Mikro ir makro ekonomikos teorija

1.Ekonomikos teorijos samprata ir struktūra. Mikro ir makro ekonomika. Ekonomikos teorija – mokslas tiriantis pačius bendriausius ekonomikos veikumo, augimo ryšius. Taip pat mokslas apie tai kaip žmonės ir visuomenė pasirenka vieną iš alternatyvų (galimybių) naudoti ribotus gamybos veisnius ar išteklius savo būtiniems poreikiams tenkinti, prekėms bei paslaugoms gaminti bei teikti. Terminas Ekonomika (graik. Klb. oikonome) – ūkininkavimas, ūkininkavimo menas. Dar vergovės laikais buvo bandoma atsakyti į klausimą kaip tvarkyti vergvaldžio ūkį, o vėlesniais laikais svarbiu klausimu buvo laikoma nustatyti turto gamybos ir paskirstymo bendruosius dėsnius. Ekonomikos sudėtingumą lemia tai, akd mokslas bendruosius ūkio dėsningumus gali tirti įvairiais lygiais, požiūriais, kuriuoslemia ūkinio gyvenimo poreikiai. Ekonomikos teorijos apibrėžimas - mokslas tiriantis kaip visuomenė pasirenka naudoti ribotus išteklius, siekdama maximaliai patenkinti savo poreikius. Ekonomikos teorijos pagrindinė užduotis: sisteminti, apibendrinti, aptarti faktus. Nes faktai nuolat kinta, juos būtina lyginti su teorija. Ekonomikos sąvoka daugiareikšmė:1)Tai tam tikra gamybinių santykių visuma.(Vieno žmogaus santykiai su kitu).2).Tai atskiro ūkinio vieneto ar tų vienetų sistemos ūkinė būklė.3).Mokslas apie tai, kaip žmonės įsigyja būtiniausias prekes ar paslaugas ir su kokiomis problemomis susiduria tai darydami arba ką daryti, kaip tokių problemų visiškai išvengti. Mikro-tai mokslo šaka nagrinėjanti atskirų ekonomikos sektorių, ūkio šakų, verslo firmų bei kitų savarankiškai sprendimus priimančius ūkinių arba ekonominių subjektų veiklą. T.y. nagrinėja pagrindinių mikroekonomiką sudarančių elementų elgseną, bei parduotų gamybos veksnių – išlaidų ir prekių, bei paslaugų rinkos kainų ir kiekio nustatymą. Mikroekonomika tyrinėja kokią įtaką daro žmonių, verslo firmų, bei visuomenės pasirinkimams priežasties - pasekmės ryšiai. Makro– ekonomikos mokslo šaka, kuros pagrindinės tyrimų kryptys: nedarbas, infliacija, užimtumas, bendras nacionalinis produktas, bendras vidaus produktas. 2.Ekonomikos teorijos objekto raida. Pozityvinė ir normatyvinė ekonomika 1.) Ek. Teorijos ištakų randama antikos filosofų, politikų, visuomenės veikėjų samprotavimuose apie ūkio tvarkymą, darbo organizavimą, pajamų paskirstymą, prekių mainus, palūkanas( Aristotelis). Atskirų teiginių apie ūkinę veiklą, turtą, nuosavybę, kainas randama ir viduramžių teologų darbuose. Istoriškai ek. Teorija pradėjo formuotis kaip socialinių ūkinės veiklos problemų mokslas, vadinamas – politine ekonomika. Svarbiausi kitimo etapai: XVI a. didžiosios Europos valstybės vadovavosi ek. Teorija vadinama MERKANTILIZMAS. Jo atstovai: STAFFORD ir COLBERT. Fiziokratizmas-(17 a.)skelbė kad turtą didina ne prekyba, o darbas naudojamas ž.ū.(Quesnay, Turgot).Vėliau 18 a. Pasireiškė klasikinė politinės ekonomikos m-kla(A.Smith,Rikard).Turto šaltinis-visa gamybos sfera,darbas kuriantis prekes.Marksizmas-19 a. pr.-atstovų tikslas-tirti žmonių tarpusavio santykius gamyboje, aiškinama kad turtą kuria tik gamybinis darbininkų darbus.turtas turi atitikti darbui.Matematinė m-kla-(19-8-tis)Paretas, Galtonas, pradėta matematinėmis priemonėmis, formulėmis ir grafikais analizuoti f-nius ūkio ryšius ir tokiu būdu ir tokiu būdu įrodyta kuriomis sąlygomis gaunami geriausi ūkinės veiklos rez. Įrodyta-niekam negalima padidinti gerovės kam nors jos nesumažinus.Ekonomiksas-(ekon.teor. 20a. pr.) kryptis visuomenę tiria tarsi iš vidaus. Analizuoja tik pačius ūkinius santykius apsiribojant nuo aplinkos, kurioje tie ūkiniai santykiai reiškiasi.(Listas, Keinsas) 2.)Ekonomiksas be teorinės analitinės paskirties turi atsakyti į klausimą: ar gerai veikia ekonomika. Dėl šios priežasties ekonomika tampa dvipusė: poz. ir nor. P. Ek. apima mokslinę ek. pusę – aiškina bei numato ek. reiškinius, t.y. siekia atsakyti į klausim.: kaip ekonomika ar jos dydis veikia. Poz. Teiginiai remiasi faktais, kurie gali būti lengvai patikrinami. Teiginiai priklauso nuo priežatingumo. Norm. Ek. susijusi su etikos dalykais ir siekia atsakyti į klausimą kaip ek. ar jos dalis turi veikti. Normat.teiginiai sunkiai patikrinami ir patvirtinami. 3. Metodologija. Ekonomikos tyrimų klaidos. Ekonomikos modeliai . Grafikų metodas. Ekonomikos tyrimų klaidos: 1)Klaidingas išankstinis įsitikinimas bei vertinimas.2).Netikslūs terminai, jų nevienodumas vertinant tą patį veiksnį ar procesą.3.)Logiškai neteisingos konstrukcijos, kai laikoma jog viskas kas gera individui, gera ir visuomenei.4).Neteisinga priežastimi ar pasekme laikyti viena spo kito esančius reiškinius. 5.)Subjektyvumas – į faktus reikia žiūrėti nepasiduodant emocijoms.6.)Netikrumas ekonominiame gyvenime. Metodologija: Ekonomikos teorijos metodologijai bendras metodologinis pagrindas yra filosofija. Šiuolaikinėje ekonomikos teorijoje nesivadovaujama viena kuria nors filosofine pasaulėžiūra. Iš jų įvairovės paimamos atskiros dalys. Abstrakcija – konkretus, specifinis ekonomikos tyrimų metodas. Tai reiškia kad išskiriami įvairūs bruožai, rušiai ar santykiai, tam kad juos būtų galima išanalizuoti ir po to sudėti į visuma. Svarbią vieta dabartiniuose ekonomikos tyrimuose užima matematiniai metodai: modeliavimas, statistika, programavimas, lošimų teorija. Ypač svarbų vaidmenį atlieka grafikas – tai paranki reiškinių sąveikos pavaizdavimo ir aiškinimo priemonė. Ekonomikos modeliai: Ekonomikos modelis – yra supaprastintas tikrovės atvaizdas. Bet kokios mokslinės teorijos (tiksliųjų ar socialinių mokslų) tikslai panašūs ta prasme, kad siekiama logiškai nuosekliais samprotavimais numatyti kokio nors realaus reiškinio ateitį. Mokslinėje teorijoje suformuluojamos taisyklės, nusakančios tiriamo objekto savybes bei ryšius, vėliau samprotaujant daromos išvados. Etapai:1)Faktų stebėjimas.2)Teorijos formulavimas.3)Teorijos patikrinimas.4)Teorijos taikymas. Ceteris poribus – lot. sąvoka reiškia – kiti veiksniai išlieka pastovūs. Ekonomikoje, norint palyginti įvairių dydžių kitimą naudojami indeksai, - tai skaičius parodantis kiek kartų nagrinėjamas rodiklis skiriamas nuo bazinio, t.y. nuo rodiklio dydžio tam tikru laikotarpiu su kuriuo lyginame. Grafikų metodas – dabartinis ekonomikos mokslų metodas padedantis supaprastinti tikrovę, lengvinantis duomenų interpretavimą bei analizę. 4. Poreikiai ekonomikos sistemoje. Ekonominiai interesai. Specializacija, mainai, pinigai 1) Poreikiai – tai biologinės ar socialinės prigimties sąlygotos reikmės vartojant darbui sukurtas paslaugas ir prekes. Jų ypatybė – užtikrinant pastovų vienos poreikių dalies (gyvybinių poreikių) patenkinimą, atsiranda naujų sudėtingesnių: sveikatos apsaugos, kultūros, išsilavinimo. Ekonomistai naudoja terminą – norai neriboti, ištekliai riboti. 2) Ek. Interesai – tai didžiausios naudos pasiekimas mažiausia kaina, t.y. taupiai naudojant turimus išteklius gauti kuo daugiau naudos. Skirtingus interesus turi gamintojai ir vartotojai. Gamintojų inter. – pelnas( gaminant prekes ir jas realizuojant ) bei maxmalaus vartotojų poreikių tenkinimas. Vartotojai nori įsigyti kuo kokybiškesnę prekę už minimalią kainą. 3)Absoliutinis pranašumas atsiranda, kai viena šalis (regionas, firma ar asmuo) tą patį produktą gamina efektyviau, t.y. sunaudodama mažiau išteklių negu kitos šalys (regionai, firmos ar asmenys). Ab. Pran. Sudaro prielaidas trims svarbiausiems ekonomikos plėtros elementams: Specializacijai -Mainams-Pinigams Specializacija – darbo pasidalijimo forma, kai asmuo ar firma sutelkia gamybos pastangas į vieną veiklos sritį ar ribotą jų skaičių. Tai riboto asortimento paslaugų teikimas ir prekių gaminimas. Spec. Neįmanoma be mainų. Jie gali būti tiesioginiai ir netiesioginiai, naudojant pinigus. Tik pinigų dėka spec. Gali vykti sklandžiai ir be trukdymų. 5.Ekonomikos sistemos ir tikslai Tai kokiu būdu pasirenkama viena iš išteklių panaudojimo alternatyvų priklauso nuo ekonomikos sistemos. Nuo jos priklauso atsakymas i klausimus ką, kam, kaip gaminti. Ekonomikos sistema – tai būdas kaip tirti trūkumo ir pasirinkimo klausimus. 1)Papročių – ekonominės problemos sprendžiamos remiantis religiniais ir socialiniais papročiais bei tradicijomis. Tokia ek.sis. pasitaiko silpnai išsivysčiusiose šalyse. 2)Grynoji kapitalistinė (laisvos rinkos) – remiasi privačia nuosavybe, individų ekonomine laisve. Valstybės institucijos ir kitos grupuotės nesikiša į ekonomiką. Žmonės gali užsiimti tokia veikla kokia tik nori, jei tam turi lėšų. Grynojoje kapitalistinėje visuomenėje turėtų būti daugybė tarpusavyje konkuruojančių firmų, o kainų lygis užtikrintų pelną. Ši sistema suformuotų grupuotes siekiančias dominuoti rinkoje. 3)Komandinė – sprendimus priima vyriausybė, t.y. valdžia. Ši sistema remiasi kolektyvine nuosavybe. Atsiranda neįveikiamų problemų kai bandoma viename centre apdoroti visą informaciją, kuri būtina prendžiant dagelio ekonominių vienetų veiklą. 4)Mišrioji – vyrauja ekonomikoslaisvė, bet dalį sprendimų priima grpės, dažniausiai vyriausybės. Vyriausybė sprendžia šiuos uždavinius:Rengia įstatymų sistemas užtikrinančias ekonominę laisvę, neleidžiančias piknaudžiauti rinkoje ekonomine galia. Skatina ekonominį stabilumą ir augią.Skatina teisingą pajamų pasiskirstymą.Reguliuoja visuomeninį paslaugų ir prekių gamybą. Ekonomikos tikslai: 1. Žemas nedarbo lygis – masinis nedarbas, aplinkybė reiškianti ekonomikos niokojimą, lėtinantį ūkinį aktyvumą. Esant nedarui visuomenė praranda prekes, kurias pagamintų bedarbiai. 2. Kainų stabilumas – tai laikotarpis per kurį nėra nei infliacijos nei defliacjos. T.y. pinigiio vieneto vertė mažai kinta. 3. Efektyvumas – tai matas rodantis kiek mes sugebame. Siekimas gauti kuo daugiau naudos tikslingai naudojant ribotus išteklius. 4. Tikslingas pajamų paskirstymas – kai daugelis gyvena pasituinčiai, šalyje neturi būti skurdžių. 5. Ekonominis augimas- tai ekonominiųprocesų visuma sąlygojanti tai jog didėja BVP ir BNP. 6. Ekonominė laisvė – tai žmonių teisė pasirinkti savarankišką užsiėmimą, sudaryti sandorius, leisti savo pajamas kaip nori. 7. Socialinis ekonominis saugumas – jis reiškia jog žmonėms nesugebančiams savimi pasirūpinti bus suteikta pagalba. 8. Gamtos teršimo mažinimas. 6. Ekonomika ir gamyba. Jų tarpusavio priklausomybė Gamyba – tai bet kuris išteklių naudojimo procesas, kai vieni produktai paverčiami kitais. Tai gamybos išteklių sujungimas prekėms gaminti ir paslaugoms teikti. Gam. Procese apjungiami šios gam. Veiksnių grupės: Gamtiniai ištekliai arba žemė-Darbas-Kapitalas-Verslumas-Informacija Žemė – tai natūralus gam. Veiksnys duotas gamtos ir pats savaime nėra žmogaus veiklos rezultatas ( žemė, miškai, vandenys, iškasenos). Darbas – tai žmogaus tikslinga veikla, kurios metu jis gamtoje esančius daiktus pritaiko savo poreikiams. Kapitalas – pastatai, įrengimai ir kitos anksčiau pagamintos prekės, naudojamos kitų prekių gamyboje. Finansinis kapitalas reiškia finansines vertybes ( akcijas, obligacijas, vekselius). Būtina išskirti žmogiškąjį išteklių – verslumą. Verslininkas: Organizuojantis gamybą, sujungdamas gamybos veiksnius prekių, paslaugų kūrimuiPriimantis verslo sprendimus, kokias prekes ir kaip gamintiRizikuojantis, žinodamas, kad sprendimai gali būti klaidingiTaikantis prekių gamyboje naujas technologijas ir verslo organizavimo formas. 7.Gamybos galimybių kreivė. Alternatyvieji kaštai. Beribiai poreikiai ir riboti ištekliai lemia tai, kad ekonomikoje atsiranda retumo arba nepakankamumo problema.Ribotumo problema ir būtinumas pasirinkti nurodo tam tikrus išteklių panaudojimo būdus. Šie būdai pavaizduojami gamybos galimybių kreive (GGK) – ši kreivė parodo ką šalis su turimais ištekliais ir technologija gali pagaminti. Brėžiant GGK daromos kelios prielaidos:1)Ekonomikoje yra visiškas užimtumas.2)Ištekliai gali būti panaudoti alternatyviai.3)Fiksuota technologija. (žinios apie gamybos metodus).Gaminami tik du produktai. Taškai esantys ant GGK kreivės -rodo ekonomikos efektyvumą ir visišką išteklių panaudojimą. Alternatyvieji kaštai – tai geriausia alternatyva. (Kitas geriausias pasirinkimas), kurios mes netekome arba paaukojom. Judant GGK kreive pasireiškia didėjančių alternatyviųjų kaštų dėsnis. GGK atspindi tris svarbiausias sąvokas:Ribotumas. Pasirinkimas. Alternatyvieji kaštai. (vaizduoja kreivės nuolydis, pasvyrimas). 9. Ekonomikos augimas. Ekonomika ir efektyvumas. Ekonomikos augimas – reiškia gamybinių pajėgumų padidėjimą, kurį lemia technologijos patobulinimas, įmonių, staklių, bei kitų išteklių kiekybinis ir kokybinis padidėjimas. Tai reiškia, kad GGK prsikelia į dešinę pusę. Veiksniai lemiantys ekonomikos augimą:1)Gamybos priemonių apimties didėjimas (kiekio).2)Darbuotojų žinių, sugebėjimų, įgūdžių didėjimas, suteikiantis galimybę per darbo valandą pagaminti daugiau produkcijos.3)Išradimai, technikos naujovės, didinantys ekonomikos gamybos pajėgumą. Ekonomika – efektyvumo mokslas. Efektyvumas - tai siekimas gauti kuo daugiau naudos, kuo geriau panaudojant turimus ribotus išteklius. Ekonomika efektyvi tiktai tada, kai negalima pagaminti vienos prekės daugiau, nesumažinus kitos prekės gamybos. Efektyvumas pasiekiamas didinant darbo našumą, kurį lemia darbo pasidalijimas ir mainų sistema. 11. Pasiūla, jos kiekis, pasiūlos kreivės perkėlimą lemiantys veiksniai. Pasiūla - tai prekės kiekio, kurį gamintojas nori ir gali parduoti rinkoje ryšys su kaina, už kurią ši prekė parduodama. Matematiškai prekės pasiūlą galima aprašyti pasiūlos f-ja: Qs = F (Pa, Pb…Pn, K L N) K – naudojama technologija. L – mokesčiai, dotacijos.N – gamtinės sąlygos. Pasiūlos dėsnis - sako, kad didėjant prekių kainai, pasiūlos kiekis taip pat didėja ir atvirkščiai (kuo didesnė kaina, tuo daugiau prekių norės ir galės parduoti gamintojas). Tarp kintamųjų egzistuoja tiesioginė priklausomybė. Pasiūlos lentelė – tai lentelės forma pateikti įvairūs pasiūlos kiekiai, krintant prekių kainoms. Pasiūlos kreivė – tai grafinė pasiūlos modelio interpretacija, t.y. prekės pasiūlos kainos ir kiekio priklausomybė. Veiksniai lemiantys pasiūlos kreivės persikėlimus:1)Gamybos išteklių (veiksnių) kainos kitimas. a). padidėjus išteklių kainai, pasiūlos kreivė persikelia į kairę, nes bus pagaminama mažiau prekių ir paslaugų. b) Atpigus ištekliams.2). Naujos technologijos.3. Susijusių prekių kanų kitimas: a) komplektinių prekių b) prekių pakaitalų 12.Rinkos pusiausvyra ir nepusiausvyros atvejai Pas ir Pak kreivės rodo kiek tam tikrų prekių ar paslaugų pirkėjai nupirks ir pardavėjai pasiūlys esant įvairioms kainoms. Pačios savaime pas ir pakl tiesiogiai neparodo kokia kaina bus perkamos tam tikras prekių kiekis, pusiausvyra, tai tokia būklė, kai nėra polinkio keistis.T.y. kai pirkėjai ir pardavėjai patenkinti savo sprendimais. Skirtingus prekių ir pardavėjų norus rodo D ir S kreivės gali būti panaudojamos rinkos pusiausvyrai nustatyti. Tma D ir S kreives brėžiamos kordinačių sistemoje vertikalioje ašyje ir atidedant kainą, horizonatalioje ašyje Q. Nepusiausvyros atvejai:Kainai padidėjus arba sumažėjus lyginant su pusiausvyros kaina, pradeda veikti rinkos jėgos. Rinkoje nusistovėjusios kainos, todėl jie ieško naujų kainų. Kiekvienas paedavėjas pagal kainą nustato gamybos apimtį Q1. Perteklius susidaro tada, kai rinkos kaina yra didesnė už pusiausvyros kainą (Qs>Qd). Trūkumas susidaro tuomet, kai rinkos kaina yra mažesnė už pusiausvyros kainą (Qs

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!