Verslo ekonomika. Teorija egzaminui

1. Žym, visuotinės kokybės pradin, ir jo suformuoti principai: Žymiausias visuotinės kokybės vadybos kaip mokslo kūrimo pradininkų ir pagrindinių šio mokslo nuostatų diegimo iniciatorius buvo prof. Edvarsas Demingas. Naująjį požiūrį į kokybę – 14 visuotinės kokybės kontrolės punktų , suformulavo ir pritaikė japonijos įm. 14-Demingo principai: 1. Nuolat tobulink produktą ir paslaugą; 2. Įsisavink naują filosofiją; 3. Nebebūk priklausomas nuo masinių patikrinimų; 4. Nevertink verslo vien p/l kainą etiketėje; 5. Nuolat gerink gamybos ir paslaugų sistemą; 6. Įdiek šiuolaikinius mokymo darbo vietoje metodus; 7. Įvesk vadovavimą; 8. Atsikratyk baimės. 9. Sulaužyk barjerus, skirančius funkcinių sričių personalus; 10. Atisakyk šūkių, pamokymų ir uždavinių darbuotojams; 11. Panaikink kokybės kvotas; 12. Pašalink kliūtis, trukdančias didžiuotis darbu; 13. Įdiek veiksmingą mokymo bei lavinimo programą. 14. Veik, kad įgyvendintum pakeitimus. 2. Visuot kokybės vadybos spamrata ir turinys (ratas su 6 stipinais):Liet. Respublikos kokybės standarte kokybė apibrėž: Kokybė – yra objekto savybių visuma, įgalinanti jį tenkinti išreikštus ar numatytus poreikius. Daugiau akcentuojamas galutinio produkto kokybės lygis. Nuo 1970 m. kokybės garantavimas suprantamas kaip įm filosofija, kur įm klientų norai traktuojami kaip pagrindinis uždavinys, o norint juos užtikrinti siekiama visus procesus ir elementus tobulinti. Kokybė yra įm tikslas ir apima elementus: įmonės kokybė: gaminio ir veiklos kokybė. Dabar naud. Visuotinės kokybės vadyba – tai tokia vadybos filosofija, kurios metodais remdamasi organizacija nuolat tobulėja, siekdama kuo geriau patenkinti vartotojų poreikius gerindama produktų ir paslaugų kokybę ir mažindama kaštus. Šia sistema galime pavaizduoti 6 stipinais kuriam priskiriamas elementas: 1. Įranga, medžiagos; 2. Gamybos proceso organizavimo metodai; 3. Įm. Tikslai, koncepcijos, planai; 4. Motyvavimas, vertybių sistema; 5. Klientų norų patenkinimas; 6. Mokymas, kvalifikacijos kėlimas. Jei personalas pritaria koncepcijai, ratas rieda į viršų. Varomoji jėga būtų: klientų reikalavimai, konkurencija, įm tikslai. Šio rato judėjimui yra pasipriešinimo veiksniai. Pastovūs veiksniai: inertiškumas, nelankstumas, prisitaikymas prie įpročių. Kintamieji veiksniai: personalo nepakankama kvalifikacija ir investicijos, aukšti gamybos kaštai. 3. Svarbiausieji kokybės parametrai: 1. Techninė kokybė. (Svarbiausias prekės ar paslaugos reikalav); 2. Funkcinė kokybė. 4. Standartų ir VKV sąryšis: Visuotinės kokybės sistemos: turi apimti visus etapus, nuo to produkto projektavimo, technologinių reikalavimų, rinkos paieškos, marketingo tyrimo, įpakavimo. ir kt. Užsienio šalyse prekės kokybei nustatyti ir gauti kokybės sertifikatą yra naudojams ISO-9000 standartas. Teikia tarptautinė standartų organizacija. Tada įm gauna visuotinį pripažinimą. ISO-9000 sertifikatas yra privalomas Europos verslo rinkai. Lietuvoje irgi pradedama įgyvendinti. Buvo priimta nacionalinė kokybės programa 1996m. Nacionalinio prizo nugalėtojai: UAB „Utenos trikotažas“, „Vilniaus vandenys“. 5.Nacionalinio kokybės prizo konkurso (kriterijai) tikslas – skatinti efektyvių kokybės vadybos metodų įgyvendinimą įmonėsė, sukurti sąlygas geros kokybės vadybos praktikos plėtrai. Kriterijai: 1. Vadovų veikla; 2. Politika ir strategija; 3. Personalo vadyba; 4. Išteklių valdymas; 5. Procesų valdymas; 6. Klientų poreikių tenkinimas; 7. Darbuotojų porek, tenkin; 8. Poveikis visuomenei; 9. Verslo rezultatai. 6. Tradicinės ir visuotinės kokybės vadybos palyginimas. Tradicinės kokybės vadyba: 1. Pasitenkinama trumpalaikiu pelnu; 2. Kokybės gerinimo procesas turi pradžią ir pabaigą; 3. Pagerinti kokybę reiškia pasiekti numatytus tikslus; 4. Kokybės gerinimas kainuoja pinigų ir laiko. 5. Kiekybė svarbi kaip ir kokybė; 6. 95 proc. Kokybiškai yra puiku; 7. Kokybė yra geresnės preižiūros rezultatas; 8. Kokybė priklauso nuo žmonių; 9. Reikia greižtai elgtis su tiekėjais; 10. Vartotojas yra tas, kuriam teikiame savo paslaugas; 11. Darbai įm. Yra operacijų serijos; 12. Kad pasiektume geresnę kokybę, mums reikia daugiau žmonių. Visuotinės kokybės vadyba: 1. Siekima ilgalaikio pelno; 2. Kokybės gerinimo procesas begalinis; 3. Pasiekti gerą kokybę reiškia pastovų nuolatinį darbą; 4. Kokybės gerinimas sutaupo pinigų ir laiko; 5. BE kokybės ir kiekybė yra nesvarbu; 6. Tik 100 proc. Kokybiškai; 7. Kokybė yra be klaidų atlikta kiekviena operacija, kiekvienos pareigos; 8. Kokybė priklauso ne vien nuo žmonių, bet nuo valdymo sistemos; 9. Tiekėjai yra įm partneriai; 10. Vartotojas yra svarbiausia sudedamoji mūsų įm dalis. Nebus vartotojų- nebus ir įm; 11. Darbas yra integruotas procesas; 12. Gerą kokybę galima pasiekti su esamais žmonėmis. Jiems papraščiausiai reikia kitaip vadovauti ir mokyti darbuotojus. 7. Inovacija- pasikeitimas, pokyčiai, žmonių veikimo būdų ir rezultatų. Vartotojo paklausa nuolat keičiasi. Pradžioje vartotojų poreikiai tenkinami mofifikuojant gaminius. Paskui pasiekiama riba kai gamybos galimybės atsilieka nuo vartotojų keliamų reikalavimų. Inovacijos termino autorius J. Štumpeteris, jis panaudojo terminą naujos kombinacijos, kuris po to buvo perfrazuotas į inovacijas-naujovę. Inovacijos sąvoką galime nagrinėti kaip procesą ir kaip daiktą. 8. J. Štumperio 5 vystymosi pokyčiai: 1. Naujos technikos bei naujų technologijų diegimas į gamybą; 2. Produkcijos, pasižyminčios naujomis savybėmis gamyboje, panaudojimas; 3. Naujų žaliavų rūšių panaudojimas; 4. Gamybos organizavimo ir jos aprūpinimo ištekliais, sistemos pokyčiai; 5. Naujų produkcijos realizavimo rinkų įsisavinimas. 9. Inov diegimo modeliai: Inovacijų diegimas įgyvendinamas vadovaujantis tam tikra strategija, Kitas būdas yra mokslininkų parkų – technopolių, inžinierinių centrų kūrimas, kurie formuojasi prie stambių univer.Inov, gali būti apibrėž. 3 dimensijomis: 1. Subjekto dimensija, kuris kelia klausimą:“kas yra naujas?“; 2. laiko dimen.( „iki kol naujas?“); 3. Intensyvumo dimen, („kiek naujas?“); Į šios klausimus galime sunkiai atsakyti nes, subjekto dimen, gali būti skirtingai traktuojama vartotojų ir gamintojų; Įm inovacijos klasifikavimas, orientuojasi į kriterijus: produkcijos, gamybos, žaliavų inov, valdymo inov.. Inovacijos modeliai kurie: * orientuoti į paklausą, * orientuotos į pasiūlą; 10. Dažniausiai naudojama įm, padečiai vertinti Bostono konsultacinės grupės matrica, taikant šį metodą, įm gaminama produkcija grupuojama į 4 grupes: Gaminiai – „Žvaigždės“ duoda įm did pelną ir siekia užtikrinti aukštus gamybos tempus. Jiems skiriama pagrindinė išteklių dalis. „Melžiamos karvės“ užtikrina įm monopolinės pozicijas ir didelį įm veiklos efektyvumą, nes yra užkariavę nemažą rinkos dalį. Jie sudaro sąlygas gauti did pelną ir dabar ir ateityje. Pelnas skiriamas „žvaigždučių “ vystymui.; Prekės „?“-kokurentinės galimybės rinkoje yra nedideles ir priklauso nuo investicijų dydžio. Prekės „šunys“ užtikrina minimalią pelno normą, galinčią tenkinti tik nedideles įmonės arba įm, kuirų finansinė padėtis yra sunki. Ši analizė yra inovacijų strategijos prielaida. Kalbant apie inovacijas rezultatyvumą, būtina išskirti inovacijas, orientuotas į komercinį rezultatą ir inovacijas į kokybiškai naujus technologinius sprendimus. Inovacijai būdingas did rizikos laipsnis, todėl užsienio šalyse šioje srityje sukuriamos venčiurinės rizikos kapitalo įm, kurioms kapitalą suteikia stambios kompanijos (kapitalas neapmokestinamas). 11. Kapitalo apytakos ir apyvartos turinys: Kapitalas – tai lėšos naudojamos turtui įsigyti ir jos ūkinei veiklai finansuoti. Verslui būtinas kapitlas, kuris gali būti paskolintas ar nuosavas. Kapitalas pradeda piniginė forma, jo judėjimas apimantis 3 stadijas ir jo vertimas iš vienos formos į kitą vad. kapitalo apytaka; Kapitalo apyvarta- tai nuolatos pasikartojantis kapitalo apytakos procesas, kuriuo metu įm sugrįžta pilnai avansuoti pinigai padidėję tam tikru pelno dydžiu. P/l apyvartos pobūdį kapitalas skirstomas: Pagrind. Kapital-ir Apyvartinis kapitalas 12. 3 STAdijos: 1. Pinigai—prekės : gamybos priemonės ir darbo jėga. Ji vyksta cirkuliacijos sferoje. Piniginė forma virsta gamybinė forma; 2 STAdija: Prekės: gamybos pr. Ir darbo jėga; gamybos procesas → prekės; Vyksta gamybos sferoje. Kapitalas iš gamybinės formos virsta prekine, Pagrind. F-ja – prekės gamyba. 3 STAdija: prekės → pinigai. Vėl grįžta į cirkuliacijos sferą. Kapitalas iš prekinės formos pavirsta piniginė forma. F-ja pelno realizavimas ir pelno gavimas. 13. Pagrind. Kapital-(tai ta kapitalo dalis, kuri gamybos procesą aptarnauja daugelį metų ir savo vertę gaminamą produktą perkelia dalimis.) Pagrin kapitalo elemen: pastatai, įrengimai, mašinos. Pagrind kapital dalyvaudamas gamybos procese daugelį metų nusidėvi ir praranda dalį savo vertės. 14. Apyvartinis kapitalas - tai ta kapitalo (fondų) dalis, kuri suvartojama per vieną gamybos ciklą ir savo vertę į gaminama produktą perkelia iš karto ir sugrįžta, realizavus produktą. Jo turinis yra darbo objektai. Apyvartinio kapit elementai: žaliavos , medžiagos. Apyvartinis gamybinis kapitalas susideda iš 2-jų dalių: 1. Darbo objektų, kurie bus įtraukti į gamybos procesą, tai ta dalis, kuri sudaro gamybinės atsargas; 2. Darbo objektų, jau patekusių į gamybos procesą, tai ta dalis, kuri yra nebaigta produkcija. Apyvartinis, gamybinis kapitalas: Gamybinėse atsarguose: 1. Žaliavos ir pagr, medžiagos; 2. Pirkitiniai pusgaminiai; 3. Pagalbinės medžiagos(degalai, dažai); 4. Kuras ( techn tikslams, patalpų šildymui); 5. Atsarginės dalys einamajam remontui; 6. Tara ir jos medžiagos; 7. Mažaverčiai ir gretai nusidėvintys daiktai. Gamybos Procese: 8. Nebaigta gamyba; 9. Savos gamybos pusgaminiai; 10. Naujos technikos, įdiegimo išlaidos. 15. Apyvartinių lėšų turinys: Apyvartiniai fondai ir cirkuliacijos fondai sudaro apyvartinės lėšas ( t.y lėšos įgėtos į darbo objektų ir gatavos produkcijos atsargas, taip pat lėšos esančios įvairiuose gamybos proceso ir cirkuliacijos stadijuose. 16. Pagrin fondo efektyvumo rodikliai: 1. Pagr, fondų pelningumas: PI=(grynasis pelnas/ pagrind, fondai)*100%; 2. fondo grąža=(realizavimo įplaukos/ pagrin, fondai)>1; 3. fondo implumas=(pagr, fondai/ realizavimo įplaukos) Mokesčio ėmimo būdas (Netiesioginis (per kainų sistema), Tiesioginis iš pajamų); Mokesčio nustatymo metodas (Prie pajamų šaltinio, Pajamų deklaracija, Mokestinis kadastras.) 39. Mokesčių sistema. Pagrindinis mokesčių sistemos administratorius yra Valstybės Mokesčių Inspekcija Biudžeto pagrind įplaukos – PVM -38%, akcizas -4%, fiz asm pajamų mokestis -26%,jurid asm pelno mokestis -4-5%, nekiln turto ir muito -2%, žemės- 0,2%. Mokesčiu sistemoje dažniausiai išskiriami: 1. Tiesioginiai mokesčiai (turtui, pajamoms), 2. netiesioginiai (paslaugu bei prekių), 3. soc draudimo. Mokesčių administravimo struktūra : mokesčiu moketojai: → ŽŪ ministerija , aplinkos ministerija, „sodra“ , → Centrinis mokesčiu administratorius (muitinės departamentas ir VMI ). Pagrind mokesčiai: pridėtinės vertės mokestis, akcizas, gyventojų pajamų mokestis, įm ir organizacijų nekilnojamo turto mokestis, žemės, konsulinis, žyminis, paveldimo turto, privalomojo sveiktatos draudimo įmokos, valstybės rinkliava, pelno mokestis, azartinių lošimų mokes ir kt. 40.Verslo rizikos klasifikavimas: P/l atsiradimo šaltinį: 1. susijusi su ūkinė ekonominė veikla; 2. susijusi su asmeniu: asmeninė rizika ir dalykinė; 3. kuria sukelia gamtos veiksniai; 4. kurią sukelia politiniai veiksniai. P/l rizikos atsiradimo priežastį: 1) rinkos neapibrėžtumo; 2) nenusakomos ūkinės veiklos partnerių elgsenos; 3) pasekmė informacijos stokos ir pan. P/l rizikos pasireiškimo sritį galima išskirti tokias rūšis: * gamybinė rizika; * komercinė rizika; * finansinė rizika; * investicinė rizika 41. Verslo rizikos zonos. 1 Zona: Ūkinė veikla, kurioje nenumatomi realūs nuostoliai, vad mažos rizikos zona. 2. Leistinos rizikos zona-ūkinė veikla, kuri ekonomiškai yra tikslinga, nes nuostoliai, negu laukiamas pelnas. 3. Ūkinė veikla, kurios nuostoliai gali viršyti laukiamą pelną, vad kritinės rizikos zona. 4. Katastrofiškos rizikos zona – tai nuostolių dydis, galintis siekti verslo įm turto dydį, šios rizikos pasekmė-bankrotas. 42. Verslo rizikos mažinimo būdai: A. Diversifikacija: tai vienu metu tarpusavyje technologiškai nesusijusių gamybos ar paslaugų rūšių vystymas. Ji įvertinama įvairiomis formomis: * horizantali; * vertikali; * portfelinė; Ji leidžia firmoms, esant sudėtingai eko-nei situacijai, sumažinti nuostolius. B. Informacijos prieinanumo išplėtimas: dėl informatumo didėjimo atsiranda didesnė galimybė realiau prognozuoti laukiamus rezultatus ir tuo mažinti riziką. C. Limitavimas:Atsižvelgiant į finansinės galimybes turi būti nustatomos išlaidų, pelno, pajamų ribinės normos.. D. Draudimas: Tai numatytos rizikos dalies perdavimas kitam subjektui. Jei tam tikros rizikos rūšis yra draudimo objektas, turi būti sudaryta draudimo sutartis arba įgyjamas dr, polisas. 43. 1. Taikant tiesiogiai proporcingą metodą metinė nusidevėjimo suma N apsk, p/l formulę: N=(V1-V2)/T; V1-pagrindinių fondų įsigijimo vertė; V2-likvidacinė vertė; T-naudojimo laikas(metais); Likvidacinę vertę nustato pati įm., tačiau objekto likvidacinė vertė turi būti didesnė arba lygi 1Lt ir neturi viršyti 10% jo įgijimo vertės. V1=10.000Lt; V2=1,000Lt;T=5; N=(10000-1000)/5=1800; An=N(V1-V2)*100; An=1800/9000*100%=20%; Taikant dvigubą mažėjančios vertės metodą, N=L*An; An=100%*2/T= 40%; L-likutinė pagr. fondų vertė; An-nusidevėjimo proc; T-naudojimo laikas metais; 1-eji met: N1=L1*An. kur L1=V1; N2=L2.*An, kur L2=L1-N1 ir t.t. N1=4000; N2=2400; N3=1440; N4=345.6; N5=207.36; Skiriami amortizacijos formos: fizinis nusidėvėjimas, moralinis ir ekologinis nusidev. Amortizacijos skaičiavimo metodai: Įm pačios nustato amortizacinio atskaitymo sumą, bet neviršidamos vyriausybės nurodytų normatyvų. 1998m 06.30 Nr. 955, kuriame nurodoma skaičiavimo metodai: Tiesioginiai proporcingas, produkcijos, metų skaičiaus metodas, dvigubas – mažėjančios vertės metodas (2 paskutinieji vad, pagreitinto nusidevėjimo); 2. Naudojant produkcijos metodą, apskaičiuota nusidėvejimo suma priklauso nuo tam tikru laikotarpiu pagamintos produkcijos kiekio: N=((V1-V2)*P)/Pmax; P-produkcijos, pagamintos per duotą laikotarpį, kiekis; Pmax-maksimalus produkcijos kiekis. Pvz..Pmax=90000 km;P=30000 km; N=((10000-1000)*30000)/=3000 Lt; Taikant metų skaičiaus metodą, naudojama metinė amortizacijos norma, kuri; N=((V1-V2)*-(T-i+1)*2)/T*(T+1); T=1+2+3+4+5=15;

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!