Įmonių ekonomika - teorija egzaminui

1.2 Kuo skiriasi įmonių ekonomika nuo mikroekonomikos? Pagrindiniai skirtumai: 1Mikroekonomika neskiria dėmesio įmonės tikslo problematikai. Tai yra laikoma, kad įmonės tikslas – pelnas, o kaip tas tikslas gali modifikuotis priklausomai nuo atskirų grupių interesų santykio nenagrinėja.2Mikroekonomika atsiriboja nuo konkretaus laiko ir aplinkos, kurioje įmonėje funkcionuoja. Įmonių ekonomika nagrinėja: 1Įmonių veiklą ir elgseną2Įmonės verslo aplinką siaurąja ir plačiąja prasme3Įmonės organizacinius sprendimus, atsižvelgiant į socialinį, politinį ir kultūrinį kontekstą Tokiu būdu įmonių ekonomika gali būti pavadinta taikomąja mikroekonomika. Kadangi integruoja teoriją ir konkrečią įmonių praktiką, atsižvelgiant į konkrečią situaciją virtinėje ir pasaulietinėje rinkoje, įstatymus, ekonominio augimo tendencijas ir panašiai. 1.3 Kas yra įmonė, įmonių rūšys. Įmonė – tai techninis, socialinis, ekonominis ir orientuotas į išsaugojimą, vienetas, kuris atlieka paklausos patenkinimo užduotį, savarankišku sprendimu ir atsakomybės už priimtą riziką prigimčiai. Įmonė – tai ekonominė, savarankiška, gaminanti rinkai, organizacija. Įmonė, kaip organizacija tenkina 3 kategorijas:1Ji yra socialinė grupė2Racionaliai sutvarkyta grupė, kiekvienas žino ką daryti.3Patvari grupė ( darbo priemonės tarnaus ilgai, o tikslai neįgyvendinami akimirksniu).Įmonės rūšys gali būti nustatomos pagal įvairius kriterijus:1Pagal dydį 2 Atsakomybę (juridinį tipą), TŪB, KŪB, PĮ, AB, UAB, VĮ, ŽŪB ir t.t. 3Veiklos pobūdį, rūšį. Statistikos departamentas naudoja ekonominių Europinę statistinę klasifikaciją, pagal kurią klasifikuojamos įmonės pvz.: Žemės ūkis, medžioklė Žuvininkystė Apdirbamoji pramonė Prekyba Statyba ir t. t. Įmonės įstatymas (1990 m.) nurodė, kad įmonė, kaip teisės subjektas, gali turėti juridinio asmens teises arba veikia kaip fizinis asmuo. Tačiau įstatymų nuostata apie įmonės fiziniam asmeniui keičia CK (2000 07 18) ir įsigaliojo nuo 2001 07 01. CK nurodyta, jog individualios įmonės ir ŪB laikomos neribotos atsakomybės juridiniais asmenimis.PĮ veiklą reglamentuoja CK, o visos kitos įmonės turi savo įstatymus. 1.4Ūkio subjektų aplinka siaurąja ir plačiąja prasme. Įsivaizduokime konkrečią įmonę. Jai įtakos turės tokie veiksniai kaip: 1Ekonominės prognozės: kas yra prognozuojama – ekonomikos augimas ar recesija? Tai lemia tokius sprendimus: imti kreditą ar ne, ar nuomoti patalpas biurui, ar imti automobilį lizingu. 2Demografinės prognozės: jeigu visuomenė sensta, tai vis didesnė vartotojų dalis savo didžiausią pajamų dalį skirs gydymui, vaistams ir dėl to mažės perkamoji galia. Senstančioje visuomenėje keičiasi vartotojų struktūra. 3Lobizmas – kai atskiros interesų grupės prastūminėja savo įstatymus. 4ekonominė politika. Iš kur pirkti naftą? Uždaryti AE? Kam parduoti dujas? Įmonės aplinka siaurąja prasme apima (mikroekonominę aplinką), vartotojus, konkurentus, tiekėjus, partnerius. Įmonės aplinka plačiąja prasme (makro aplinka) gali būti skirstoma į : 1visuomeninė, politinė aplinka 2teisinė aplinka 3ekonominė aplinka – BVP, pirkėjų pajamos, kaupimo lygis 4prekių kainų lygis, kredito gavimo galimybės, pinigų politika ir t. t. 5geografinė aplinka 6ekologinė aplinka 7socialinė, kultūrinė aplinka 8lobizmas 9demografiniai rodikliai – gimstamumas, pokyčiai, šeimos struktūra, migracija, išsilavinimo lygis ir t. t. Įmonės aplinką galima skirstyti kitaip. Pvz., vidinę ir išorinę aplinką. Įmonės vidinė aplinka, jos stipriosios ir silpnosios pusės, kurias nulemia sekantys faktoriai: 1valdymo kokybė, priklausanti nuo valdymo komandos asmenų ir dalykinių savybių. 2finansinė padėtis, kurią charakterizuoja neturimų pinigų kiekis, o sugebėjimas uždirbti pelną, pinigų srautų kryptis įsidarbinimo lygis. 3konkurencinė pozicija – užimama rinkos dalis, intelektualiniai resursai, unikalus priėjimas prie žaliavų, moderni gamyba ir pan. 2 Įmonės veiklos tikslo problema Kaip apibrėžtume įmonės veiklos tikslą? Tipinis atsakymas būtų toks: įmonės veiklos tikslas yra pelnas, kurį gauname iš pajamų, gautų pardavus prekes ir paslaugas, atėmę visas sąnaudas, įskaitant mokesčius. Prisiminkime, kad taip apskaičiuotas pelnas yra buhalterinis (verslo) pelnas. Tačiau ekonomistai priima sprendimus, atsižvelgiant į ekonominį pelną, apskaičiuotą, įvertinus alternatyviuosius kaštus. Toliau nagrinėjame tik vieną alternatyvą. Tas pats pelno dydis dar neleidžia įvertinti įmonės rezultato, nes jis gali būti pasiektas naudojant įvairius resursus. Todėl veiklos efektyvumo įvertinimui plačiausiai naudojami pelningumo (rentabilumo) rodikliai: 1ROA – bendrasis rentabilumas, pelningumas ROA=(P/Kb)*100% P – grynasis pelnas (dažniausiai) Kb – bendrasis kapitalas 2 ROE ( nuosavo kapitalo rentabilumas) ROE=(P/Kn) Kn – nuosavas kapitalas 3 Rp (prekių rentabilumas) Rp=(P/apyvarta) *100% Įmonės tikslas šiame kontekste – pelningumo rodiklio maksimizavimas 2.1 Šiuolaikinė firmos teorija kelia klausimą ar firmos veiklos tikslas yra pelno maksimizavimas. 3 pagrindiniai argumentai prieš pelno maksimizavimą kaip tikslą yra šie: 1Pelno maksimizavimo koncepcija yra gana miglota. Neaišku ar ji susijusi su rentabilumo rodikliais ar absoliučiu pelno dydžiu. Jei su rentabilumo rodikliais, tai kurį rodiklį naudoti. Ar pelno maksimizavimas aktualus trumpalaikėje ar ilgalaikėje perspektyvoje? Įmonė gali siekti maksimalaus pelno šiandien, nekreipdama dėmesio į ilgalaikį pelningumą. Tokiu būdu ji maksimizuoja pelną ar ne? 2 Pelno maksimizavimo kaip įmonės tikslo koncepcija ignoruoja finansinių sprendimų laiko dimensiją. Pelno maksimizavimas tinkamai neatsižvelgia į pinigų srautų gavimo laiką. 3 Pelno maksimizavimo tikslas neatsižvelgia į riziką. Pelnas ir rizika yra tiesiogiai susiję. Firma, kuri maksimizuoja pelną, gali užsikrauti pernelyg didelę riziką. Tuo tarpu kada pelnas drastiškai kyla, akcijų kaina biržoje krenta, nes rizikos padidėjimas persveria pelno augimo efektą. 2.2Apribojimai siekiant firmos tikslo Šiuolaikinė firma yra sudėtinga organizacija, kurios valdymas yra atskirtas nuo nuosavybės. Valdymo teorija teigia, kad įmonės valdytojo tikslai gali skirtis nuo savininko tikslų. Kitos priežastys dėl kurių samdyti valdytojai gali labiau siekti pardavimų ar pajamų padidėjimo negu pelno: 1 Jei apyvarta nustoja augusi, tai dažnai prilyginama sumažėjusiai veiklos daliai ir tuo pačiu padidėjusiam pažeidžiamumui konkurentų veiksmams. 2 Kada klausiama kaip įmonė dirba, valdytojo tipinis atsakymas bus apie pardavimų apimtis. 3 Finansinės rinkos ir mažmeniniai distributoriai suteikia palankesnes sąlygas įmonei su augančiomis pardavimo apimtimis. Asimetrinės informacijos koncepcija teigia, jog įmonės valdytojas disponuoja informacija, kurios neturi savininkai. Todėl priimant sprendimus gali būti neatsižvelgiama į savininkų interesus. Agentų teorija nagrinėja situaciją, kurioje veikia 2 asmenys. Pagrindiniai – savininkas ir agentas, kuris atlieka sprendimus savininko naudai. Dėl asimetrinės informacijos savininkai, siekdami užtikrinti efektyvų valdymą, turi papildomų išlaidų, vadinamus monitoringo kaštais. (kontroliavimo, priežiūros sistema). Tikslas – akcininkų turto didinimas apima 2 svorius: kintamųjų identifikavimą ir ryšio tarp jų suvokimą. Duotasis tikslas šiuo atveju akcininkų turto maksimizavimas, pasiekiamas maksimizuojant akcininkų kainą. 2 kintamieji – rizika ir laukiamos pajamos – yra svarbus, nes nuo jų priklauso akcijų kaina. Tai yra investitoriai rinkoje įvertina laukiamas pajamas ir riziką. Tai savo ruožtu apsprendžia akcijų kainą. Laukiamų pajamų koncepcija susijusi su grynų pinigų srautais, kuriuos akcininkai tikisi gauti ir firmos. Rizikos koncepcija susijusi su tų pinigų srautų kokybe ir jų gavimo tikimybe. Ryšys tarp laukiamų pajamų rizikos yra labai svarbus. Racionaliems investitoriams, akcininkams ir jų valdytojams ryšys tarp laukiamų pajamų ir rizikos yra vieno tipo. Jie tikisi, kad pajamos išaugs didėjant rizikai. Bendra taisyklė yra tokia – kuo didesnės laukiamos pajamos, tuo didesnė rizika. Finansinių sprendimų tikslai – optimizuoti santykį tarp laukiamų pajamų ir rizikos. Tokiu būdu maksimizuojam akcininkų rinkos kainą. 3. Multinacionalinė korporacija Multinacionalinė korporacija laikoma ta, kuri turi savo nuosavybėje, arba kontroliuoja savo gamybą daugiau nei 1 šalyje. Taigi, MNC yra ne ta, kuri vysto tarptautinę prekybą eksportuodama produkciją, bet ta, kuri faktiškai turi pvz., gamyklą arba dalyvauja savo kapitalu bendroje įmonėje arba valdo daugiau nei 10 % vietinės įmonės akcininkų. Statistiniu požiūriu MNC yra skirstomos pagal jų kriterijus: 1pagal turto užsienyje vertę 2pagal transnacionalinį indeksą, jis yra skaičiuojamas kaip 3 santykių vidurkis: - turtas užsienyje/bendras turtas - užsienio pardavimai/įmonės pardavimai - darbuotojų užsieniečių skaičius/viso darbuotojų skaičiaus. 1999 m. duomenimis pasaulyje pagal 1 pirmos 6 MNC buvo šios: 1General Electrics 2Ford 3Shell Group 4General Motors 5Exxon 6Toyota. Pagal 1999 m. duomenis MNC užsienio filialų pardavimai viršijo pasaulinį eksportą ir sudarė 37 % pasaulio BVP. Pusė pasaulio didžiausių ekonominių vienetų MNC, o ne atskiros šalys. MNC tipai: 1Į sumažintas sąnaudas orientuotos MNC 2Į rinkos išplėtimą orientuotas MNC 3MNC, siekiančios prailginti savo pradinį gyvavimo ciklą. Pagrindinis dalykas tas, kad atskiruose geografiniuose regionuose to paties produkto gyvavimo ciklas nesutampa. 3.1 Frančizės įmonės Frančizė pastaruosius 20 m. tapo labai populiaria verslo nuosavybės forma: McDonald`s, Hollyday Inn, CocaCola, įvairios įdarbinimo agentūros, valyklos, mokymo programos ir t. t. Tokiu būdu frančizė apima: mažmeninę prekybą, gamybą, paslaugas. Frančizės ištakos siekia amžiaus pradžią. Pradininkė buvo CocaCola, kuri pirmoji pateikė savo sirupą apie 1900 m. 6 dešimtmetyje frančizių biznis išplito Amerikoje. Praktiškai 90 % visų frančizių pradėjo veiklą prieš 4 dešimtmečius. Šiuo metu apie 60 didžiausių frančizorių kontroliuoja apie 50 % visų frančizių pardavimų. Apie 25 % šių didžiausių frančizorių užsiima restoranų verslu, 12 % tiekia automobilių atsargines dalis, bei remonto paslaugas. Frančizė apibrėžiama kaip susitarimas tarp motininės ( frančizoriaus ) ir verslo įmonių. Frančizė leidžia įmonei naudotis frančizoriaus vardu, ženklu, gamybos ir paslaugų metodais, personalo apmokymo metodais ir visa patirtimi bendrai. Praktiškai į kiekvieną verslą įmonė, norinti dirbti frančizės pagrindais, turi investuoti pinigų. Reikalaujama suma, gali būti nuo kelių tūkstančių iki mln. Dolerių. Nežiūrint į tai, kad reikia investuoti dideles pinigų sumas, verslininkai turi laukti tam tikrų frančizių. Kiekvienais metais daugiau kaip 2000 žmonių pretenduoja į apie 150 frančizių, kurių suteikia McDonald`s. Ji gali kainuoti 575 000 dolerių. Nors didesnioji sumos dalis gali būti pasiskolinta banke, 66000 dolerių yra minimali suma, kuri turi būti sumokėta iš karto. Šie pinigai, kad padengti sklypo nuomavimo, gavimo kaštus, padaryti pradinius įnašus už įrengimus, pradėti garantinį depozitą. McDonald`s korporacija neskolina pinigų, nedalina garantijų už paskolas. Ji pasirūpina žeme, pastato restoraną, įrengia stovėjimo aikštelę. Verslo įmonės už frančizę, pvz., McDonald`s, turi mokėti 12 % nuo apyvartos ir mažiausiai 4 % nuo apyvartos skirti reklamai. Kitais frančizių atvejais verslo įmonės dažniausiai turi mokėti 3-15 % nuo apyvartos. Tie mokėjimai dažnai sukelia konfliktus. .Frančizių privalumai motininei kompanijai: 1.Padidintos pardavimų apimtys be papildomų kapitalo įdėjimų. 2. Medžiagų ir įrengimų pardavimas įm. gali būti pelningas. 3. Gauna pastovias pajamas kaip procentus nuo apyvartos. Privalumai įmonei: 1. Išbandyti valdymo metodai, apmokymas ir pagalba priimant sprendimus. 2. Mažiau rizikos su rinkos išbandytais ir populiariais produktais. 3. Iš anksto numatyti produkto stūmimo į rinką būdai. Trūkumai motininei kompanijai: 1.Sunku kontroliuoti dėl didelių atstumų. 2. Brangus personalo apmokymas. Trūkumai įmonei: 1. Neturi laisvės priimant valdymo sprendimus. 2.Privalo pirkti iš motininės kompanijos, nors kitur tą patį gali nusipirkti pigiau. Stengiamasi išlaikyti kokybės standartus. 3. Pastovus metinis mokestis (5-15% nuo apyvartos) motininei kompanijai. 4. Frančizės yra labai brangios. Frančizių rūšys: 1Tiesioginio produkto paskirstymo ( distribucijos) frančizė. Motininė kompanija tiekia prekes ( parduoda jas), įmonė perparduoda. Pvz., auto detalių parduotuvės. Tokiu atveju nuo apyvartos mokėti nereikia, motininė kompanija uždirba parduodama prekes. 2Produkto licencijavimo frančizė. Pvz., Pica Hot, McDonald`s. Įmonė naudoja motininės kompanijos vardą, tačiau pati gamina, jos produkcija paga nustatytą technologiją. Tokiu atveju reikia pirkti įmonei iš motininės kompanijos licenciją, taip pat nuolat mokėti motininei kompanijai. Šios frančizės labai brangios. 3Prekybos vardo frančizė. Motininė kompanija suteikia licenciją naudoti savo prekybos vardą, tačiau dažniausiai nekontroliuoja įmonės teikiamų paslaugų kokybės. Reikia pirkti įrangą iš motininės kompanijos, mokėti fiksuotą mėnesinį mokestį už prekybos vardo naudojimą. 3.2 Ofšorinės įmonės Ofšorinės įmonės tai įmonės, kurios registruojamos vadinamosiose lengvatinio apmokestinimo zonose, siekiant minimizuoti mokesčių naštą. Tokios šalys ar atskiros teritorijos vad. mokesčių Rojais arba mokesčių prieglobsčiais. Jų galima rasti Airijoje, JAV, Nevadoje, Kalifornijoje, Kipre, Šveicarijoje. 20 a. atsiradus tobuloms ryšio priemonėms susikūrė nauja mokesčių rengėjų karta. Ją sudaro individai ir bendrovės, pasirengusios vykdomų operacijų centrus perkelti iš 1 šalies į kitą, siekdamos mažų mokesčių ir didesnio kapitalo. Įvairiems pasaulio kraštams tai davė galimybę papildyti savo biudžetą suteikiant mokesčio Rojaus paslaugas. Mokesčių Rojai atsirado ne vien dėl pasaulinio mokesčių lygio augimo. Jie taip pat yra prieglobstis nuo politinio persekiojimo privačiai nuosavybei. Seniausias mokesčių Rojus yra Šveicarija. Dar prieš II PK Šveicarijos bankų sąskaitos pasipildė kapitalu, pabėgusiu nuo politinių ir ekonominių perversmų Rusijoje, Vokietijoje, Ispanijoje, Balkanuose, Pietų Amerikoje. Po II PK Šveicarijos vyriausybei nereikėjo milžiniškų sumų leisti sugriovimams atstatyti, čia mokesčiai išliko maži. O Šiaurės Amerikoje ir Europoje mokesčiai didėjo. Šiuo periodu mokesčių Rojai iškilo kaip tiesioginė priemonė vengiant mokesčių. Galima išskirti 3 šalių grupes: 1Kurioms mokesčių Rojus buvo trumpalaikis užsiėmimas 2Kuriai tai nuolatinis ir pelningas pajamų šaltinis, pvz., Liberija, Lichtenšteinas. 3Šių paslaugų teikimas yra pagrindinės biudžeto pajamos, pvz., Bahamai, Kaimanų salos. Ilgalaikė patirtis atskleidė tam tikrus mokesčių prieglobsčiams keliamus reikalavimus: 1Šalyje, teritorijoje turi būti maži arba visai nebūti mokesčių bent 1 pajamų kategorijai. 2Politinis stabilumas, vyriausybė įsipareigojusi, kad šalis ir perspektyvoje plėtosis kaip mažesnių mokesčių teritorija. Pvz., Monakas iki 1963 m. buvo ofšorinė šalis, bet po to neišlaikė Prancūzijos spaudimo ir sulygino mokesčius su Prancūzija. Pvz., politinio stabilumo įtaka neleido tapti ofšorine šalimi Dubajui, taip pat būtų sudarytas pavojus Honkongui ir Panamai. 3Su šalimi turi būti puikus susisiekimas. Taip pat turi nebūti finansinių atsiskaitymų apribojimų bei pasirašytos dvigubo apmokestinimo sutartys. Ofšorinė įmonė dažniausiai nemoka jokių arba l. mažus mokesčius, registruodamasi įmonė sumoka tam tikrą redgistravimo mokestį. PVZ.Bahamuose 300$,taip pat mokami kasmetiniai mokesčiai. Populiariausios ofšorinės įmonės:1Prekybos įmonė vykdanti exsporto ir importo operacijas. Ofšorinė įmonė priima užsakymus iš kliento ir tiesiai tiekia prekes iš gamintojo, taip ji gali manupuliuoti kainomis , ir mažinti mokesčius. 2Bankai (PAREX , lietuvoje) daugelis didžiųjų psaulio bankų vykdo ofšorines operacijas, JAV,D.Brit. Canada. Bankai atidaro savo ofšorinius filialus ir taip jie vykdo veiklą už savo šalies ribų.Šveicarijos bankai naudojasis tokai bankais aptarnaudami savo užsienio klientus(palūkanos yra apmokestinamos) , taip išvengdamo mokesčių savo šaliai. 3Įmonės valdančios nekilnojamąjį turtą. Pagrinde reamesi mažesniais pardavimo ir perdavimo ar dovanojimo mokesčiais.4 Ofšorinės laivininkystės įmonės.Taip yra optimizuojamos išlaidos pervežimo mokesčiams. 3.4 Šiuolaikinės įmonės sąjungos ir jų susivienijimai Karteliai- tai vienos šakos įmonių sąjungos, kurių tikslas veikti gaminių ir žaliavų rinką. Pagal veiklos tikslą arba santykių su rinka pobūdį skiriami tokie karteliai 1 Medžiagos (žaliavos ir kuro) pirkimo kartelis.Susitariam laikytis vienodų pirkinių sąlygų, vienų kainų , ir kt. drauge. 2 pardavimo karteliai – susitariama laikytis vienodų savo gaminių pardavimo sąlygų bei kainų. 3 Rizikos išlyginimo karteliai.Sutartimi keikvienam kartelio nariui nustatyta gamybos kvota ir pardavimo rajonas.(dėl skirtingų gamybos sąlygų , skiriasi rodukcijos savikaina) ieškoma būdų kartelio narių pelną ir nuostolius. Trestas-paprastai tai yra horizontali sąjunga apimanti visą kraštą ar didelę jo dalį.Čia pramonės įmonės nariai „de facto „ ar „de jure“ nustoja savo ūkinio ir juridinio savarankiškumo. Kontroliuojami ne tik išoriniai santykiai , bet ir vidiniai: gamyba, organizavimas ir tt. Tai yra aukščiausia pramonės įmonės susijungimo laipsnio organizacija.Paprastai tresto pagrindą sudaro didelis bankas kaip finansinis centras. Konsorciumas-tai laikinas savanoriškas įmonių susivienijimas sukuriamas norint įvykdyti numatytus uždavinius. PVZ pastatyti stambų objektą arba kokio kito mokslinio techninio projekto įgyvendinimas.Įvykdžius uždavinius konsorciumo veikla nutraukiama arba peetvarkoma sutarčių pagrindu į kitą įmonių susivienijimą. Koncernas-tai įmoniųsusivienijimas, kuris vykdo bendrą veiklą savanoriškai centralizuodamas mokslo technikos bei gamybos plėtrą (investicinę , finansinę, ekonominę ir kt.) Taip aptarnauja į ji įeinančias įmones.Tokiu būdu koncernas gali jungti vieno ar keleto pramonės šakų įmones.Koncerne įmonės išlieka juridiškai savarankiškos .PVZ SBA, VW. Istoriškai koncernai kaip vertikali įmonių sąjunga, kurios tikslas buvo derinti įmonių,atliekančių įvairias gamybos proceso stadijas, veiklą.Koncernai yra laikomi monopolistianiais ūkiniais susivienijimais galinčiais savarankiškai įvykdyti kainų politiką ar daryti jai didelę įtaką. Koorporacija (įmonių sąjunga, o jav AB)- yra juridiškai savarankiškų fizinių ar juridinių asmenų asociacija ar sąjunga , esanti savarankišku juridiniu organu. Holdingas-kontroliuojamoji bendrovė.Bendrovė kuri turi kontrolinį paketą dukterinėje ar kitoje įmonėje.Kontrolinis paketas suteikia bendrovei teisę skirstyti pajamas, skirti visus ar daugumą narių į kontroliuojamos įmonės valdymo organus.Kontroliuojanti bendrovė vadinama motinine, kuri kartu su dukterine sudaro grupę. Į tokios bendrovės finasinę atskaitomybę įeiną motininės bendrovės balansas, pelno ataskaita, bei visos grupės balansas ( konsoliduojamasis balansas). Dukterinės bendrijos yra sąvarankiški juridiniai asmenys už kurių įsipareigojimus motininė bendrovė neatsako.Todėl dukterinės dažnai sudaromos rizikingom operacijom. Nesąžiningos konkurencios rūšys išskirtos ES įstatyminiuose dokumentuose. 1 Karteliai-traktuojami kaip kokios nors gamybos šakos įmonininkų monopolinė sąjunga.ES teisė draudžia visų rūšių kartelius.Draudžiami bet kokie susitarimai ar įmonių suderinti veiksmai, kurie gali trukdyti konkurencinei prekybai.Numatoma paleisti kartelius ,kurie veikia vidaus rinkoje ar prekyboje su trečiosiomis šalimis. 2 Piktnaudžiavimas vyraujančia padėtimi rinkoje 3Valstybės subsidijos įmonėms 3.5 Mokesčių perkėlimo kainodara Pasirodė, kad Japonija naudojo strategiją, kuri kartais vadinama mokėjimų perkėlimo arba mokesčių perkėlimo kainodara. Korporacija išlošia, perkeldama savo kaštus į aukštų mokesčių šalis. Pvz., Vokietiją. Bet mokesčio įmonė nemoka, nes nėra pelno. Airijoje – Vokietijos filialas. Niekas nežino kaip išspręsti šią problemą. Mokesčių perkėlimo kainodara – tai procesas, kada MNC sugeba minimizuoti savo mokestinius įsipareigojimus ir tuo pačiu padidinti savo kapitalą per savo filialų kainodarą, pasinaudodama mokesčių skirtumu įvairiose šalyse. Šis metodas naudojamas tik prekiaujant tarp savo korporacijos filialų. Mokesčių sumažinimas pasiekiamas: Filialas vienoje šalyje (Graikijoje) dirbtinai padidina kainas už savo prekes ar paslaugas, kurias parduoda kitam filialui kitoje šalyje, kur mokesčiai aukšti (Švedijoje). Tokiu būdu Švedijos filialas susiduria su aukštais kaštais, todėl pardavęs prekes ar paslaugas gauną mažą pelną ir atitinkamai moka mažesnius 4.1 Fizino ir juridinio asmens sąvokos Svarbi įmonės charakteristika yra įmonės teisinė padėtis.Įmonės juridinis statusas apsprendžia kas turi teisę priimti galutinį sprendimą , pasiršyti įmonės steigimo sutartį,kas ir kokiu laipsniu atsako už sutartinių įsipareigojimų vykdymą,kas atlygins nuostolius.Nuo teisinio statuso prikauso įmonės apmokestinimas , pelno paskirstymas įmonės likvidavimas ir tt. Iki naujo civil. Kodekso priėmimo , įmonės savininkas ar valdytojas buvo įvardijamas , kaip fizinis ar juridinis asmuo.Fizinio asmens statusą tūrėjo IĮ,PĮ,TŪB,KŪB pasitikėjimo bendrija, po naujo civilinio kodekso įsigaliojimo šios įmonės tapo neribotos atsakomybės juridiniai asmenys. Juridiniai asmenys tai fiktyvus (fizine prasme) asmuo kuriam suteiktas realios asmens teisės ir įgaliojimai teisiniams veiksmams atlikti; -veikia neribotą laiką -jo veikla nepriklauso nuo atskirų jį sudarančių realių fizinių asmenų valios, gali su ja nesutapti. -jo turtas atskiras, nuo jį sudarančių fizinių asmenų turto. -kaip privatus asmuo turi teisę sudaryti sandorius savo vardu. Fizinis asmuo---teisė sąvoka, apibrėžianti žmogaus galimybę turėti turtą, užsiminėti ūkine komercine veikla, kurti įmonę , paveldėti turtą ir palikti jį testamentu pasirinkti užsiėmimo rūšį ir gyvenamąją vietą, turėti kitokias turtines it neturtines teises. 4.2 Individualioji , personalinė įmonė Nuosavybės teisė priklauso fiziniam ar keliems fiziniams asmenims. PVZ šeimos nariams, bendrosios jungtinės nuosavybes teise.Pagal įmonės prievoles savininkas atsako visu turtu. 4.3 Tikroji ūkinė bendrija TŪB- visiškos turtinės atsakomybės įmonė , įsteigta bendrosios jungtinės nuosavybės sutartimi sujungus kelių fizinių ar juridinių asmenų turtą į bendrą ar dalinę nuosavybę komercinei ūkinei veiklai su bendru firmos vardu. TŪB turtas neatskiriamas nuo bendrijos narių turto.Bendrijoje turi būti ne mažiau 2 ir ne daugiau 20 narių. Sutartyje turi būti numatyta: 1 Pavadinimas 2 Veiklos pobūdis 3Fizinių asmenų kurie yra nariai duomenys 4Tikrųjų narių teisės ir pareigos 5Pinigų išėmimo iš bendros kasos tvarka 6Bendrosios nuosavybės dalių dydis, ne piniginiai įnašai 7Pajamų paskirstymo tvarka. Literatūroje tai įvardijamas kaip konfliktiškiausias įmonės tipas, kadangi pagrindiniai santykkiai apibreziami sutarty, o ne istatyme. Si forma imonei patogi tada, kai bendrijos nariu sk nesikeicia, taciau jei bent 1narys išstoja ar reikia priimti nauja narį, reikia visą sutartį forminti iš naujo. TŪB sunku tikrajam nariui sunku atsiimti pinigus, kuriuos idejo i bendrija. KŪB (komanditinė ūk bendr. (pasitikėjimo)) sudaro bendrosios firmos vardu veikiantys tikrieji nariai ir nariai komanditoriai , kuriems įmonės turtas priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise. KŪB turtas atskirtas nuo narių komanditorių turto, o tikrųjų narių ne. Bendrijos neturi teise isleisti vp. Privačiųjų įmonių ir ŪB nariai negauna atlyginimo. Labai svarbus PĮ ir ŪB bruožas yra tas ,kad bet kokie savininko ar partnerių grynųjų pinigų išėmimas iš įmonės kasos yra traktuojamas kaip kapitalo išėmimai (mokesčių tikslais).net jei tais išėmimais sąvininkas ar dalininkai išsimoka sau reguliarų atlyginimą.Pinigų išėmimai negali būti traktuojami kaip verslo funkcionavimo kaštai. (kaip AB). PĮ savininkas ir ŪB nariai moka pajamų mokestį nuo pajamų nurodytų pajamų deklaracijoje ir tia nepriklauso kiek pinigų jie išėmė metų ėgyje iš įmonės. 4.4 Akcinės bendrovės AB AB steigimą , veiklą bei likvidavimą reglamentuoja LR AB įstatymas. AB ir UAB yra įmonės kurių įstatinis kapitalas yra padalytas į dalis –akcijas.Bendrovė yra ribotos turtinės atsakomybės juridinis asmuo, pagal savo prievoles atsako tik savo turtu. Akcininkai pagal bendrovės prievoles atsako tik ta suma , kurią privalo įmokėti už akcijas. AB įstatinis kapitalas neturi būti mažesnis nei 150 000 Lt. AB akcijos gali būti platinamos ir jomis prekiaujama viešai.UAB įstatinis kapitalas ne mažesnis nei 10 000lt , ne daugiau kaip 100 akcininkų. UAB akcijos neplatinamos viešai. Jei akcininkas vienas asmuo, tai jo raštiški sprendimai prilygsta visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimams. UAB steigimo organizavimas: 1. Bendrovės steigimo sutarties sudarymas (steigėjai, pavadinimas, įstatinio kapitalo dydis akcijų skaičius pagal klases, akcijų apmokėjimo tvarka, steigiamojo susirinkimo sušaukimo tvarka, steigimo išlaidų kompensavimas); 2. Steigimo sutarties tvirtinimas; 3. Kaupimo sąskaitos atidarymas (min. 10000 lt.); 4. Įstatų parengimas, pasirašymas, pareigų tvirtinimas; 5. Akcijų platinimas; 6. Steigimo ataskaitos parengimas, auditoriaus išvados; 7. Steigiamojo susirinkimo sušaukimas; 8. Steigiamasis akcininkų susirinkimas: a)steigimo ataskaitos tvirtinimas;b)steigėjų sudarytų sandorių tvirtinmasc)valdymo organų rinkimas.9.Bendrovės turto ir dokumentų perdavimas ir priėmimas;10 Bendrovės registravimas registro tarnyboje (juridinio asmens teisę įmonė įgyja tik nuo įregistravimo dienos); 11.Atsiskaitomosios sąskaitos atidarymas. 12. Įstatyme atsisakyta reikalavimo turėti išrinktą revizorių, tačiau plikta galimybė jį turėti. Įvestas privalomas auditas, jeigu yra patenkintos ne mažiau kaip 2 sąlygos: 1) Jei pardavimų pajamos daugiau kaip 5 mln. litų; 2). Vidutinis sąrašinis darbuotojų skaičius ne mažiau kaip 50; 3) Balanse turto suma viršija 2,5 mln lt.Akcijų rūšys, obligacijos:Akcija – nuosavybės vertybiniai popieriai, pažymintys jų savininkų dalį bendrovės įstatiniame kapitale ir suteikiantys jam turtines ir neturtines teises (turtinė teisė – tai teisė į pelno dalį, neturtinė – balsavimo). Akcijos gali būti materialios (atspausdinti dokumentai) arba nematerialios (įrašai vertybinių popierių sąskaitose). Lietuvoje privalo būti materialios, akcijos turi būti įregistruotos vertybinių popierių biržoje. Skirstomos: 1. pagal disponavimo būdą į vardines ir pareikstines; 2. pagal suteikiamas teise į paprastąsias ir privilegijuotasias; 3. materialinės vardinės akcijos savininkas yra asmuo nurodytas akcijoje (šie asmenys registruojami UAB registre): UAB akcijos tik vardinės. AB gali būti ir vardinės , ir pareikštinės. AB vardinės akcijos gali mbūti pakeistos į pareikštines ir atvirkščiai visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimu; 4. paprastosios akcijos sudaro pagrindinę bendrovės akcijų dalį. Privilegijuotųjų akcijų nominali vertė negali būti didesnė kaip ? įstatinio kapitalo ir yra numatytas konkretus dividendų dydis procentais nuo jų vertės. Privilegijuotos skirstomos su kaupiamuoju (garantuojama teisė į nustatyto dydžio dividendą) ir nekaupiamuoju dividendu (neišmokėti dividendai ar jų dalis neperkeliami į kitus finansinius metus). Privilegijuotų akcijų savininkai neturi balsavimo teisės, nebent 2 metus iš eilės jie negauna dividendų, tuomet automatiškai įgyja balsavimo teisę.Darbuotojų akcijos – tai bendrovės darbuotojams lengvatinėms sąlygomis parduotos ar kitaip perduotos vardinės akcijos. Specialiosios – paprastosios vardinės akcijos, suteikiančios valstybei ar savivaldybei papildomų neturtinių teisių , tai dažniausiai būna privatizuojamoje įmonėje užtikrinant tam tikrą kontrolę. Įvestos 1998 metais. Obligacija – tai bendrovės skolos dokumentas, o jo savininkas – kreditorius. AB obligacija – terminuotas skolos vertybinis popierius, pagal kurį AB tampa obligacijos savininko skolininke ir priima įsipareigojimus obligacijos savininko naudai. Obligacijos gali būti užtikrintos turto įkeitimu. Obligacijos nėra materialios . UAB obligacijas leisti draudžiama. Investicinės bendrovės  gali veikti  kaip investiciniai   fondai,   uždarieji   investiciniai   fondai   ar kontroliuojančiosios investicinės bendrovės;      investicinė akcinė  bendrovė  -  akcinė  bendrovė,  įsteigta valstybiniam  turtui   privatizuoti  pagal  Lietuvos  Respublikos valstybinio turto  pirminio privatizavimo įstatymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka;    1. Investicinė  bendrovė yra  akcinė bendrovė  (išskyrus šio straipsnio trečiojoje  dalyje numatytas  išimtis), kuri  sukaupia fizinių ir  juridinių asmenų lėšas viešai platindama savo akcijas ir turi bent vieną iš šių požymių:      1) pagrindinė  veikla, iš  kurios gaunama  daugiau  kaip  60 procentų pajamų, yra sukauptų lėšų investavimas ar reinvestavimas į vertybinius popierius ir(ar) prekyba vertybiniais popieriais;      2) daugiau  kaip 50  procentų bendrovės  turto vertės sudaro vertybiniai popieriai.      2. Kiekviena  įmonė, atitinkanti  šio  straipsnio  pirmosios dalies 1  ir 2  punktų  kriterijus,  turi  būti  reorganizuota  į investicinę bendrovę  šiame įstatyme  nustatyta tvarka,  išskyrus šio straipsnio trečiojoje dalyje numatytus atvejus. 1. Investicinės bendrovės gali būti šių rūšių:      1) investiciniai fondai;      2) uždarieji investiciniai fondai;      3) kontroliuojančiosios investicinės bendrovės.      2. Investicinė  bendrovė  yra  laikoma  investiciniu  fondu, jeigu jos  turimas investicijų  porfelis yra  diversifikuotas,  o išleistos ar  išleidžiamos  akcijos  yra  išperkamosios  akcijos, kurių savininkai turi teisę bet kuriuo metu grąžinti šias akcijas bendrovei ir  gauti už tai proporcingą dalį jos nuosavų (grynųjų) aktyvų.      3. Investicinė  bendrovė yra  laikoma uždaruoju investiciniu fondu, jeigu jos turimas investicijų porfelis yra diversifikuotas ir ji nėra išleidusi išperkamųjų akcijų.   Investicinė bendrovė gali užsiimti savo veikla tik gavusi Vertybinių  popierių   komisijos  leidimą.1.  Investicinio  fondo  nuosavas  kapitalas  turi  būti  ne mažesnis kaip  1 milijonas  litų. Uždarojo  investicinio fondo ir kontroliuojančiosios investicinės  bendrovės įstatinis  kapitalas turi būti  ne mažesnis  kaip 250  tūkstančių litų,  o jų  nuosavi (grynieji) aktyvai  negali būti  mažesni  už  įstatinį  kapitalą. Vertybinių popierių  komisijai ne  vėliau kaip  per 5 dienas turi būti pranešta apie tai, kad:      1) investicinio fondo nuosavas kapitalas tapo mažesnis nei 1 milijonas litų;      2)  uždarojo   investicinio  fondo  ar  kontroliuojančiosios investicinės bendrovės nuosavi (grynieji) aktyvai tapo mažesni už įstatinį kapitalą.   5.  Investicinio   fondo  ar   uždarojo  investicinio  fondo skolintas kapitalas  negali sudaryti  daugiau kaip 10 procentų jo nuosavų  (grynųjų)   aktyvų  vertės.  1.  Investicinės  bendrovės  visos  akcijos  gali  būti  tik paprastosios,  suteikiančios   vienodas  teises  jų  savininkams. Kiekviena akcija  suteikia  jos  turėtojui  vieną  balsą  visuose akcininkų susirinkimuose  ir teisę  lygiais pagrindais su kitomis akcijomis  gauti  dividendus  bei  atitinkamą  dalį  investicinės bendrovės turto, kai ji likviduojama.     1. Investicinės bendrovės turtą gali sudaryti tik:      1) piniginės lėšos;      2) vertybiniai popieriai;      3) kitas kilnojamasis turtas ir nekilnojamasis turtas, kuris yra būtinas  tiesioginei investicinės bendrovės veiklai ir sudaro ne daugiau kaip 20 procentų šios bendrovės turto vertės 4.6. Valstybinės įmonės.Savivaldybės įmonės Pradejus ekonominę reformą Lietuvos valstybinės įmonės pradedamos traktuoti kaip , savarankiški ūkiniai subjektai.Tokiu būdu nustatomas santykis tarp valstybės ir valstybės įmonių. Nustatomas 29proc pelno mokestis , o likusi jos dalis traktuojama kaip įmonės , o tiklsiau jos darbuotojų nuosavybė.Dirbantieji valstybinej im. igauna galimybę tapti jos bendrasąvininkais,ty jie igauna galimybe isigyti akciju valstybinej imonej. Valstybines imones isdtatinis kapitalas tampa sudetine nuosavybe: dalis priklauso valstybei, dalis privatiems asmenims, ty akcininkams. taip palaipsniui įmonės privatus kapitalas sujungiamas su valstybiniu. O valstybinis kapitalas vertinamas balansine , o ne rinkos kaina. Tokiu budu kaikuriose valstybinese im, ypac tose, kurios sugebejo pasiekti auksta pelningumo laipsni, akcinis kapitalas viršijo valstybinį. 1994 m priimtas ab įstatymas nurodė valstybinį kapitala akcioonuoti, tai yra valstybei priklausantį kapitalą padalyti į akcijas, nurodant ,kad akcijų laikytojais lieka valdzios valdymo institucijos. Taip valstybinės įmonės tampa AB. 4.5 Smarkiai sumažėjus valstybinių įmonių skaičiui atsirado butinybė įvesti specialiosios paskirrties akcines bendroves savoka tuo metu veikianciame ab ist, nurodoma, kad toks statusas suteikiamas bendrovėsms, kurios atlieka valstybei gyvybiškai svarbias f-cijas , arba kurių veiklai būtinas specialus rėžimas. Spec paskirties AB valstybei turi priklausyti ne mažiau kaip 70 proc akcijų. Taip pat valstybė turi teisę nustatyti: -Privalomus darbus-Prekių ir paslaugų kokybės reikalavimus -Prekių ir paslaugų kainas ir skaičiavimo taisykles. Spec AB priklausė pvz autobusu parkai , alkoholio gaminimo įmonės, elektors tinklai it pan.Nuo 2002 spec AB netenka spec paskirties ir tampa AB ir UAB. 1994 m 12 men seimas prieme nauja LR vcalstybes ir savivaldybes im ist, kur pakeiciamas im valdymo budas : im jau valdo administracija, bet kaip patariamasis org gb sudaryta ir valdyba. Im tb administracijos vadovas ir vyr.finansisninkas. siuos vadovus samdo steigejos, ty ministerijos ir savivaldybes vadovybe, kuriai priklauso ta ar kita im. Valstybines im kapitalas dabar skirstomas i valstybini ir skolinta. Nebeleidziama kaupti privataus kapitalo. Beto Valst įm draudžiama investuoti kapitalą kitose įm. Kapitalas nėra įm nuosavybė, todėl už turimą kapitalą reik mokėti iš įm pelno palūkanas. Jos mokamos į valst arba savivaldybių biudžetą, priklausomai kas yra steigėjas. Įm pelną skiria: 1mokesčiai į biudžetą; 2draudimo įmokos užįm. Turimą vlst arba savivaldyb kapitalą; 3atskaitymams į įm pelno rezervą; 4likusi pelno dalis steigėjo nustatytu santykiu, vartojama įm įstatiniam kapitalui didinti, o ne mažaiu 25 proc. kitoms reikmėms (premijoms, social-kultūriniams tikslams). Valst įm pvz. monetų kalykla, lietuvospaštas, kelių valdybos, VP leidykla 4.9 Patentai Patentas- dokumentas, kuris yra: 1teisinis leidimas užsiimti nurodyta veikla;2rodo verslo atsiradimą,ir jo trukmę; 3įsipareigojimas mokėti pajamų mokestį, kurį avansu sumoka patento pirkėjas. Patentus turi įsigyti fiziniai asmenys, kurie verčiasi patento įstatymo priede išvardyta tvarka.Konkrečius privalomojo patento mokesčio dydžius nustato savivaldybės atsižvelgdamos į nutarime nurodytus min. ir max šio mokesčio dydžius. Pvz., odos drabužių gamyba – nuo 300 iki 1000 lt.;Baldų gamyba – nuo 1000 iki 3000 lt. Patentai gali būti išduodami kalendoriniams metams, pusei metų, , ketvirčiui arba mėnesiui, mokestis apskaičiuojamas proporcingai. Fiziniam asmeniui išduotame patente nurodyta veikla gali verstis tik patente nurodytas asmuo, o jo nesant patente įrašytas vienas jo šeimos narys. Jei patentas išduotas prekybinei veiklai, kartu gali verstis ir vienas jo šeimos narys. Dėl patentų gavimo reikia kreiptis į mokesčių inspekciją. Be patentų leidžiama prekiauti ūkininkams jei jie turi dokumentus apie žemės valdymą ar naudojimą. Patento nereikia ir parduodant miško gėrybes.Patentas galioja tuo atveju, jei įplaukos be PVM skaičiuojamos nuo kalendorinių metų pradžios nesiekia 100 000 lt. Jei jos pasiekia šią sumą, turi būti sumokėtas vienkartinis papildomas patento mokestis, kurio dydis priklauso nuo to, kurį mėnesį buvo pasiekta 100 000 lt. Mėnesio apyvarta.Patentai neišduodami prekiauti: 1. Alkoholiniams gėrimams; 2. Naftos produktams; 3. Cukrui; 4. Automobiliams; 5. Prekiauti patalpose (išskyrus prekiaujančius gėlėmis ir spaudos leidiniais);Be to fiziniams asmenims neišduodami patentai verstis licenzijuojama veikla. 4.10 Smulkus ir vidutinis verslas Lietuvoje. Smulkaus ir vidutinio verslo plėtros įstatymas nustato smulkaus ir vidutinio verslo subjektus bei jiems taikomas paramos formas. Smulkaus ir vidutinio verslo subjektai yra šie:- fiziniai asmenys, įsigiję patentą šio patento galiojimo laikotarpiu;mikroįmonė – individuali, (personalinė) įmonė, kurioje dirba tik šeimininkas ir jo šeimos nariai (sutuoktiniai, tėvai, įtėviai, vaikai, įvaikiai);smulki įmonė – įmonė, kurioje vidutinis sąrašinis metinis darbuotojų skaičius ne daugiau kaip 9.Viduitinė įmonė – įm., kurioje vidutinis sąrašinis metinis darbuotojų skaičius ne daugiau kaip 49.Smulkaus ir vidutinio verslo subjektai gali naudotis šiomis įstatyme nustatytomis paramos formomis:-mokestinėmis paskolomis ir mokesčių lengvatomis įstatymų nustatyta tvarka;-SVV skatinimo fondų finansine parama;-Vyriausybės ir savivaldybių finansine parama pagal SVV plėtros programas;-konsultacinėmis ir mokymo paslaugomis lengvatinėmis sąlygomis pagal verslo plėtojimo programas; -verslo inkubatorių, technologinių parkų paslaugomis;-Vyriausybės įsteigtų garantijų institucijų ir (arba) draudimo įmonių bei kitų verslo plėtrą skatinančių institucijų parama;-kvalifikacijos kėlimo paslaugomis lengvatinėmis sąlygomis pagal verslo plėtojimo ir užimtumo programas;-valstybės užsakymo preferencija;-parama naujoms darbo vietoms kurti;-mikrokreditavimo sistema pradedantiems verslą;-taikoma pagreitinta amortizacija;Smulkaus ir vidutinio verslo plėtros įstatyme išvardytos paramos formos ir lengvatos netaikomos šiems smulkaus ir vidutinio verslo subjektams:-valstybės ir savivaldybėsa įmonėms;-įmonėms, kuriose valstybei , savivaldybėms priklauso daugiau kaip 0,5 balsavimo teisę suteikiančių akcijų;-įmonėms, kurių daugiau kaip pusė 0,5 balsavimo teisę suteikiančių akcijų priklauso kitoms įmonėms, neatitinkančioms smulkaus irt vidutinio verslo subjektų apibrėžimo;-įmonėms, besiverčiančiomis, šiomis neskatintinomis veiklomis: -medžioklė ir su tuo susijusi veikla;-alkoholinių gėrimų gamyba; -tabako produktų gamyba; -automobilių degalų mažmeninė prekyba;-didmeninė prekyba; -alkoholinių gėrimų ir produktų mažmeninė prekyba; -finansinis tarpininkavimas;-draudimo ir pensijų lėšų kaupimas-pagalbinis finansinis tarpininkavimas; -nekilnojamojo turto operacijos; -juridinė veikla; -azartinių lošimų ir lažybų organizavimo veikla.Įstatymų lengvatos smulkiam ir vidutiniam verslui:Siekiant verslininkams sudaryti palankesnes sąlygas spręsti apyvartinių lėšų bei pradinio kapitalo kaupimo problemas, skatinti įmonių augimą bei lėšų naudojimą investicijoms, o ne vartojimui, priimti ūkio subjektams reikšmingi įstatymų pakeitimai bei papildymai: 1. juridinių asmenų pelno mokesčio lengvatos. Jurid. asmenų, kurių pajamos per mokestinį laikotarpį neviršija 1 mln. litų ir vidutinis sąrašinis darbuotojų skaičius neviršija 50 žmonių, apmokestinamajam pelnui taikoma 15 proc. pelno mokesčio tarifas. Nuostatos reglamentuoja, kad pelnas , panaudotas investicijoms į savo įmonę, apmokestinamas taikant nulinį (0) tarifą. Šio įstatymo 12 straipsnio pataisa nustato, kad įregistruotos naujos įmonės pirmaisiais mokestiniais metais atleidžiamos nuo pelno avansinių mokesčių. Jeigu praėjusiais mokestiniais metais bendrosios pajamos neviršijo 100 tūkst. litų, įmonė einamaisiais metais pelno avansin ių mokesčių mokėti neprivalo. Mokestinių metų nuostolių sumą leidžiama perkelti ne ilgiau kaip 5 mokestinius metus, pradedant skaičiuoti nuo kitų metų, kai nuostoliai atsirado. Apmokestinamajam pelnui yra taikoma 24 proc. pelno mokesčio tarifas. 2. Fizinių asmenų pajamų mokesčio lengvatos. Ūkinių bendrijų ir juridinio asmens teisių neturinčių individualių (personalinių) įmonių , kurių bendrosios pajamos per mokestinį laikotarpį neviršija 1 mln. litų ir vidutinis sąrašinis darbuotojų skaičius neviršija 50 žmonių, apmokestinamosioms pajamoms taikoma 15 proc. tarifas. Pajamos, panaudotos investicijoms į savo įmonę , apmokestinamos taikant nulinį (0) tarifą. 3.Įmonių savininkai gali panaudoti savo ir savo šeimos narių (sutuoktinių, tėvų, įtėvių, vaikų, 5vaikių) jiems sutikus pinigines lėšas ir turt1 įmonės veiklai. 4. Fiziniai asmenys, kurių pajamos per metus viršija 100 tūkst. , privalo registruotis PVM mokėtojais; 5. Mokesčių administratoriaus pareigūnai galės gauti duomenis apie mokesčių mokėtojų turtą, pajamas, išlaidas ir veiklą kompiuterinių laikmenų duomenų pavidalu. Nustatyta, kad mokesčio išieškojimo senaties terminas yra 5 metai. Įstatymas nustato supaprastintą mokestinių ginčų nagrinėjimo tvarką bei pakeičia mokesčio mokėtojo patikrinimo rezultatų įforminimo ir patvirtinimo tvarką. Sankcijų taikymas. Nustatyta, kad mokesčio mokėtojui skiriama nuo 10 iki 50 proc. atitinkamai neapskaičiuoto nedeklaruojamo arba nedeklaruoto deklaruojamo mokesčio dydžio bauda. 6. Valstybinio socialinio draudimo fondo tarnyba gali atidėti privalomųjų įmokų į valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą sumokėjimą iki metų. 7. Finansinėje apskaitoje ilgalaikio mjaterialiojo turto nusidėvėjimas apskaičiuojamas remniantis metine nusidėvėjimo norma, kurią įmonės nusistato pačios, atsižvelgdamos į planuojamą turto naudingo tarnavimo laikotarpį bei Ūkio ministerijos ir Finansų ministerijos patvirtintus ilgalaikio turto (materialiojo ir nematerialiojo) nusidėvėjimo (amortizacijos) maksimalius ekonominius normatyvus.Smulkaus ir vidutinio verslo plėtros strateginės kryptys.Vienas iš svarbiausių Lietuvos Respublikos Vyriausybės ekonominės politikos uždavinių yra skatinti smulkaus ir vidutinio verslo plėtrą ir tuo prisidėti prie užimtumo didinimo bei bendro šalies ekonomikos augimo. Lietuvos Respublikos vyriausybė patvirtino SVV plėtros iki 2003 metų strategines kryptis bei priemones.Strateginės kryptys – tai Lietuvos Respublikos vyriausybės smulkaus ir vidutinio verslo plėtros vidutinės trukmės laikotarpyje vizija integracijos į Europos Sąjungą kontekste. Šios smulkaus ir vidutinio verslo plėtros vidutinės trukmės strateginės kryptys bus tikslinamos, įvertinus strateginių krypčių įgyvendunumo įtaką smulkaus ir vidutinio verslo plėtrai nacionaliniu ir regioniniu mastu, pavieniams smulkaus ir vidutinio verslo subjektams, bus įtraukiamos naujos laiko dvasią atitinkančios iniciatyvos. Siekiant užtikrinti Smulkaus ir vidutinio verslo plėtros 2000-2001 metų priemonių įgyvendinimo tęstinumą, šis priemonių planas bus atnaujinamas bei papildomas kasmet , atsižvelgiant į įgyvendintų priemonių rezultatus bei strateginių krypčių prioritetus. 5.1 Mokesčių subjektas /mokėtojas - fizinis ar juridinis asmuo, privalantis mokėti mokesčius ar rinkliavas įstatymų nustatyta tvarka. Mokesčių subjektas ne visada sutampa su tikruoju mokesčių mokėtoju. Pavyzdžiui, netiesioginių, arba vadinamųjų vartojimų mokesčių (PVM, akcizų, pardavimo mokesčių ir pan.) atveju mokesčių subjektas - asmuo, faktiškai sumokantis mokestį - yra prekių/paslaugų galutinis vartotojas, o mokesčių mokėtojas - asmuo, kurio pareiga šį mokestį sumokėti į biudžetą - yra prekių/paslaugų gamintojas/importuotojas arba pardavėjas. Mokesčių objektas yra įstatymais apmokestinamos prekės, paslaugos, pajamos, turtas. Tai fizinių ar juridinių asmenų pajamų suma, turto (tarp jų - ir parduodamo kitiems asmenims) vertė, prekių/paslaugų pridėtinė vertė, finansinių/kreditinių operacijų rezultatas, teisė naudotis gamtos ištekliais, teisė verstis tam tikra veikla ir kt. Mokestis gali turėti vieną (pvz., nekilnojamojo turto mokestis) ar keletą (žyminis mokestis) objektų. Mokesčių objektų visuma sudaro mokesčių bazę. Mokesčių šaltinis - tai subjektų pajamos, iš kurių mokami mokesčiai. Mokesčių šaltinis `gali sutapti su mokesčių objektu, pavyzdžiui, pelno mokesčio atveju. 5.3 Fiziniu asmenu pajamu mokestis. Isskiriamos asmenu grupes, kurios moka pajamu mokesti: 1. Asmenys gaunantys su darbo santykiais susijusias pajamas 2. Asmenys gaunantys su darbo santykiais nesusijusias pajamas is imoniu, istaigu, organizaciju. 3. Juridinias teises turincios neribotos atsakomybes imones 4. uzsienio valstybiu imones, kuriu veikla reglamentuoja uzsienio valstybiu istatymai, turincios atstovus Lietuvoje. Pajamu mokestis neiskaitomas is siu asmenu: 1. pensininkams is pensiju 2. Mokymo istaigu studentams is stipendiju, pasalpu bei kitu ismoku 3. Religiniu bedruomeniu dvasininkams, religiniu apeigu patarnautojams is tikinciuju surinktu pajamu. 4. Profesiniu sajungu, draugiju, visuomeniniu organizaciju, par4tiju namams neiskaitoma is pasalpu, kurios sumoketos is nario mokescio lesu. Pajamu mokesciu taip pat neapmokestinama: 1. Gaunami elementai 2. Zalai atlyginti gautos sumos netekus maitintojo ar darbingumo 3. Teismu priteistos sumos meterialiniai ar moraliniai zalai atlyginti 4. Palukanos uz LR obligacijas ir vyriausybes bei savivaldybiu vertybinus pop. 5. Privalomo ir savanorisko draudimo ismokamas sumas 6. Pajamos uz parduota gyv. Priklausiusi turta, jei uz ji gauta suma nevirsija 1 PNM per menesi arba kai per metus parduota 1 bet kokios vertes vienos ar kitos rusies daiktas 7. Palukanos gautos uz banko, LT banko licanzijas, turinciose bankuose laikomus indelius. 8. Sporto ir kt varzybu prizai ir dovanos. Pajamu susijusiu su darbo santykiais apmokestinimo tvarka: Pajamos susijusios su darbo santykiais skirtingai apmokestinamos pagrindineje ir nepagrindineje darbovieteje. Pagrindine darboviete mokesciams isskaityti laikoma ta, kuria nurodo darbuotojas ir nurodo ja pareiskime arba darbo sutaryje. Is pajamu gautu pagrindineje darbovieteje atimamas pagrindinis neapmokestinamas minimumas (PNM) ir skirtumas apmokestinamas 33% tarifu. Komentaras: asmenims neturintiems lengvatu PNM yra 214 Lt siuo metu. Lengvatos taikomos: 1. invalidams 2. asmenims auginantiems vaikus 3. zemes ukio produkcija gaminancioms imonems. Neapmokestinamu minimumu dydziai finansu ministro teikimu indeksuojami karta per ketvirti, jei vartojimo kainu indeksas nuo paskutinio indeksavimo yra ne mazesnis kaip 1.1. PNM galioja nuo 1998m. vasario. Lentele: PNM: invalidams:I grupes – 368LT, II grupes – 324Lt, III – 242LT. Asmenims turintiems 3 ir daugiau vaiku iki 18m. – 368Lt. Vienisiems tevams plius 45 Lt uz kiekviena papildoma vaika – 287Lt. Zemes ukio prod. gaminanciu imoniu darbuotojams – 287Lt. Kikvienam nepaminetam asmeniui 214Lt. Apmokestinamos pajamos sumazinamos: 1. lesu suma, kuria paramos tiekejas dave LR labdaros ir paramos istatymo nustatyta tvarka. Taciau nevirsijanciu 15% apskaiciuotu pajamu susijusiu su darbo santykiais per kalendorius metus. 2. pensiju imoku i asmenines pensiju programu dalyviu saskaitas suma nevirsijancia 25% apskaiciuotu pajamu susijusiu su darbo santykiais per kalendorinius metus. Darbo uzmokescio apmokestinimas pagr. darbovieteje: Lentele: Priskaiciuotas atlyginimas – darbuotoju taikomas NM; sumoketos gyvybes draudimo nuo nelaimingu atsitikimu bei ligos atveju draudimo imokos; duota labdara ne daugiau kaip 15%; imokos I pensiju fondus = apmokestinamas atlyginimas. FAPM (fiz. asmenu pajamu mokestis) – apmokestinamas atlyginimas * 33% = X (suma sumoketa mokesciu pavidalu. Nepagr. darbovieteje gaunamo darbo uzmokescio apmokestinimas: Nepagr. darbovieteje gautos pajamos apmokestinamos taikant progresini tarifa: 1. pajamu daliai iki puses PNM taikomas 10% tarifas 2. pajamu daliai virsijanciai PNM bet ne didesniai kaip 1 PNM – 20% 3. pajamu daliai virsijanciai 1PNM – 35%. Ivairus tarifu dydziai: 1. autorinis atlyginimas – 13%; autorinis atlyginimas sodrai neapmokestinamas. 2. bendrosios pajamos uz turto nuoma ir kitos pajamos neivardintos istatyme apmokestinamos taikant 20% tarifa. 3. pajamos gautos uz parduota turta apmokestinamos taikant 10% tarifa. 4. pajamos uz parduotas misko gerybes ar antrines zaliavas – 50%. 5. dividendai – 29% 6. Privacios imones ir ukines bendrijos moka 24% 7. imones, kuriu bendrosios iplaukos per mokestini laikotarpi nevirsija 1000000 lt ir vid. darb. skaic. nevirsija 50 zm. – 15% 8. ismokos i ofshora – 15% nuo sumos 9. mokestiniu metu nuostolius galima perkelti 5 m. 5.4 Juridinio asmens pelno mokestis. Istatymas priimtas 1990m., paskutine redakcija aktuali nuo 2001m. 07 10. Moketojai – juridino asmens teises turincios imones (UAB), kuriu veikla reglamentuoja imoniu istatymas, taip pat juridiniai asmenys uzsiimantys ne komercine veikla, bet gavusieji pajamu is komercines ukines veiklos ir nuolatines buveines (nuo 1999m.). Nuolatines buveines – uzsienio valstybiu nesavanaudiski padaliniai, tarp ju uzsienio imoniu filialai. Objektas – imoniu gaunamas bendrasis apmokestinamasis pelnas, apskaiciuotas istatyme nustatyta tvarka. Apmokestinamojo pelno nustatymas: Apmokestinamojo pelno apskaiciavimo pagrindas – realizavimo pajamu ir nerealizaciniu pajamu suma (bendrosios pajamos). Realizavimo pajamos sudaro is imones issiusta produkcija, atlikti darbai, suteiktos paslaugos, iskaitant pajamas uz turto nuoma. Parduodant ilgalaiki meterialu turta iskaitant nebaigta statyba ilgiau negu jo likutine verte, realizavimo pajamas sudarys suma ne mazesne uz to turto likutine verte. Nerealizacines pajamas sudaro su produkcijos gamyba, realizavimu bei paslaugu teikimu susijusios pajamos (uz investuota turta, palukanos, subsidijos, pajamos del valiutos kurso pasikeitimo teigiamos itakos). Bankrutavusios imones uz parduota turta, realizavimo pajamoms nepriskiriamos. Lentele: Bendrosios pajamos (is ju iseina dvi rodykles) –realizavimo ir nerealizavimo. Is nerealizavimo iseina dvi rodykles – apmokestinamos nerealizacines ir neapmokestinamos nerealizacines. Realizavimo ir neapmokestinamos nerealizacines dalyvauja skaiciuoja apmokestinamaji pelna. Neapmokestinamosios nerealizacines – 1. Is draudimo imoniu gautos draudimo ismokos 2. Sumos gautos labdarai ir paramai (pripazistamos pagal LR labdaros ir paramos istatyma 3. Gautos baudos ir delspinigiai 4. Gauti dividendai (is kuriu isskaiciuotas pelno mokestis), palukanos uz obligacijas 5. Stojamieji mokesciai gauti is fiziniu asmenu. Pastaba: * mums svarbu isskirti realizavimo ir nerealizacines pajamas, nes nuo realizavimo pajamu bus papildomai isskaiciuojamas keliu mokestis. saskaita – faktura kaip taisykle israsoma gaunant realizacines pajamas. Is bendru pajamu atskaicius istatyme nurodytas realizuotos produkcijos darbu ir paslaugu sanaudas bei investicijai skirtas lesas, nustatomas bendrasis apmokestinamasis pelnas. Jei mokestiniais metais gaunami nuostoliai, gauta nuostoliu suma leidziama perkelti I kitus metus bet ne daugiau kaip 5 metus is eiles. Nustatant apmokestinamaji pelna is bendruju imones pajamu atimami sie faktiski gamybos ir cirkuliacijos kastai, bei imones sanaudos teikiancios realizuotai produkcijai: 1. Materialines sanaudos – neribojamos 2.Ilgalaikio turto nusidevejimas ribojamas 3. Sanaudos darbo apmokejimui (neribojamos) 4. soc. Draudimo sanaudos (ribojamos) 5. Draudimo imoku nustatytu draudimo istatyme sanudos (neribojamos) 6. Mokesciai, rinkliavos bei kitos privalomos imokos, isskyrus PVM mokama i biudzeta: palukanas uz valstybinio kapitalo naudojima, baudas, delspinigius, ir kt sankcijas. 7. Palukanos uz paskolas ir imokos susijusios su paskolu garantiju gavimu (neribojamos) 8. Nuosavo ir isperkamosios nuomos budu turimo ilgalaikio materialaus turto remonto sanaudos. Jei per mokestini laikotarpi jos nevirsijo 50% turimo ilgalaikio materialaus turto isigijimo vertes. Jei remonto verte virsija 50% tai to turto verte didinama visa remonto ir rekonstarvimo darbu verte. 9. ribojamo dydzio naturalios netekties nuostoliai, komandiruociu sanaudas, reprezentacines sanaudas. 10. imones darbuotoju naudai pagal pensiju fondu istatyma mokamos imokos i asmenines pensiju programu dalyviu saskaitas, taciau ne daugiau kaip 25% per moketinius metus darbuotojams apskaiciuotu pajamu. 11. beviltisku skolu suma jeigu iki mokestinio laikotarpio ta suma buvo itraukta i imones realizavimo pajamas. 12. labdaros ir paramos istatymu numatytiems labdaros davejams is bendro apmokestinamojo pelno 2 kartus atimamos faktiskai padarytos islaidos, skirtos labdarai ir paramai, bet ne daugiau kaip 40% apmok. pelno. Pelno mokescio tarifai: 1. 24% - pagrindinis tarifas (apm. pelnas = pajamos – sanaudos). 2. juridiniu asmenu gaunami dividendai is kitu imoniu apmokestinami taikant 29% tarifa 3. imonems idarbinusioms riboto darbingumo dirbanciuosius pelno mokestis mazinamas: jei daugiau kaip 50% darbuotoju pelno mokestis mazinamas 100% , jei nuo 40-50% mazinamas 75%, jei nuo 30-40%, mazinamas 50%, jei nuo 20-30% tai 25%. 4. Zemes ukio produkcija gaminatiems juridiniams asmenims ir paslaugas zemes ukiui teikiancioms spec. imonems, tarifas yra 10%. 5. Kurybinems sajungoms ir ju imonems – 5% 6. Ne pelno organizacijoms – 5% 7. Investiciniams fondams – 0%. 8. Imonems, kuriu metines bendrosios pajamos nevirsija 1 mln litu ir vid. Darbuot. Skaicius nevirsija 50 zm – 15%. 9. Juridiniams asmenims, kuriuose investuota uzsienio kapitalo ne maziau kaip 2 mln $, 3m. nemoka pelno mokescio, o kitus 3m. moka 50% mazesni pelno mokesti. 5.5 PVM – pridetines vertes mokestis. Siuo metu PVM taiko daugiau nei 50 valstybiu. Jis ypac populiarus Europoje. Valstybes pajamu formavimo poziuriu, sis mokestis yra patogus – leidzia isplesti mokesciu baze. Juo nesunku apmokestinti ne tik prekes, bet ir paslaugas. Sio mokescio mechanizmas neleidzia isvengti apmokestinimo. LR seimas 1999 gruodzio 22d. prieme PVM istatyma, kuris isigaliojo nuo 1999 geguzes 1d. Moketojai fiziniai ir juridiniai asmenys. Objektas – gyventoju ir ukio subjektu LR – je sukurta ir realizuota prekiu atliekamu darbu ir paslaugu pridetine verte ir importuojamoms prekems. Teise buti PVM moketoju priklauso nuo to kokia suma sudaro imones realizacines iplaukos uz parduotas prekes ir suteiktas paslaugas neiskaitant daugiau kaip metus naudoto turto pardavimo. Jei realizacines iplaukos per paskutinius 12 men yra: 1.maziau kaip 10 tukst. Lt – negali buti PVM moketoju. 2. nuo 10 iki 100 tukst. Lt – gali buti PVM moketoju jei pats to nori. 3. daugiau kaip 100 tukst. Lt – PVM moketojas. PVM moketojas parduodamas prekes ar paslaugas privalo imti si mokesti, o po to sumoketi i biudzeta. Jei prekes parduoda ne PVM moketojas jis negali imti sio mokescio. Neisiregistravus mokesciu inspekcijoje sumoketas PVM uz isigytas prekes, gautas paslaugas nekompansuojamas. Akcizai: Sis mokestis reglamentuotas akcizu istatyme (1994m balandzio 12d.): vyriausybe ir jos igaliota institucija nuo 1999m. sausio 1d. nustato akcizu apskaiciavimo ir mokejimo tvarka. Akcizui budingas individualumas, t.y. jis nustatomas konkrecioms prekems pav. alkoholiui, tabakui, kavai, sokoladui, maisto prod su kakava, bizuterija, aukso ir sidabro gaminiai, bendzinui, zibalui, diz. kurui, prabangiems automobiliams, elektros energijai, visu rusiu tepalams, cukrui. Kasmet priimami valstybes biudzeto ir savivaldybes biudzetu finansiniu rodikliu istatyma atskira eilute patvirtinama konkreti pajamu is akcizu suma. Seimas nustato, kokia akcizu suma privalo surinkti vyriausybe. Akcizu tarifai vienoms prekems nustatomi absoliucia suma, prekes kiekio ar svorio vienetui. 5.8 Soc. draudimo imokos. Moketojai – gyventojai ir ukio subjektai. Objektas – darbuotojams priskaiciuotas darbo uzmokestis, t.p. verslininku ir ukininku gaunamos deklaruojamos pajamos. Tarifo dydis: 1. darbdavaims – 31% (tame tarpe yra privalomas 3% sveikatos draudimo imokos) 2. darbuotojams 3%. Sodrai is viso yra pervedama 31 + 3 = 34%. Privalomo svaikatos draudimo imokos: tai tikslinis mokestis, mokamas svaikatos draudimo istatymo nustatyta tvarka. Sveikatos draudimas buvo isskirtas tik nuo 1997m. Moketojai: 1. imones, istaigos, ir organizacijos moka 3% darbo uzmokescio dydzio imokas uz asmenis, dirbancius pagal darbo sutarties ar narystes pagrindais renkamose institucijose ir gaunancius atlyginima uz darba. 2. imon., istai., ir org. is fiziniu asmenu pajamu mokescio sumos perveda ne maziau kaip 30% dydzio imokas uz asmenis, gaunancius pajamas susijusias su darbo santykiais. 3. ukines bendrijos ir personalines imones moka ne maziau kaip 30% ukinems bendrijoms ir ind. imonems apskaiciuojamos fiz. asmenu pajamu mokesciu sumos dydzio imokas uz narius arba savininkus, bet ne maziau kaip 10% minimalios algos per menesi. 4. savanoriskai dirbantys asmenys mokia uz save ne maziau kaip 30% patento dydzio imokas, taciau ne maziau kaip 5% minimalios algos per menesi. 5. ukininkai uz save ir uz pilnamecius seimos narius dirbancius ukyje, moka 3.5%, o asmeninio ukio naudotojai – 1.5% minimalios menesines algos imokas. 6. asmenys, nepriklausantys apdraustiems anksciau isvardintiems ir draudziamiems valstybes lesomis moka uz save 10% statistikos departamento skelbiamo praejusio menesio vidutinio darbo uzmokescio dydzio imokas. 5.6 Nekilnojamo turto mokestis. Ji moka tik juridiniai asmenys. Imoniu ir organizaciju nekilnojamo turto mok. istatym. Priimtas 1994 m. liepos 20d. Isigaliojo nuo 1995m. sausio 1d. Moketojai – visu rusiu imones ir organizacijos. Objektas – LR teritorijoje imonems ir organizacijoms nuosavybes teise priklausantis nekilnojamas turtas, kuriam privaloma teisine registracija isskyrus zeme. Neapmokestinamas: 1. Valstybes ir savivaldybiu imoniu nekiln. turtas 2. biudzetiniu istaigu, labdaros ir paramos fondu nekil. turtas. 3. zemes ukio imonems priklausantis nekiln. turtas. Metinis tarifas 1% nekiln. turto mokestines vertes. Palukanos uz valstybes ir savivaldybes kapitalo naudojima: Moketojai – valstybes ir savivaldybiu imones. Objektas – siu imoniu istatinis kapitalas. Metinis normatyvas 0.5% nuo iregistruoto imones istatinio kapitalo. 5.7 Keliu mokestis. Atsiskaitymai i keliu fonda yra atliekami nuo realizavimo pajamu (nuo apyvartos). 1. Imones besiverciancios prekybine veikla tame tarpe ir visuomeninio maitinimo imones – 0.3% moka nuo realizaciniu pajamu. Tai taikoma ir realizuotam ilgalaikiui turtui (0.3%) 2. imones gamybine veikla – 0.5% 3. bankai – 1% 4. imones besiverciancios duju realizavimu – 0.1%. Keliu mokestis – tai sanaudos, mazinancios apmokestinama pelna. Imones kurios uzdirba daugiau kaip 50% is prekybines veiklo, moka 0.3%, jei maziau kaip 50% - 0.5%. Jei 50% ir 50% kiek moketi neaisku, nes istatyme yra nenurodyta (jei gamyba ir pardavimai vienodi). 6.1 Lėšos ir jų judejimas. Balansas Įm. finansų valdymas sudaro atskirą veiklos sritį. Sprendžiami 2 uždaviniai:1Kaip rasti lėšų (finansavimo šaltinių) reikalingų ūkinei veiklai; 2Kaip paskirstyti lėšas įvairiems tikslams. Tokiu būdu reikia įvertinti kur pigiausiai gauti lėšų ir kur jos duos max naudą. Finansavimo lėšos nuolat juda. To pėdsakai nuolat lieka sąskaitose ir balanse (balansas rodo tik tos dienos įm padetį(pasprastai metų pab.) tai įm finansų fotografija. Balansas susideda iš dviejų dalių. Kairioji pusė- turtas, tai ką įm. realiai turi, dešinioji- sąvininkų nuosąvybė ir įsipareigojimai. Ji rodo iš kokių šaltinių atsirado kairėje pusėje parodytas turtas. Galima išskirti kelis lėšų judėjimo ciklus. 1 ciklas- veiklos pradžia. Įm. akcinikai įmoka į savo atsiskait. Sąsk. Banke 16000 lt ir dar pasiskolina 4000 2 metams su 10 proc. metinėm palūkanom ir įsipareigojimu, kad po 1 m. grąžins pusę sumos Turtas ,nuosavybė + įsipareigojimai 2.k trumpalaikis t, 3d.trumpalaikiai įsipareigojimai 1k.ilgalaikis t, 2.ilgalaikiai įsipareigojimai 4000lt. 2kagrynieji pinigai 20000lt. 1d.kapitalas 16000lt. (viso 20000) 2ciklas: įdėjimas(investavimas)veklai plėsti savininkas įsigyja šių turtų: pastatą už 6000lt., įrengimų – 8000lt., medžiagų už 3000lt skolon ilgalaikis turtas 14000lt pastatai 6000lt kapitalas 16000 įrengimai 8000lt trumpalaikis turtas gryn.pinigai 6000 trump.įsipareig 3000 med˛iagos 3000 (viso 23000) 3 ciklas: gamyba pradėjus veiklą pagaminta produkcijos už 5000lt. jos gamybos sąnaudos yra tokios: medžiagos 1500lt, pastatų nusidėvejimas 120lt., įrengimų nusidėvėjimas 1600lt., darbo užmokestis ir kitos išlaidos 1780lt.kometaras: nusidėvėjimas yra vidinis finansinis išteklius, įgalintis padengti dalį lėšų už kurias buvo įsigytos darbo priemonės atstatyti nekilnojamą turtą. Tarkim, pastatai tarnaus 50m.,vadinasi, kasmet reikia padengti 2% vertės arba 120lt. (6000 * 0.02=120). Įrengimai tarnaus tik 5m., tai reikia padengti 20% vertės arba 1600lt (=8000*0.2).dėl nusidėvėjimo pastatų ir įrengimų vertė sumažėja tiek, kiek vertės patenka į produkcijos sąnaudas. Ilgalaikis turtas kapitalas 16000 Pastatas 5880 Įrengimai 6400 ilgalaikia įsip. 4000 Trumpalaikis turtas Gryn.pinigai 4220 trump.įsip. 3000 Med˛iagos 1500 Pagaminta prod. 5000 (viso 23000) 4 ciklas: produkcijos pardavimas:pagamintą produkciją pavyko parduoti už 7000lt. taigi gauta 2000lt pelno. Ilgalaikis turtas Pastatai 5880 kapitalas 18000 Įrengimai 6400 įstatinis 16000 Nuosavas 2000(pelnas) Trumpalaikis turtas 4220+7000 Gryn.pinigai 11220 ilgalaikiai įsip. 4000 Medžiagos 1500 Pagaminta prod. 0(nėra) trumpalaikiai įsip. 3000 (viso 25000) 5 ciklas: skolų grąžinimas kaip buvo sutarta, grąžinama pusė ilgalaikės skolos(2000lt) ir 10% palūkanų (4000lt) bei visa trumpalaikė skola (3000lt). viso iš kasos išmokėta 5400lt.komentaras: palūkanos mokamos iš pelno. Tai pelno liks 1600lt. likusį pelną galima panaudoti tolimesnei veiklai. Ilgalaikis turtas kapitalas Pastatai 5880 įstatinis 16000 Įrengimai 6400 pelnas 1600 Ilgalaikiai įsip. 2000(puse sumokejom) Trumpalaikis turtas trumpalaikiai įsip. 0 Gryn.pinigai(11220-5400)5820 Med˛iagos 1500 Pagaminta prod. 0 Tuo finansinių lėšų judėjimo ciklas ir užsibaigia. Jis vėl kartosis.Pelnas – tai įmonės finansinės išteklius, atsiradęs jai veikiant. Pelnas leidžia finansuoti ar įsigyti materialųjį turtą, suteikti paskolas pirkėjams bei turėti grynųju pinigų. Tačiau pelnas nėra materialus daiktas ir neturi būti tapatinamas su pinigais. Pelnas leidžia finasuoti įsigyti material,turtą,suteukti paskolą pirkėjams bei turėti grynujų pinigų,tačiau pelnas nėra materialus daiktas ir neturi būti tapatinamas su pinigais, Jei įm, m, pab, turi pelno tai dar nereiškia kad jos banko sąsk, ar kasoje yra grynųjų pinigų įm,vadovui l,svarbu, kad įm, butų moki, t y turėtų pinigų atsiskaityti su daruot., bankais, tekėjais, vastyb.. Jei taip – tai finansinė padėtis gera. 6.2 Pelno (nuostolio) ataskaita Tai finansų ataskaita,kurioje parodomas verslo įm, veiklos rezultatas – pelnas, gautas per tam tikrą laikotarpį arba nuostolis patirtas nagrinėjamu metu. Inform. Vartotojus svarbu ne tik pats rezultatas, bet ir info kaip jis buvo gautas.Todėl pelno at. Pateikiama: 1pajamas,kurias įm. uždirno per atask. Laikotarpį 2sanaudos, panaudotos paj. Uždirbti 3gautas rezultatas (pelnas/nuostolis) Gautoji pelno suma turi būti perkelta į balansą laikotarpio pabaigoje. Ji priklauso įm. savininkui. Išsamesnė info – kokį turtą valdant gautas šis pelnas, rasim įmonės balanse. 6.3 Pinigų srautų ataskaita Pinigų sr. Ataskaita – tai finansų ataskaita, kuri rodo pinigų apyvartą, t.y. kiek ir iš kur jų įplaukia ir kur jie buvo išleisti per tam tikrą laiko tarpą. Lėšų kaupimai vad. Teigiamuoju pinigų srautu, o lėšų panaudojimas neigiamu. Nagrinėdami šią atask. Info. Vartotojai gali nustatyti: 1 Iš kokių šaltinių įm. gauna daugiausia pinigų;2Kokiems tikslams išleidžiami gauti pinigai. Pinigų gavimas ir išlaidos siejami su šiomis įm. veiklos sritimis: 1Pagr., kuri apima prekių gamybą, pirkimą, pardavimą, paslaugų teikimą; 2Investicinė, priskiriamas nuosavybės bei įv. tipų VP pirkimas ir pardavimas; 3Finansinė- akcijų išleidimas ar išpirkimas, skolų didinimas ir grąžinimas, dividendų išmokėjimas. Pinigai iš pagr. veklos Pelnas 2100 Skolos įm. padidėjimas 3000 (neigiamas) Žaliavų padidėjimas 200 Skolos tiekėjams padidėjimas 1500 Pinigų įplaukos iš pagr. veiklos 400 Pinigai iš investicinės veiklos Žemės pirkimas16000 Pastato pirkimas8000 Staklių įsigyjimas skolon 3000 Pinigų išlaidos investicinei veiklai 21000 Pinigai iš finansines veiklos Kcijų išleidimas 25000 Skolos bankui padidėjimas2000 Pinigų įplaukos iš finansinės veiklos 27000 Pinigų padidėjimas- sumažėjimas 6000 7.1 Santykiniai rodiklai Nors pagr. finans. ataskaitos ir pateikia info apie. Įm. tam tikro laikotarpio veiklos efektyvumą, tačiau jos neparodo verslo įm. konkrečių stipriųjų ir silpnųjų ypatybių. Tokių duomenų galima gauti atlikus santykinų rodiklių annalizę. Palyginamąjai veiklos efektyvumo analizei galima panaudoti ankstesnių laikoterpių duomenis ir to pramonės sektoriaus (t.y. tam tikros pramonės veiklos dalies) vidurkius. Saltinai: 1Dan & bradstreet industry Norms & Key Business Ration (teikia pažymas apie kompanijas). 14 koef 800 veiklos rūšių, pateikta 400000 kompanijų pagr. 2 Prentice Hall. Almanac of Business & Industrial Financial Ration. 22 rodikliai, 160 pramonės šakų. Firmos kiekv. Pramonės šakoje suskirstytos į 11 grupių pagal dydį 3 Robert Morris Associates. Statement Studies. 16 rodiklių 2660-čiai veiklos rūšių, 4 grupėms pagal dydį 4 Standart &Roors. Industry Surveys and Corporate reports 5 Moody ‘s Iniestment Servicer. I Likvidumo rodikliai – padeda nustatyti firmos gebėjimą laiku apmokėti skolas. Skoliniai įm. Įsipareigojimai dažniausiai yra trumpalaikis skolos, kurias tenka mokėti kreditiniais intervalais. Paprastai naudojami du likvidavimo r.: -Trumpalaikio mokumo – padengimo koef. (CR – current Ratio) CR = trumpalaik. Turtas/trumpal.įsipareig, CR yra analogisškas grynajam apivartiniam kapitalui, kurį sudaro skirtumas tarp trumpalaik. Turto ir trumpal. Įsipareig. Kai CR = 1, grynas ir apyv.kap. = 0 - Skubaus padeng. Koef tvirtinama, kad atsargos netikros likvidžios kaip kt.trumpalaikis turtas.Vadinasi ne visada kritiškas momentas gali būti paverstas pinigais,. Skub. Padeng. k = (trumpal.turtas –atsargas) / trumpal. Įsipar. QR = trumpal.turtas – astargos/trumpal įsipar. JeiguQR būtų mažesnis tai rodytų, kad įm. Gali atsidurti pavojingoje būklėje, kada jai gali pritrūkti pinigų skoloms apmokėti. Palyginimas su to sektoriaus rod. Rodo, ar įm. Veiklos efektyvumas pakankamas. II Turto valdymo elektyvumo koef. Dar vadinami veiklos veiksmingumo arba turto padengimo koef. Jie rodo koks yra įm. išteklių paskirstymo veiksmingumas ir padeda nustatyti ar įm. optimaliai naudoja kapitalą gamyboje ir parduodamą gaminius. -.Atsargų apyvartumas (IT – inventory turnover) IT =metinė pardavimų apimtis / vidut,metinės atsargos. Jeigu IT per didelis tai gali reikšti, kad įm. Nuolat pritruksta tam tikrų atsargų ir dėl to gali nukentėti jos konkurencingumas. Jei IT per mažas, galimas daiktas,kad per daug likvidavus turto(techniškai pasenusiose)atsargose .Metinė pardavimų apimtis paprastai išreiškiama savikaina, bet gali būti ir pardavimo kainos. Vietoj vidut.metinių artsargų dažniausiai imamasatsargų,buvusių m.pab., vertės rodiklis. - 2. Ilgalaikio turto apyvartumokoef, FATR = metinė pardav. apimtis/ilgalaikio turto grynoji vertė. - 3.Bendrojo kapitalo apyvartumo koef TATR = metinė pardav/apimtis/bendrasis kapitalas . -4. Vidutinis pirkėjų įsiskolinimo laikotarpis tai laikot.dienomis, per kurį padengiamas pirkėjų įsiskolinimas. ACP = pirkėjų įsiskolinimo suma/vidut.pardavimų kreditav per d.apimtis. Vidut. Pardav. Kred. Per d apimtis = Metinių pardavimų Kred.apimtis /365 . nesumokedami laiku pirkejai apiplesia firma, nes Kreditai įm.papildomai kainuoja. III Finansinių įsipareigojimo valdymo koef.padeda nustatyti įm. Pajėgumą padengti ilgalai. Ir trump. Įsipareigojimus. Skolintų lėšų naudojimas tam tikram tikslui keičia įm. Nuosavybės struktūra. Vadinasi daugeliu atveju įmonė daugiau laimi vykdydama savo planus finansuojamus iš skolintų lėšų ir mokėdama palūkanas. -Įsiskolinimo koef.(Debt Ratio) DR = visas įsiskolinimas/bendras turtas. Bendra skolą sudaro trumpal. Ir ilgal. Įsipar. Suma.Kreditoraia paprastai renkasi įm. , kurioturi nedidelį DR.Nes bankroto atvejutokia įm. Banko požiūriu saugesnė. - Skolų – nuosavybės koef. DTER = visas įsiskolinimas/nuosavo kapitalo. -.Kt.rodiklis parodantis kokią įtaką im. Rezultatams turi nuosavybėx struktūra yra nuosavybės kef. Daugiklis. EM = visas turtas/nuosavas kapitalas - Palūkanų padengimo koef. Padeda nustatyti ar įm. Pakankamai uždirba veiklos pajamų, kad galėtų išmokėti palūkanas.Veiklos paj. čia vadinamos pelnas prieš palūkanų mokėjimą ir pelno apmokestinimą . TIER = EBIT(pelnas prieš palųk. Mokėjimą ir pelno apmokest. )/palūkanų suma . IV pelningumo(rentabilumo) koef. -bendrasis rentabilumas arba kapitalo pelningumas ROA = grynasis pelnas/bendrasis kapitalas, Labai geras 20%Geras -15%Priimtinas - 8% Blogas nusidėvėjimas, o paskutiniais metais nusidėvėjimo suma nuolat mažėja. Šis metodas dažnai vadinamas pagreitinto nusidėvėjimo metodu. Taikant šį metodą, kuo didesnį pagr kapitalo nusidėvėjimą reikia parodyti jo naudojimo pradžioje, kas iš principo leidžia minimizuoti pagr kapitalo savininko galimus nuostolius dėl moralinio ar fizinio nusidėvėjimo. Šis metodas labiausiai tinka tuo atveju, kai pagrindines priemones techniologiškai pasensta, jau net savo naudingo eksploatavimo pradžioje. Pvz. PC, arba kai teikiamos naudos vertė nėra tokia pat 1 metais kaip pagr priemonės (pvz. Medžio staklės) yra naujos ir efektyvios ir paskutiniais metais kai jos yra beveik fiziškai nusidėvėjusios ir net sugedusios. Praktiškai nusidėvėjimo norma gali būti apskaičiuota kaip dviguba tiesinio metodo norma. Dvigubai mažėjantis likutis. Ar 1,5 karto tiesinio metodo norma ( 150 proc mažėjantis likutis) ar bet kuri kita atitinkama norma. Pvz. Turime tą patį TAXI su 5 m naudingu eksploatavimo laikotarpiu. Tiesinio nusidėvėjimo norma apskaičiuojama dalinant 100 % / 5 = 20 % Norint apskaičiuoti mažėjančio likučio (balanso) pastovią nusidėvėjimo normą, šis tiesinis 20% santykis dvigubinamas. Ir tokiu būdu gaunama dvigubai mažėjanti likučio (balanso ) norma. Nors 2074 yra apskaičiuota suma tačiau kaip nusidėvėjimo išlaidas galime įrašyt tik 1184 Lt kad liktų likvidacinė vertė 4000Lt 4 metodas Mažėjančio likučio (balanso) pereinančio tiesiog proporcingą (tiesinį) nusidėvėjimą. Šis metodas gauna plačiai naudojamas daugelyje pasaulio šalių ir vadinamas neišrūšiuotu, nes pagrįstas tiesinio ir mažėjančio likučio metodų deriniu. Tarkime, kad to paties TAXI nustatyta pastovi nusidėvėjimo norma 25 %, o likvidacinė vertė 0. Yra reikalavimas, kad nusidėvėjimas apskaičiuotas pagal ML metodą turi būti mažesnis negu pagal tiesiog proporcingą metodą likutinei vertei. 5 metodas Naudingo eksploatavimo metų sumos metodas. Pasirinkus šį metodą nusidėvėjimo sumos dydis kiekvienais naudingo eksploatavimo metais apskaičiuojamas proporcingai likusio kapitalo naudojimo laikui: Likvidacinė vertė 4000Lt: 1 m priskaičiuojamas 5/15 36000 * 5/15 = 12000 2 m 4/15 36000* 4/15 = 9600. 3 m 3/15 36000* 3/15 = 9200 4 m 2/15 36000 * 2/15 = 4800 5 m 1/15, 36000* 1/15 = 2400. Nusidėvėjimo % 1 m 33,3% 2 m 26.7% 3 m 20% 4 m 13.3% 5 m 6.7% . 13Investicijų vertinimo būdai Galimi būdai: 1Dabartinės grynosios investicijos vertės būdas. 1 doleris šiandien (išlaidų) nėra = 1 doleris pajamų ateityje. Dėl: 1 prarastos palūkanos (alternatyviniai investicijos kaštai) pvz. Palūkanos, kurias duotų bankas 2infliacija 3rizika, NVP(dabartinė grynoji invest. vertė) = ∑ Сn/ (1+i)^n, i – palūkanos, skolinimo ir skolinimosi i yra vienodas ,C – pinigų srautas, kuris gali būt +,- n metais, n – metai, kuriems perskaičiuojame. Užsienio interpretacija: labai svarbu suvokti, kad pradinė investicijos suma neturi tiesioginio ryšio su sprendimo apie invest. tikslingumą priimimu. Tik NPV yra svarbi. Pastaba. Nors prad. Invest. vertė teoriškai yra nesvarbi, bet turime atsiminti, kad šis metodas neleidžia įvertinti rizikos laipsnio. Tik jei NPV yra didelė, tikrai galime neatsižvelgti į prad. Invest. vertę. 2 Vidinė rentabilumo norma. IRR – investicijos vidinė rentabilumo norma – tokios palūkanos, prie kurių investicijos dabartinė grynoji vertė = 0, arba, prie kurių įmonė nepatiria nuostolio, bet negauna pelno. IRR investicinio projekto yra diskontavimo faktorius, kuri pritaikius, dabartine grynoji investicijos verte bus lygi 0. -2000 + 4000/1+i + 6000/(1+i)2 + .....+ 6000/(1+i)5=0. . Kai i rasti sunku gali buti naudojamas matemetinis metodas kuris vadinamas Niutono priartejimu, taciau praktikoje mes paprastai ieškome i bandydami isistatyti reikšmes kol randame kuri beveik patenkina lygti. Keliu investiciniu projektu ivertinimas. Vidines rentabilumo normos metodas is pirmo zvilgsnio toks panasus i dabartines grynosios vertes metoda, kad atrodytu jog jie pilnai galetu pakeisti vienas kita, dar daugiau: atrodytu kad jie visada turetu salygoti vienoda sprendima vertinant konkrecia investicija. Taciau tokia prielaida yra neteisinga. Pagrindinis dalykas yra tas, kad VRN metodas nera tiesiogiai susijes su firmos vertes maksimizavimo kriterijumi. Jeigu VRN lyginsime su banku palukanomis, kurios savo ruoztu yra finansavimo kastai, tada abu metodai duos identiskus rezultatus. ?inoma tai bus atvejai, kada reikia atskyti i klausima : investuoti is principo ar ne? Kada nagrinejame konkuruojancius projektus sie metodai kartais duoda skirtingus rezultatus. Tai gali buti budinga projektams, kuriu investicijos tesiasi skirtinga laika. Tas tempas, kurio NPV mazeja, augant diskontavimo tempui, skiriasi kiekvienam projektui.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!