paklausa. Stambus bankai skolą privalo grąžinti per vieną dieną. Būna ir ilgesnio sezoninio pobūdžio reguliuojamieji kreditai, kad patenkinti sezonines reikmes (atostogos, sezoniniai remonto darbai, atsargų kaupimas ir t.t). 14, Verslo projektų įvertinimo metodai PROJEKTŲ ATRANKA Andrius 1. Atrankos kriterijai 1. Pagal vidinių investicijų pelno normą; 2. pagal investicijų atsipirkimo laiko trukmę; 3. pagal grynųjų (diskontuotų) pinigų srautų dabartinę vertę (NPV) 4. Pagal vidinę pajamų (pelno) normą (IRR); 5. pagal modifikuotą vidinę pajamų normą (MIRR) 1 ir 2 gali būti nediskontuojantys ir diskontuojantys pinigų srautai. 1. Pagal vidinių investicijų pelno normą; Vidutinė pelno norma yra nustatoma kai yra paskaičiuojamas pelnas iš būsimų investicijų () 2. Pagal investicijų atsipirkimo laiko trukmę Pasirenkamas projektas, kuris atsiperka per trumpesnį laiką. 3. Pagal grynųjų (diskontuotų) pinigų srautų dabartinę vertę (NPV) Taisyklės: NPV>0 – projektas pasirenkamas; NPVkapitalo kaina (investavimo išlaidos) – projektas pasirenkamas (nes gaunamas skirtumas, kuris didina kapitalo vertę); IRR

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!