Poreikiai – žmonių biologinės ir socialinės prigimties sąlygotos reikmės, vartojant darbu sukurtas prekes ir paslaugas, ne tik užtikrinant pastovų vienos prekių dalies pvz. Gamybinių poreikių patenkinimą, bet ir vis atsirandančių ir didėjančių poreikių pvz. Išsimokslinimo, kultūros, sveikatos apsaugos tenkinimui. Vistik nei šiuolaikinė gamyba, nei perspektyvinė gamyba negali ir negalės patenkinti absoliučiai visų atskiro individo nei kiekvienos šeimos, nei tautos, nei pasaulio bendrijos poreikių. Todė nuo pat civilizuotos visuomenės ir apskritai žmoguas atsiradimo egzistuoja noras gerinti gyvenimą, tenkinti vis daugiau ir daugiau poreikių, o norint tai įgyvendinti, reikia nuolat didinti produktų, o vėliau – prekių gamybos ir paslaugų teikimą. Visi suprantame, kad vienu metu tenkinti visų savo poreikių negalime. Ištekliai – yra visa tai kas naudojama žmonių poreikiams tenkinti, pagrindinai tai gamybos ištekliai. Ištekliai skirstomi į : realius – kurie naudojami ūkinėje žmonių veikloje, ir į potencialius – tai tokie kurių šiuo metu dar negalima naudoti, nes jie dar neįvaldyti. Pabrėžtina kad dauguma gamtos išteklių yra išsenkami ir riboti, ir savo ruožtu jie yra atkuriami ir neatkuriami. Naudingosios iškasenos yra labai svarbios ekonomikoje, taigi ekonomikoje pagrindinai cirkuliuoja riboti ištekliai ir tai yra ekonominiai ištejkliai. Žemė, darbas ir kapitalas sudaro gamybos veiksnius. Žemė ekonomikoje tai netik pati žemė, bet ir miškai, vandenys, iškasenos. Darbas – tai tikslinga žmogaus veikla, kurią panaudodamaskaip žmogaus fizinių, dvasinių ir moralinių savybių visumą, kuria ir gamina prekes bei paslaugas kurias pritaiko savo poreikių tenkinimui. Žmonių darbu sukurtas produktas (darbo priemonės) naudojamas prekėms bei paslaugoms kurti bei gaminti, taip pat pabrėžtina, kad yra ir finansinis kapitalas. Gamyba tai ekonominių išteklių naudojimas gaminant produktus, prekes ir teikiant paslaugas žmonių poreikiams tenkinti. Gamybojke svarbu yra technologija kuri lemia gamybos procesą, o pats gamybos organizavimas sąlygoja žmonių santykius ir visumoje apsprendžia visuomenės ūkio sistemą. * Išteklių naudojimo alternatyvūs kaštai – tai yra tas vertės dydis kuris būtų galima sukurti naudojant išteklius geriausiu būdu, taigi jeigu būtų sukuriama pati didžiausia vertė. Kadangi kiekviena įmone ar kitas gamintojas privalo rinktis kaip jis panaudos ribotus išteklius, taigi kiekvieną tokį varianta galima įvertibnti alternatyviaisiais kaštais. Pasirinkimo problema nusakoma taip: ką gaminti? Kaip gaminti? Kam gaminti? Išteklių ribotumas apsprendžia ir gamybos galimybių funkciją – funkciją kuri išreiškiama kreive. Supaprastintai nagrinėjama dviejų prekių gamyba pvz. Kelnės ir batai. Ir apibrėžiama, kad nei išteklių apimtis nei technologija nekinta. Tuomet jai bus panaudoti visi turimi ištekliai kelnių gamybai, batų bus pagamminta 0, ir atvirkščiai. Rinka, rinkos funkcijos. Rinku formos. Tai prekių ir paslaugų mainų tarp pirkėjų ir pardavėjų sistema funkcionuojanti pagal gamybos ir pasiskirstymo dėsnius, kartu ir individualių asmenų, bei juridinių asmenū prekinių – piniginių santykių visuma. Rinka padeda koordinuoti įvairių ekonomikos subjektų veiklą ir tenkinti žmonių poreikius. Ji netapatinama su tam tikra prekyviete, vieta, kurioje vyksta pirkimo-pardavimo sandėriai. Bendrasis rinkos supratimas apima prekių kainų formavimo jėgas, paklausą ir pasiūla. Taigi rinka yra išteklių paskirstymo įvairioms prekėms gaminti sistema. Rinkos vaidmuo geriausiai atsiskleidžia per funkcijas. Rinkos funkcijos: 1) tai tarpinė grandis tarp gamybos ir vartojimo, kaip reprodukcijos momentų, ir tarpusavyje juos sieja.Šiuo atžvilgiu rinka aktyviai veikia tiek gamybą, jos apimtį, struktūra, augimo tempus, prekiu kokybe, asortimenta ir kitus kiekybinius bei kokybinius aspektus . 2) Rinka padeda pagamintų prekių realizavimui, bei paslaugų teikimui.jej preke ar paslauga nebus realizuota, tai reikš jų visuomenini nepripažinimą, neatitikimą visuomenės poreikių ir galimybių, o kartu atneš gamintojams nuostolius, ar net bankrota. 3) Skatinti (sudaryti prielaidas) mažinti gamybos kaštus. Rinkoje sėkmingiausiai konkuruoja tie prekių ar paslaugų gamintojai, kurie išleidžia mažiausiai pinigų prekėms pagaminti, nenusižengdami, žinoma kokybės reikalavimams 4) Siekti, padėti įgyvendinti ekonomikos subalansuotumą išvengiant gamintojų diktato ir likviduojant deficitą. Taigi rinka, kaip pats save reguliuojantis mechanizmas, yra labai svarbus ekonomikos augimo, jos efektyvumo didinimo ir kuo geresnio vartotojų poreikiu tenkinimo veiksnys. *Rinkų formos. 1) prekių rinka, kaip tarpininkas tarp vartotojų ir gamintojų, per kainų kitimą informuoja gamintojus, kokioms prekėms vartotojai išleidžia daugiausiai pinigų, kokias prekes galima brangiausiai parduoti. Todėl gamintojai ir stengiasi gaminti tokias prekes ir toki ju kieki, kurių reikalauja rinka ir kurios jiems užtikrina didžiausias pajamas. 2) išteklių rinka padedanti realizuoti gamybos kaštų mažinimo funkciją mažinant išteklius. Kadangi prekės ir ištekliai realizuojami tam tikromis kainomis, išteklių savininkai suinteresuoti taupiai naudoti turimus išteklius, o vartotojai – vartojamas prekes. Rinkoje dominuoja grymoji konkurencija, kai nė vienas pardavėjas neparduoda, o nė vienas pirkėjas neperka žymios cirkuliuojančios rinkoje prekių dalies (diodelio pirkėjų ir pardavėjų skaičiaus dėka). Grynoji monopolija – kai įmonė monopolistė lemia rinkoje gamybos apimtį bei kainų dydį čia taippat neturi būti pakaitalų. Oligopolinė – labiausiai realaisia rinka, kurioje dominuoja keletas maždaug vienodo dydžio pardavėjų pvz. Automobilių pardavejai, ir yra pakanjkamai tų prekių pirkėjams. Paklausa, Pasiula, Rinkos pusiausvyra, vartotojo elgsena: Pirkėjų ir pardavėjų tarpusavio santykiai rinkoje rei6kiasi per paklaus1 ir pasiūlą, nes paklausa ir pasiūla yra svarbiausias rinkos ekonomikos bruožas, nulemiantis produkcijos gamybos plėtimą ir mažinimą, kainų kitimą, poreikių patenkinimo laipsnį- daugelį kitū ekonomikos raidos elementų. Paklausa – yra prekių ir paslaugų kiekio, kurį nori ir gali įsygyti (turi tam pakankamai pinigų) pirkėjai, priklausomybė nuo kainos. Kitaip tariant, paklausa yra realus pirkėjų poreikis. Jei vartotojas tik nori pirkti prekę, bet jo pajamų tam neužtenka, tai jo noras nėra paklausa, taip pat ir pakankamas pinigų kiekis prekei pirkti nėra paklausa, jeigu vartotojas nenori jos pirkti. Kainos kitimo ir perkamo prekių ir paslaugų kiekiokitimo reinkoje ryšys gana pastovus, todėl jis paprastai mikroekonomikoje formuluojamas kaip paklausos dėsnis.:prekių paklausos dydis kinta kainų kitimui priešinga linkme. T.y kuo aukštesnes prekių ar paslaugų kainos, tuo mažesnė jų paklausa, ir atv. Pasiūla – prekių kiekis, kurį pardavėjai nori ir gali parduoti tam tikromis kainomis. Kadangi pasiūla tiesiogiai susijusi su kaina, todėl pasiūlos dėsnis formuluojamas taip: prekiu pasiulos kiekis kinta kainų kitimo linkme – prekių kainoms didėjant, atitinkamai didėja ir pasiūla, o kainoms mažejant – pasiūla mažėja. Tai priklauso nuo gaunamo pelno dydžio. Pasiūla dideja didejant prekės kainai, o mažėja jei mažejant dėl atitinkamo įmonės, gaminančios tą prekę, pelno kitimo. *Kadangi paklausa ir pasūla išreiškia skirtingus vartotojų ir gamintojų interesus, todėl juos sugretinus, galima suprasti, kaip kinta kainos konkurencinėje rinkoje. Tačiau kaina ir perkamos, bei parduodamos prekės kiekis rinkoje yra bendri tiek pirkėjui tiek prekių savininkui, nes priešingu atveju sandėris tarp jų neįvyks. Vadinasi paklausa ir pasiūla turi būti pusiausvyroje. Tai galima pavaizduoti grafiškai. Viename grafike nubrėžtos paklausos ir pasiūlos kreivės būtinai susikirs kuriame nors taške. Susikirtimo taškas vadinamas pusiausvyrios tašku, kuriame dvi jėgos atstoja viena kitą. Viena iš jų – tai vartotojo siekimas įsigyti kuo daugiau prekių, jų vertei krintant, o kita jėga – tai gamintojo siekimas realizuoti kuo mažiau pigesnių prekių. Pusiausvyros taške, esant prekės kainai Pe, paklausos dėsnis skatina pirkėją pirkti prekių kieki Qe, o pasiūlos dėsnis – pardavėjui siūlo parduoti toki pat prekių kiekį. Esant bet kuriai kitai kainai, didesnei už pusiausvyros kainą, pasiūla yra didesnė už paklausą. Taigi dalis prekių liks nerealizuota. Pirkėjai galės rinktis, pardavėjai konkuruos stengdamiesi viską parduoti ir bus priversti mažinti kainas. Tokia padėtis rinkoje vadinama vartotojo rinka. *Sveikas protas žmogui sako, kad mažėjant kainoms, vartotojas pajėgia nusipirkti daugiau prekių. Pajamų ir substitucijos efektas tai paaiškina labia formalizuotai. Fundamentaliai vartotojo elgseną galima pagrįsti naudingumo teorija. Ji remiasi tokiomis prioelaidomis: vartotojas disponuoja ribota pinigų suma ir siekia gauti maksimalų pasitenkinimą, išleisdamas savo pinigus.Jis gali laisvai pasirinkti kokioms prekėms išleis savo pinigus. *prekės teikiamas vartotojui pasitenkinimas vadinamas naudingumu. Bendrasisi naudingumas – tam tikro prekių kiekio teikiamas pasitenkinimas. Ribinis naudingumas reiškia pasitenkinimo pasiekimą vartojant vienu prekės vienetu mažiau ar daugiau. Jis išmatuotas pinigais, yra maksimalus pinigų kiekis, kurį asmuo nori mokėti už papildomą prekės vienetą. Pavyzdžiui keturių obuoliu bendrasis naudingumas yra lygus tam pasitenkinimui, kurį vartotojas patiria juos visus suvartodamas, tuo tarpu ribinis ketvirtojo obuolio naudingumas yra lygus pasitenkinimo prieaugiui suvartojant ketvirtą obuoli. *vartotojas paparastai pasirenka tokį dviejų gėrybių santykį, kuris labaiusiai atitinka jo norus. Tarkime, kad tas santykis yra lygus 20 maisto prekių vienetų ir 15 drabužiu vienetu. Tačiau galimas ir alternatyvus šių prekių rinkinys, kuris tenkins tuos pačius vartotojo poreikius. Tai gali būti 15 maisto. Ir 17 drabužių prekiu. Tokiu atveju laikoma, jog vartotojas yra indiferentiškas kurim iš šių skirtingų rinkinių atiduoti pirmenybę. *. Būna kad mažėjant prekių kainoms jų paklausa ne didėja o atvirkščiai – mažėja. 19a. R.Gifenas pastebėjo, kad brangstant D.B kviečiams, o kartu ir duonai, padidejo jos vartojimas. Tokia situacija galima, jei daugumai žmonių duona yra vienas pagrindinių maisto produktų, ir jos pabrangimas nuskurdina vartotoja. Jie privalo atsisakyti prabangesnio maisto ir dar daugiau vartoti duonos. Ekonomika – mokslas apie ribotus išteklius kuriuos žmonės ir visuomenė įsigyja ir naudoja prekėms gaminti bei paslaugoms teikti ir paskirstyti jas tarp įvairių visuomenės grupių, tikslu jas vartoti dabartiniu metu ir perspektyvoje, kitaip sakant tai mokslas apie žmonių ūkinę veiklą kuriai naudojami įvairūsw tačiau riboti ištekliai, kuriais yra patenkinami žmonių poreikiai. Ekonomikos mokslo tikslas – kuo geriau pažinti sudėtingus gamybinius santykius ir galimybes ribotų išteklių pagalba maksimaliai tenkinti žmonių poreikius, taigi ekonomikos objektas yra išteklių panaudojimas ir žmonių tarpusavio santykiai gamybos sferoje. Žmonės pradedantys nagrinėti ekonomikos teoriją, paprastai nori tureti trumpa, aišku ir lengvai suprantama, be to viską apimantį jos apibrėžimą. Galbūt dėl to yra daug įvairiausių šios teorijos apibrėžimų. Keletas iš jų: *Ekonomikos mokslas yra veiklos, susijusios su mainais ir piniginiais sandėriais tarp žmonių rūšis. *ekonomikos teorija yra mokslas apie tai, kaip žmonės naudoja retus arba ribotus gamybos išteklius (žemę, darbą, mašinas). * ekonomikos teorija yra mokslas apie kasdieninę žmonių gtyvenimišką veiklą, apie tai, kaip gauti priemonių savo gyvenimui užtikrinti ir kaip tas priemones panaudoti. *ekonomikos teorija – mokslas apie turtą. Apibendrintai galima apibūdinti ekonomikos teoriją ir kaip mokslą apie žmonių tarpusavio santykius gamybos, mainų ir vartojimo srityse įvairiais žmonijos vystymosi etapais. Elastingumo samprata: Paklausos ir pasiūlos pkyčiams įvertinti ekonomikoje vartojama elastingumo sąvoka. Elastingumas prikllausomai nuo jo apibrėžimo tikslo nustatomas dvejopai:1) kai norima elestingumą paaiškinti, jis apibrėžiamas kaip paklausos ar pasiūlos kiekio kitimo procentas, kainoms pakitus vienu procentu.2) kai norima matematiškai apskaičiuoti, jis apibrėžiamas kaip paklausos ar pasiūlos kiekkio precentinio padidėjimo ir kainų procentinio padidėjimo santykis. Paklausos – E =D%/P%; pasiūlos – E=S%/P%; Formulėse paklausos, pasiūlos ir kainos kritimas pateiktas procentais, siekiant elastingumą išreikšti koeficientu, kuris leistū palyginti skirtingų rūšių prekes. Pasiūlos ir paklauso elastingumo koeficientas, skaičiuojant pagal šias formules, yra skirtingo ženklo. Pasiūlos dėsnis išreiškia tiesioginę kainų ir pasiūlos kiekio priklausomybę, todėl pasiūlos elastingumo koeficientas yra teigiamas. Priešingai, paklausos dėsnis išreiškia atvirkščią kainų ir paklausos keikio priklausomybę, todėl paklausos elastingumo koeficientas yra neigiamas. Elastingumo dydziai: bsoliutinis elastingumas – begalo mažas kainų pasikeitimas nuo p1 iki p2 salygoja dideli paklausos ir pasiūlos padidėjimo procentą. Skaitmeninis elastingumas yra begalinis. Santykinis elastingumas – tam tikras kainų kitimas nuo p1 iki p2 lemia didesni paklausos ir pasiūlos kiekio pasikeitima nuo q1 iki q2. skaitmaninis elastingumas yra didesnis uz vieneta. Vieneto elastingumas - - tam tikras kainų kritimas išreikštas procentais, sukelia tiki pat paklausos ir pasiūlos kiekio pasikeitima kainai pakitus nuo p1 iki p2 paklausos kiekis pasikeicia nuo q1 iki q2, skaitmeninis elastingumas lygus 1 . Santykinis elastingumas – kainu pasikeitimas salygoja mažesni paklausos ir pasiulos pasikeitima, kaina pasikeičia nuo p1 iki p2, o paklausa ir pasiūla nuo q1 iki q2. Skaitmeninis elastingumas yra mažesnis už 1, bet didesnis už 0 . Absoliutus neelastingumas – kainu ktimas nepakeičia paklausos bei pasiūlos, kainai pakitus nuo p1 iki p2 paklausa ir [pasiūla liko tokios pat taške Q1, skaitmeninis elastingumas lygus 0. Paklausos elastingumo veiksniai.. a) Substitucija(pakeičiamumas). Labai svarbus vaiksnys, sąlygojantis paklausos elastingumą – galimybė įsigyti prekę – substituta. Jeigu tam tikra prekė turi artimą substitutą, tai šios prekės paklausa paprastai būna sąlygiškai elastinga, nes žmonės gali visiškai patenkinti savo poreikius pirkdami ir vartodami pakaitalą,jei šios prekės kaina kyla. Priešingai, jei prekė neturi artimų substitutų, jos paklausa paprastai yra neelastinga. Šis bendras principas turi dvi pasėkmes: 1) prekės paklausa bus tuo elastingesnė, kuo konkrečiau apibūdinta ši prekė.Pvz. kavos paklausos elastingumas yra labai menkas. 2) tam tikros formos gaminamos prekės(pvz sviesto) paklausa paprastai yra elastingesnė nei tos pačios prekės rinkos paklausa.. Sviesto paklausa yra santykinai neelastinga. B) paklausos elastingumas priklauso ir nuo prekės paskirties. Prabangos ir būtiniausių prekių paklausos elastingumas yra skirtingas. Būtiniausiu prekiu, pvz maisto produktų, drabužių, paklausa yra neelastinga, nes tokios prekės yra gyvybiškai svarbios žmogui, be tokių prekių žmogus negali apsieiti. Tačiau prabangos prekių elastingumas yra labai elastingas. C) Paklausos elastingumas priklauso nuo vartotojo biudžeto dalies, skiriamos prekei pirkti. Perkant druską, degtukus ir pan dalykus, išleidžiama labai maža procentinė pajamų dalis. Į tokių prekių kainos padidėjimą pirkėjai nereaguoja. Pirkėjui beveik nesvarbu jei pvz. Degtukų kaina pakilo nuo 10ct iki 20 ct, t.y 100%.Tokiu prekiu paklausa neelastinga. Tačiau pirkdami kitas prekes pirkejai išleiodžia didelę dalį pajamų dalies. Šių prekių paklausa yra elastinga. I dagtuku kainos padidejima 100 proc. Pirkejas beveik nereaguoja, taciau bent kelaiis proc. Pakilus automobiliu kainoms, pirkejas reaguoja labai jautriai.d) laikas didina paklausos elastinguma. Žmonės, padidėjus prekės kainai, paprastai negali tuoj pat pakeisti savo elgsenos ir atsisakyti šios prekės. Tačiau ilgainiui pirkėjas gali susirasti prekės pakaitalą, padidinti savo pajamas,. Tai reiškia kad ilgo laikotarpio paklausa yra elestingesnė nei trumpo laikotarpio paklausa. Pasiūlos elastingumas apibūdina pardavėjų reakciją į kainų pasikeitimą. Šios reakcijos laipsniui nustatyti taikomos tos pačios formulės kaip ir paklausos atveju. Tačiau nustatant, ar elastinga, ar neelastinga paklausa ir pasiūla, taikomi skirtingi būdai. Nustatant paklausos elastingumą, pakanka nustatyti, kaip kaičiasi pardavėjo bendrosios pajamos arba pirkėjo bendrosios išlaidos, pasikeitus prekės kainai, nes bendrosios pajamos priklauso nuo paklausos elastingumo. Tokios priklausomybės nėra pasiūlos atveju, nes , kainai didėjant, beveik visada didėja pasiūlos apimtis, ir atvirkščiai. Todėl nepriklausomai nuo to , ar elastinga, ar neelastinga yra pasiūla, kaina ir bendrosios pajamos visada kinta ta pačia linkme. Vadinasi bendrųjū pajamų kitimas negali būti pagrindas sprendžiant, elastinga ar neelastinga pasiūla. Pasiūlos elastingumui nustatyti taikomas grafinim metodas. Bet kokio nuolydžio tiesė, nubrėžta nuo koodrinačių pradžios nulinio taško ir sutampanti su pasiūlos tiese, visada yra vienetinio eleastingumo. Apskaičiuiojant pasiūlos elastingumą, taip pat gali būti taikomas geometerinis metodas. Tačiau jeigu paklausos atveju imamos kainų reikšmės, tai pasiūlos atveju – kiekio reikšmės: ES=Q-Qpradinis/Q; Pasiūlos elastingumą lemiantys veiksniai: 1) – vienas iš svarbiausių veiksnių, lemiančių pasiūlos elastingumą, yra laikas, kurį turi gamintojas, kad reaguotų į prekės kainos pasikeitimą. Paprastai kylant prekės kainai, gamintojas stengiasi parduoti kuo daugiau prekių. Tai atspindi pasiūlos dėsnis. Bet gamintojas norėdamas parduoti daugiau, jis turi daugiau ir pagaminti. O tam kad daugiau pagamintų, gamintojas turi padaryti tam tikrų gamybos proceso pakeitimų ir visų pirma perskisrtyti ekonominius išteklius arba tiesiog padidinti jų apimtis.2)-Substitucija gaminant prekes. Kai tuos pačius išteklius galima panaudoti gaminant skirtingas prekes t.y. išteklius, naudojamus vienai prekei gaminti, galima lengvai perorientuoti į kitos prekės gamybą, tai gaminamos produkcijos kiekis labai reaguos į kainos pokytį, o pasiūlos elastingumas bus didelis.pvz. ukininkas tuos pačius išteklius naudoja ir jautienai, ir kiaulienai gaminti. Tarkime, kad pakilo jautienos kaina. Tokiu atveju ūkininkas turi galimybę labiau padidinti jautienos pasiūlą, suamžindamas kiaulienos gamyųbą, ir perskirstydamas turimus išteklius šiai prekei gaminti.3)- prekių saugojimo galimybės ir kaštai. Greitai gendančių maisto produktų, kai kurių daržovių, vaisių ir panašiai pasiūlos elastingumas yra mažas. Jei pvz. Kainos mažėja, tokiu prekiu pardavimo negalima atidėti vėlesniam laikui, gamintojas yra priverstas pardavinėti turimą produkciją mažesne kaina. Kitavertus, jei pardavėjas žino, kad praėjus tam tikram laiko tarpui, kainos padidės, jis negali sudaryti atsargų, kad padidintų pasiūla ateityje. Kaštai – tai visų gamyboje sunaudotų gamybos veiksnių vertė, t.y. sąnaudų vertė faktinėmis kainomis. Tokius kaštus skaičiuoja firmos buhalteriai. Jiems būdingas refrospektyvinis požiūris į firmos finansus, nes jie turi įvertinti, ar firma, gamindama prekę, dirbo efektyviai. Tuo tarpu firmos ekonomistai ir vadovai domisi veiklos perspektyva. Jiems svarbu surasti būdus, kaip sumažinti būsimus kaštus ir padidinti firmos pelningumą. Todėl juos kaštai domina platesne ekonomine prasme, kašatai, susije su kitokia, geresne išteklių panaudojimo alternatyva. Tokie kaštai vadinami alternatyviaisiais kaštais ir jie suprantami ne kaip pinigų suma, sumokėta už sunaudotus gamybos veiksnius, o kaip prarastos pajamos, nepanaudojus firmoje suvartotų gamybos veiksnių kitu, geriausiu būdu. Firmos požiūriu, ekonominiai kaštai – tai mokėjimai gamybos veiksnių savininkams arba jų pajamos, kurios privalo būti tokio dydžio, kad šie veiksniai nebūtų naudojami kitose, alternatyviose gamybose. Šie mokėjimai būna dvejopi. Jie gali būti išoriniai, t.y. kai mokama už nuomojamus ar įsigyjamus gamybos veiksnius. Tai firmos mokėjimai už energiją, kurą, žaliavas, darbą, apsaugą ir kt. Pinigai, išleidžiami šiems ištekliams, vadinami eksplicitiniais (tiesioginiais) kaštais. Pvz. Jei kalbama apie parduotuvę, tai eksplicitiniai kaštai sudarys eksploatacijos išlaidos, turto mokestis, apmokėjimas didmeninės prekybos įmonėms už prekes, samdomo pardavėjo alga. Taciau firma kai kuriuos jai reikalingus isteklius gali tureti pati. Tai savininko vadovavimo meistriskumas ir finansiniai istekliai. Vadovavimo meistriskumo kastai yra uzmokestis, kuri vadovas galetų gauti dirbdamas pagal kita, geriausia pasirinkima. Atitinkamai finansiniu isteklių kastai yra pajamos, kurias jie duotų, optimaliai investuoti. Tai yra firmos vidinei kastai. Kadangi uz siuos isteklius pinigai tiesiogiai nemokami, jų kastai laikomi implicitiniais (numanomais) kastais. Pvz., tarkime, kad savininkui priklauso parduotuves pastatas, jis naudoja nuosavus pinigus inventoriaus finansavimui ir pats dirba parduotuveje. Siu istekliq implicitinius kastus sudarys nuoma, kuria savininkas galetų gauti, jei isnuomotq pastatą kitai firmai, palukanos ar dividendai, kuriuos duotu jo pinigai, investuoti į kita veikla, alga, kuria jis galetu gauti, dirbdamas kitoje firmoje. Taigi firmos ekonominiai kastai susideda is visų vidinių ir išoriniii kastų vertės, t. y. eksplicitiniq ir implicitiniq kastų. Firma veikia normaliai, patenkinamai, jos veikia apsimoka, jei pajamos uz parduota produkcija yra lygios produkcijos gamy- bos ekonominiams kastams, t. y., kai ji negauna ekonominio pelno. Sis teiginys neįprastas buitiniam ekonomines veiklos aiskinimui. Tai neatitinka ir apskaitoje priimtų principų, nes ten yra kitas pelno supratimas. Trumpo ir ilgo laikotarpio kaštai: Toliau kalbant apie kastus, tikslinga įmones veikia susieti su laiku. Vienus sprendimus galima Igyvendinti greiciau, kitiems reikia daugiau laiko. Jei darbo rinka isvystyta, papildomus isteklius, susijusius su darbu, galima panaudoti greitai. Išimtis yra darbas, kuriam reikia specialaus ilgalaikio paruošimo. Norint išplesti gamybines patalpas, reikia nemažai laiko projektui paruosti ir statybos darbams. Tam tikru laikotarpiu vienų gamybos veiksnių sanaudos gali buti keiciamos, o kitii ne, Todel vieni veiksniai vadinami kintamais, o kiti-fiksuotais. Siuo kriterijumi ir remiamasi skirstant imones veiklos laikotarpius trumpa, ilga. ir labai ilga. Trumpo laikotarpio metu bent vieno iš veiksnių sanaudos yra pastovios. Paprastumo delei manykime, kad tas veiksnys yra kapitalas. Kitas veiksnys - darbas - šio laikotarpio metu gali buti laisvai keičiamas. Jo sanaudos gali buti padidintos arba sumažintos. Trumpuoju laikotarpiu, sprendžiama, kaip geriausiai panaudoti įmones darbo objektus (pastatus, irengimus). Ilgo laikotarpio metu gali buti pakeistos visų gamybos veiksnių sanaudos, t.y. veiksnys, kuris buvo fiksuotas trumpu laikotarpiu, tampa kintamu. Tačiau nekintama lieka pagrindine gamybos technologija. Tai daroma pradedant versla, pleciant veiklos sferaą naujomis kryptimis, išliekant toms pačioms technologinemis galimybemis. Labai ilgu laikotarpiu gali buti keičiama ir gamybos technologija. šiuolaikinei gamybai budinga nuolat atnaujinti technologija. Imones nuolat turi spresti. Imones nuolat turi spresti, kiek pinigu reikia technologijoms kurti ir joms panaudoti. čia paminesim tik keletą sio laikotarpio problemu. Visu laikotarpiu metu priimami sprendimai skiriami tai pačiai problemai spresti: siekti numatytu įmones veiklos rezultatu ribotu isteklių sanaudu variacijomis. Laikotarpiai skiriasi tuo, kokių gamybos veiksnių sanaudos gali buti keiciamos sprendžant ta problemą. Pastaroji pastaba turetu saugoti nuo klaidingos tendencijos aiškinti įvairius laikotarpius kalendorinio laiko trukme. Pastovūs kintamieji ribiniai kaštai: Kaip jau zinome, trumpuoju laikotarpiu gamybos veiksniai skiriasi, priklausomai nuo to, kinta jie ar ne, t. y. trumpuoju laikotarpiu vienos gamybos kastai yra pastovus (tos, kurios gamybos procese nesikeicia), o kitos — kintami. Pastovieji kastai (FC) (Fixed cost) yra tie piniginiai kastai, kurie butini, dar nepradejus gamybos. Sie kastai nesikeicia, gamybos apimciai didejant ar mazejant, net ir nevykstant gamybai. Tai zemes, pastatų nuoma, draudimo įnašai, irenginių pirkimas, mokejimas uz darba dar neveikiancios firmos vadovams, sargui ir pan. Kintamieji kastai (VC) (Variable cost) yra visos piniginei kastai, butini produkcijai gaminti, isskyrus pastoviuosius kastus. Sių kastų dydis kinta pagal gamybos apimti. Tai kastai medziagoms, zaliavoms, darbui apmoketi, pusfabrikaciams ir paslaugoms is salies pirkti ir pan.Kintamu kastų didejimas, pleciantis gamybai, nera pastovaus dydzio. Gamybos pra- dzioje kintamieji kastai dideja mazejanciu tempu ir tai tesiasi iki penktojo gamybos vieneto, Veliau kintamieji kastai dideja spartejanciai. Tokie kintamųjų kasti{ pokyciai atsiranda del mazejancio rezultatyvumo dėsnio. Didejantis ribinis produktas kurį laika reikalaus vis maziau ir maziau kintamų isteklių kiekvienam papildomam prokduto vienetui pagaminti. Kadangi visi istekliai perkami nekintancia kaina, vadinasi, kintamųjų kastų suma dideja mazejanciais tempais. Bet kai tik del mazejancio rezultatyvumo desnio ribinis produktas pradeda mažeti, kiekvienam naujam produktui pagaminti reikia vis daugiau papildomų istekliii. Todel kintamieji kastai dideja spartejanciu tempu. Bendrieji kastai (TC) (Total cost) yra pastoviuju ir kintamum kastq suma. Kadangi pastovieji kastai, kintant gamybos apimciai nesikeicia, tai bendrųjų kaštų kitimas priklauso nuo kintamujų, pastoviuju, kintamqju ir bendrųjų kastq bendriausia grafine israiska. Ribiniai kaitai (MC) yra bendrujų kastu padidejimas, reikalingas papildomam produkcijos kiekiui pagaminri, arba bendruju kastu sumazejimas, sumazinus produkcijos gamyba vienu vienetu. Ribinių kaštų kreivė kerta vidutinių bendrųjų ir vidutinių kaštų kreives jų žemiausiame taške.Ribiniai kastai, sunaudoti kiekvienam papildomam produktui pagaminti, mazeja tol, kol ribinis produktas, sukurtas kiekvieno papildomo kintamojo veiksnio, dideja. Taip bus todel, kad ribiniai kastai yra papildomo darbuotojo darbo apmokejimo kastai, padalinti iš sukurto papildomo produkto. Gamybos kaštai: Gamybos kaštai, tai ta bendrųjų kaštų dalis ir pagrindinai kintamieji kaštai, kurie išleidžiami viename gamybos cikle, I juos patenka išlaidos žaliavoms, darbo užmokestis ir kitos gamybos išlaidos įmonės veiklos tikslas – siekti pelno ,tam prielaida :jos vidutinės pajamos turi būti didesnės už gamybos kaštus, šiuo atveju didėjant gamybos apimčiai pelnas didės ir kiekvienas parduotas gaminys didins įmonės bendrąsias pajamas. Gamybos kaštai – tai per tam tikrą laikotarpį suvartotų produktui pagaminti išteklių piniginė vertė. Jie skirstomi į pastoviuosius ir kintamuosius kaštus. Pastovieji kaštai (PK) yra tokie kaštai, kurie nepriklauso nuo gamybos apimties kiekio. Tai palūkanos už paskolas, patalpų, įrengimų nuoma, vadovų atlyginimai ir kt. Kintamieji kaštai (KK) yra tokie kaštai, kurie didėjant gamybos apimčiai didėja, o mažėjant gamybos apimčiai mažėja. Tai žaliavų kaina, darbininkų darbo užmokestis ir kt. Pastoviųjų ir kintamųjų kaštų suma vadinama bendraisiais kaštais (BK). BK=PK+KK Kaštai, tenkantys vienam produkcijos vienetui, vadinami vidutiniais kaštais. Taip galime apskaičiuoti vidutinius bendruosius kaštus (VBK), vidutinius pastoviuosius kaštus (VPK), vidutinius kintamuosius kaštus (VKK). VBK=BK/Q; VPK=PK/Q; VKK=KK/Q Ribiniai kaštai (RK) – tai papildomo produkcijos vieneto gamybos kaštai. RK=∆BK/∆Q Ribinės pajamos (RP) – tai papildomos pajamos, kurias įmonė gauna pardavusi papildomai pagamintą dar vieną produkto vienetą. RP=∆BP/∆Q Norint apskaičiuoti gamybos apimtį, kuriai esant įmonės pelnas bus didžiausias reikia sulyginti ribines pajamas ir ribinius kaštus (RP=RK). Kadangi didėjant gamybos apimčiai ribiniai kaštai didėja, o ribinės pajamos mažėja, tai įmonei naudinga didinti gamybos apimtį, kol RP>RK (tokiu atveju iš pagaminto ir parduoto vieneto mes papildomai gavome daugiau pajamų, negu kainavo jį pagaminti) ir reikia mažinti, jeigu RP
Šį darbą sudaro 16101 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!