Statybos ekonomikos teorija

1. STATYBOS VAIDMUO EUROPOS ŪKIO SISTEMOJE. Statyba – svarbi valstybės nacionalinio ūkio šaka,ją turi kiekviena šalis nepriklausomai nuo jos bendrojo išsivystymo lygio, ūkio struktūros, geopolitinės padėties,gamtinių išteklių ir kitų veiksnių.Statyba atspindi nacionalinio ūkio ekonominę būklę, tai reiškia kad gerėjant šalies ekonomikai didėja investicijos ir statybos apimtis visose ūkio srityse.Vienos darbo vietos atsiradimas statybos sektoriuje įgalina sukurti dvi darbo vietas kitose su statyba susijusiose šakose (medienos gamyboje, statybinių medžiagų ir dirbinių pramonėje ir kt.). Statyba kaip ūkio šaka turi svarbią reikšmę tiek nacionalinei ekonomikai tiek viso Europos sąjungos ūkio integracijai: a)dalyvauja materialinių vertybių kūrimo procese,statomos ir modernizuojamos pramonės ,įmonės, gyvenamieji ir pramoniniai pastatai, infrastruktūros, aplinkos apsaugos ir kt statiniai. b)Yra valstybės įrankis vykdant regionų plėtros, sveikatos apsaugos politiką ir sprendžiant kitus klausimus. c) Yra pagrindinis darbdavys nacionalinėje ekonomikoje. Statybos sektorius iš kitų ūkio sričių išsiskiria šiais specifiniais bruožais: 1.Galutinis statybos produktas yra pastatai ir statiniai kuriems būdingas ilgas gyvavimo ciklas. 2.Puse visų statybos darbų apimčių sudaro statinių rekonstravimas,renovavimas,modernizavimas 3.Beveik visi statybos projektai yra skirtingi,jų statybos technologiją,organizavimą ir kainą lemia esamos statybos sąlygas. 4.Statybos gamybai būdinga didelė objektų sklaida ir didelės transporto išlaidos. 5.Statybose dirba įvairių profesijų darbuotojai,šioje šakoje gana daug nelaimingų atsitikimų. 6.Investicijos inovaciniams projektams įgyvendinti statyboje yra mažesnės negu kitose ūkio šakose. 7.Statyboje susidaro daug atliekų. Apie 270mlj per metus. 8.Statybos produktas-pastatai sunaudoja apie 42% visos energijos. 9.Statybos plėtra priklauso nuo bendrų ekonominių ciklų dėsningumų. 1.2. Statybos šakos makroekonominiai rodikliai. Statybos vietą ūkio sistemoje apibūdina šie rodikliai: a)statybos apimtis ir jų lyginamoji dalis bendrajame vidaus produkte. b)statyboje dirbančių žmonių skaičius. Statybos lyginamoji dalis Europos sąjungos bendrajame vidaus produkte: (lentelė) |Valstybė|Statybos apimties lyginamoji apimtis bendrajame BVP%| Vokietija-13.3 Prancūzija-11.3 Italija-10.1 Britanija-8.4 Ispanija-15.0 Danija-8.3 Japonija-13.7 ES vidurkis-11.4 1987 m. visuose Europos Sąjungos ūkio srityse dirbo 150,1 mln. žmonių.Iš jų 7,2% statyboje, 9,5% žemės ūkyje, 58,4% paslaugų sferoje.Statyboje dirbo 1,8 mln. žmonių.Iš viso statyboje ir su ja susijusiose šakose dirbo ~30 mln . žmonių,t.y penktadalis visų dirbusių ES-gos ūkyje. 2. STATYBOS RINKOS CHARAKTERISTIKA. 1) Statybos darbų apimtis. Tai didžiausia statybos rinka pasaulyje.1997 m. JAV atlikta darbų už 1250 mlrd. Didžiausios statybos rinkos ES-je yra Vokietijoje,Prancūzijoje,D.Britanijoje,Ispanijoje.Šioms šalims tenka 80% visų ES statybos apimčių. Lentelėje pateiktos statybos apimtys tenkančios vienam ES gyventojui per metus. Valstybė Stat.darb.apimtys 1 gyv.per metus vok.markėmis Vokietija Prancūzija Italija D.Britanija Austrija Danija Graikija ES vidurkis JAV Japonija 5578 4327 2782 3045 7125 6415 1047 3910 4670 7930 Palyginti su 8- dešimt. 1990-2000m. V.Europos šalyse statybos apimtys mažėjo.Statybos nuosmukis tęsėsi iki 1993 m. Pradedant 1994m. statybos apimtys kasmet augo 0,95-1,5%. Statybos struktūra. Gyvenamosios statybos apimtys ES šalyse turi ineciatyva didėti.Jos lyginamoji dalis sudaro ~50%. Pramonės objektų statyba sudaro ~26%.Administracinių,prekybos ir pan. statinių statyba 9%. Daugelyje Europos šalių sumažėjo valstybinės investicijos į infrastruktūrinius objektus.Tai susije su ES politikų reikalavimais ir valstybių pastangomis subalansuoti biudžetą.Nors gyvenamųjų namų statybos poveikis yra didelis,tačiau visoje Europoje jos apimtys didėja nežymiai.Pagrindinės pramonės šakos turi pakankamai lėšų,tačiau jos jas naudoja ne naujų objektų statybai,bet esamiems pastatams remontuoti ir modernizuoti.Šiems tikslams skiriama apie 32% visų investicijų. Pagr. pramonės šakos turi pakankamai lėšų, tačiau jas naudoja ne naujų objektų statybai, bet esamiems pastatams renovuoti ir modernizuoti. Šiems tikslams skiriama apie 32% visų investicijų. 3. STATYBOS EKSPORTAS. Vykstant globalizacijos procesams, statyba tampa eksporto objektu. Rangovai stato statinius netik savo šalyse, bet ir užsienyje. Europos statybos koncernų statybų apimtys kitose statybos šalyse sudaro daugiau kaip pusę visos veiklos programos. Statyba užsienyje atsirado ir plėtojasi veikiama 2 pagr veiksnių. Tai mokslinė ir techninė pažanga statyboje, taip pat ekonominė pasaulio ūkio integracija. Statybos eksportas kaip reiškinys atsirado neseniai. Praėjusio 100-mečio 6 ir 7 dešimtmetyje Afrikoje, Lotynų Amerikoje ir Azijoje susikūrusios naujos valstybės pradėjo įgyvendinti savo nacionalinės plėtros programas. Šių šalių nacionaliniui ūkiui sutvarkyti buvo skirtos didelės investicijos. Jų negalėjo įsisavinti vietinės statybos firmos, nes nacionalinės statybos pramonės pajėgumai buvo nepakankami. Be to stigo kvalifikuotų darbininkų ir specialistų. Tai paskatino išsivysčiusių šalių statybos koncernus statyti sudėtingus, stambius ir pelningus objektus tose šalyse. Be to šis laikotarpis sutapo su išsivysčiusių šalių ekonomine stagnacija. Dėl jos žymiai sumažėjo investicijos į savo šalies ūkį. Statybos darbų užsieny apimtys buvo didžiausios 9-o dešimtmečio pr. Šiuo laikotarpiu apie 90% statybos darbų buvo atlikta besivystančiose šalyse: Affrikoje, Lotynų Amerikoje, Azijoje. Apie 30%- Vakarų Europoje, Š. Amerikoje ir Japonijoje. Stambiausi Europos statybos koncernai vykdo statybos darbus Afrikoje, Amerikoje, Australijoje. 2000 m statybos projektai buvo vykdomi 76 šalyse. Daugiausia objektų statė: Prancūzijos rangovai 228, D. Britanijos 114, Vokietijos 84. Daugiausia objektų kitose Europos šalyse statė Prancūzijos rangovai 224, Vokietijos 132, Austrijos 85. Nepalanki situacija vidaus statybos rinkoje susidarė Vokietijoje, D. Britanijoje, Belgijoje. Šiose šalyse kitų Europos valstybių rangovai stato daugiau nei jų pačių rangovai. Tokia situacija didina eurokonkurenciją ir verčia kai kurių Europos šalių rangovus ieškoti statybos rinkų kituose žemynuose. 4. STATYBOS REGLAMENTAVIMAS EUROPOS SĄJUNGOJE. Europoje taikomos nacionalinės,Europos Sąjungos ir tarptautinės statybos normos.Kiekviena šalis turi nacionalines statybos normas.Jos buvo rengiamos gana ilgai,todėl susiformavo darni šių normų taikymo sistema.Šiuo metu Eropos Sąjungos šalys harmonizuoja statybos teisės sistemą ir taiko Europos Sąjungos normas (EN). Europos Sąjungoje veikia dvi normavimo organizacijos:CEN (Europos normavimo komitetas) ir CENELEC (Europos elektrotechninio normavimo komitetas).Šios normavimo organizacijos yra Briuselyje. Tarptautinio normavimo darbus atlieka ISO (Tarptautinė standartų organizacija).Ši normavimo organizacija yra Ženevoje.Ji koordinuoja beveik 2000 techninių komisijų darbą.Komisijose dirba specialistai iš visų žemynų.Jau yra parengta ir naudojama apie 9000 tarptautinių normų.Tokioms normoms rengti numatyti finansavimo šaltiniai.du trečdaliai viso finansavimo tenka Vakarų Europos šalims. Europos Sąjungoje veikia Nuolatinis statybos komitetas,sudarytas iš valstybių narių atstovų.Komiteto uždavinys – diegti ir kontroliuoti statybos direktyvas.Tokių direktyvų yra aštuonios:* direktyva dėl diplomų 89/48 EEC; * direktyva dėl architektų 85/384 EEC (profesinis reglamentavimas); * šešios direktyvos,reglamentuojančios viešuosius pirkimus: 93/36 EEC, 93/37 EEC, 92/50 EEC, 89/665 EEC, 93/38 EEC, 92/13 EEC; * direktyva 89/106 EEC “Dėl valstybių narių statybos produktų teisinių ir administracinių nuostatų suvienodinimo”.Ją papildo šeši aiškinamieji dokumentai,kuriuose konkrečiai nurodomi esminiai reikalavimai statiniams ir šių reikalavimų įvertinimas normatyviniuose dokumentuose.Tai mechaninis atsparumas ir stabilumas, gaisrinė sauga,higiena,sveikata ir aplinkos apsauga, saugi statinio eksploatacija,apsauga nuom triukšmo,energijos taupymas ir šilumos išsaugojimas. 6. STATYBOS PROCESŲ CHARAKTERISTIKA. Didžiausias statybos projekto investicijų dalį sudaro statybos išlaidos. Jas lemia statybos procesas. Todėl nuo to, kaip efektyviai įgyvendinami statybos proceso projektiniai sprendimai, priklauso viso projekto galutinis efektyvumas. Specialioje literatūroje „statybos proceso“ sąvoka apibrėžiama įvairiai. Pvz.: „statybos procesas - tai veiksmai kurie leidžia pastatyti statinį arba jį pakeisti ir yra susieti kaip galima geresne tikslinga logine seka“. Arba: „Statybos procesai – tai tokie gamybiniai procesai, kai pastatomi, rekonstruojami, suremontuojami, perkeliami į kitą vietą arba išardomi statiniai arba dalys jų konstrukcijų. Tai visuma technologiškai susijusių darbo operacijų, kurias atlieka tie patys darbininkai, turintys įvairių darbo priemonių ir medžiagų, kurios darbo metu gali būti keičiamos. Darbo proceso rezultatas – tam tikra baigta produkcija“. Mes siūlome tokį statybos proceso apibrėžimą: „Statybos procesas – tai tikslingas ir efektyvus tarpusavyje susijusių logiškai pagrįstų veiksmų vykdymas naudojant reikalingas priemones, taip pat laikantys statybos reglamento reikalavimus. Statybos proceso galutinis rezultatas – statinys arba pastatas, kuriame yra visa reikalinga įranga ir kuris gali būti naudojamas pagal paskirtį“. Didžiosios Britanijos ir Šveicarijos mokslininkų tyrimai rodo, kad optimaliai įgyvendinus statybos procesų projektinius sprendimus statybos išlaidos sumažėja apie 30%, o statybos trukmė sutrumpėja apie 50%. Lietuvoje atlikti šios srities tyrimai taip pat rodo dideles potencines galimybes mažinti statybos procesų išlaidas ir trukmę. Šiuolaikinės statybos priemonės ir metodai įgalina parengti ir įgyvendinti racionalius statybos procesų projektinius sprendimus. Efektyvumo požiūriu tai turi didelę praktinę reikšmę didėjančios statybos įmonių konkurencijos sąlygomis. Alternatyvių sprendimų skaičius priklauso nuo statybos procesų sisteminių elementų įvairovės. Pav. Statybos proceso sisteminiai elementai ir jų ryšiai Racionalių statybos procesų projektinių sprendimų rengimas ir praktinis įgyvendinimas susijęs su kompleksiniu metodiniu ir kompiuteriniu statybos valdymo sistemos aprūpinimu, atsižvelgiant į statybos projektų inžinerinio paruošimo reikalavimus ir apribojimus. Kad būtų galima optimaliai projektuoti kompleksinius statybos procesus šiuolaikiniu pagrindu, reikia toliau tęsti tyrimus ir tobulinti statybos procesų teoriją. Ši mokslo sritis yra daugiaaspektė ir susijusi su kitų mokslų sritimis. Pav. Statybos procesų teorijos ryšys su kitų mokslų sritimis 7. STATYBOS PROCESŲ VALDYMO MODELIS. Statybos procesas priskiriamas prie sudėtingų dinaminių ir tikimybinių sistemų. Tokių procesų valdymas nagrinėjamas įvairiais aspektais. Statybos procesų valdymo kibernatinis interpretavimas leidžia apibendrintai atskleisti statybos procesų valdymo esmę ir pritaikyti pagrindinius tokio valdymo principus įgyvendinant statybos projektus. Stat.procesų proj.sprend. Optim.metodai Stat. Proc. Stat.proc.proj. Stat. Pr.strukt. Priemonės sprendimų optimiz. Ir proj.sprendi. Įvert. būdai Stat proc. valdymas Ištekliai Sta. Procesas Rezultatai Šioje schemoje išskirti tokie sisteminiai elementai: statybos procesų valdymas,ištekliai, statybos procesas,rezultatai,reguliavimas,kontrolės informacija,vidinė ir išorinė aplinka. Stat. Procesų valdymas: Šioje valdymo sistemos grandyje statybos vadovas kontroliuoja ir analizuoja svarbiausius objekto statybos parametrus, nustato statybos procesų eigos nukrypimus, rengia sprendimus ir ją koreguoja. Statybos procesų projektiniai sprendimai rengiami statybos inžinerinio paruošimo stadijoje.Šiam tikslui naudojama statybos objekto tech. Ir samatinė dokumentacija ir kiti privalomi doc. Optivizavimas leidžia didinti statybos efektyv. Ir stat. Įmonių konkurencingumą. Įštekliai: Tai stat. Procesui vykdyti reikalingų darbo ir gamybos primonių visuma(Stat medž, stat masinos, energija, lėšos ir t.t) Statybos procesas: Jis apibūdinamas tarpusavyje susijusių logiškai pagrįstų veiksmų tikslingumu ir efektyviu vykdymu. Rezultatai: Jie esti dvieju tipų- materialiniai ir ekonominiai.pagal juos atliekama stat. Procesų kontrolė. Valdomų parametrų sistemoje turi būti įvertintas stat. Procesų tikimybinis pobūdis. Kontrolės inf.: Kontrolės inf. Naudojama statybos procesų eigos nukrypimams nustatyti. Reguliavimas: Reguliuojami du sisteminiai el.- ištekliai ir statybos procesai.Jų pagrindu šalinami statybos procesų nukrypimai ir užtikr. Normali tolesnė eiga. 8. PROJEKTINIŲ SPRENDIMŲ OPTIMIZAVIMAS Statybos proceso optimalūs sprendimai rengiami etapais: a) statybos procesų priemonių parinkimas; b) statybos procesų struktūrizavimas; c) projektinių sprendimų alternatyvų įrengimas ir jų įvertinimas; d) statybos procesų projektinių sprendimų optimizavimas; e) statybos procesų priemonės. Statybos inžinerinio paruošimo metu atsižvelgiam į statybos projekto tikslus ir apribojimus, taip pat į numatomų naudoti statybų procesų priemonių (statybinių medžiagų, k-cijų, statybos mašinų ir įrankių, personalo ir jo kvalifikacijos darbų organizavimo metodų ir kt.) įvairovę. Gali būti sudaromi įvairūs statybos procesų sprendimai. Naudojant įvairias statybos procesų priemones, galima parengti daug alternatyvių sprendimų ir parinkti racionalų statybos darbų vykdymo būdą. b) statybos proceso struktūrizavimas. Projektinių sprendimų rengimas ir jų įvertinimas. Rengiant alternatyvius statybos procesų sprendimus, gali būti taikoma sistemų inžinerijos metodologija. Sistemų inžinerija – tai sisteminio požiūrio taisyklių ir principų taikymas kompleksinėm sistemom tikslingai atvaizduoti. Sistemų inžinerija atsirado plėtojant bendrąją sistemų teoriją. Ją sukūrė austrų biologas Ludwing von Bertglasffy 20a. 4 dešimt. Plėtojant sistemų bendrąją teoriją susiformavo įvairios mokslo kryptys. Jos skirstomos: 1.bendroji sistemų teorija 2.sistemų inžinerija. Vokiškai kalbančiose šalyse (Vok., Aust., Šveic.) yra vartojama sistemotechnikos sąvoka. Taikant sistemų inžinerijos metodologiją galima struktūrizuoti statybos procesų projektinius sprendimus, sudaryti sprendimų alternatyvas ir jas grafiškai atvaizduoti, o paskui taikant atitinkamus įvertinimo metodus parinkti racionalų sprendimą. d) Statybos procesų projektinių sprendimų optimizavimas. Geriausius statybos procesų projektinius sprendimus galima nustatyti naudojant vienakriterį arba daugiakriterį, nagrinėjamų variantų įvertinimo metodus. Tačiau tam tikrų klasių uždaviniams spręsti galima taikyti matematinius optimizavimo metodus. Taikant įvairius metodus galima kompleksiškai pagrįsti ir priimti geriausius statybos procesų projektinius sprendimus, o paskui juos įgyvendinti praktikoje. Matematinius optimizavimo metodus plačiau pradėta taikyti kai atsirado šiuolaikiniai kompiuteriai. Statyboje ir kitose veiklos srityse daugiausia naudojami tokie matematiniai optimizavimo metodai: a) matematinis programavimas; b) daugiafaktorė koreliacinė analizė; c) atsargų valdymo teorija; d) eilių teorija; Matematinis programavimas – tai taikomosios matematikos sritis nagrinėjanti būdus funkcijos sąlyginiams ekstremumams nustatyti. Matematinis programavimas padeda rasti optimalius statybos uždavinius. Bendruoju atveju matematinio programavimo uždavinys formuluojamas: tikslo f-ja max/min; ribojančių sąlygų sistema , (i=1.....m) xj > 0 , (j=1….n) Atsižvelgiant į tikslo f-jas ir ir ribojamų sąlygų sistemą įeinančios funkcijos pavidalą bei savybes matematinio programavimo uždaviniai skirstomi į tiesinius ir netiesinius. Jei tikslo funkcija ir apribojimų sistema yra tiesinės nežinomųjų atžvilgiu, tai matematinis programavimas vadinamas tiesiniu programavimu. O jei ne – netiesiniu programavimu. Jei į uždavinio sąlygas įeina atsitiktiniai dydžiai, tai sprendžiamas įtochastinio programavimo uždavinys. Optimalūs sprendimai parenkami remiantis matematiniu modeliu. Nagrinėjamų statybos uždavinių forma kur aprašymas matematinėmis priemonėmis išreiškiant matematiniais simboliais, lygtimis ir nelygybėmis vadinamas modeliavimu. Modelis turi pagrindines modeliuojamo objekto savybes. Taikant matematinio programavimo metodą sprendžiami įvairūs statybos procesų uždaviniai: PVZ.: optimalus grunto paskirstymas statybos aikštelėje, betono mišinių gamybos optimizavimas, atliekų minimizavimas armatūros atliekų gamyboje, optimalios statybinių gamynių gabenimo schemos sudarymas ir kt. 9. STATYBOS PROCESŲ PROJEKTINIŲ SPRENDIMŲ ĮVERTINIMAS Statybos procesų projektiniai sprendimai gali būti įvertinami įvairiais metodais. Pagal naudojamų lyginimo kriterijų skaičių jie skirstomi į vienkriterinius ir daugiakriterinius. Kai projektiniai sprendimai įvertinami pagal vieną kriterijų, nustatomos statybos procesų alternatyvių projektinių sprendimų išlaidos ir pagal jų dydį atrenkamas efektyviausias sprendimas. Išlaidoms nustatyti gali būti sudaroma statybos proceso išlaidų kalkuliacija arba sąmata. Statybos išlaidas ir kainas sudaro: 1) Statybos proceso išlaidos ( darbininkų ir brigadininkų darbo užmokestis; statybos mašinų ir įrenginių naudojimo išlaidos; kitos išlaidos; kitų įmonių paslaugos) 2) Statybos aikštelės išlaidos. 3) Statybos įmonės valdymo išlaidos. 4) Pelnas. 5) Pridėtinės vertės mokestis. Vienkriteris statybos procesų projektinių sprendimų alternatyvų įvertinimas dažnai interpretuojamas grafiškai. Daugiakriteris statybos procesų projektinių sprendimų įvertinimas. Kai kuriais atvejais statybos procesų projektiniai sprendimai turi būti įvertinti pagal kelis kriterijus, pvz.., jeigu be statybos išlaidų, dar reikia įvertinti statybos trukmę, energijos poreikį, darbininkų našumą ir kt. Šie ir kiti kriterijai gali būti išreikšti įvairiais dimensiniais ir bedimensiais dydžiais, turinčiais skirtingą vertę. Tokiais atvejais taikomi statybos sprendimų daugiakriterinio įvertinimo metodai. Jie pagrįsti matematiniais skaičiavimais, todėl gali būti algoritmizuojami. Taikant daugiakriterio statybos sprendimų įvertinimo metodą ir specialias kompiuterines programas, galima greitai nustatyti racionalų variantą ir jį įgyvendinti praktikoje. Racionaliam projektinių sprendimų variantui nustatyti naudojama vertinimo kriterijų sistema. Lentelėje pateikta statybos išlaidų ir kainos nustatymo schema. Ši schema naudojama Lietuvoje. Statybos objektų darbų išlaidos Kainos apskaičiavimas pagal sąmatas Statybos montavimo darbai Medž. vertė, tarnporto stat. vieta Mechanizmų ekspl. vertė Darbo užmok. (pagr. darbininkų ir aptarnaujančių) Papild. medž. vertė Papild. ekslp. vertė Statybos darbuotojų užmok. Sezoniniai darbai Specifiniai darbai Potencialiai pavojingi darbai Medžiagų mechanizmų Darbo užmokestis Tiesioginių išlaidos Panašiai nustatomas statybos procesų išlaidos ir kitose šalyse. PVZ: vokietijoje statybos išlaidas ir kainą sudaro: 1. statybos išlaidos: a) darbininkų ir brigadininkų darbo užmokestis;b) statybos mašinų ir įrangos naudojimo išlaidos; c) kitos išlaidos; d) kitų įmonių paslaugos. 2. statybos aikštelės išlaidos. 3. Statybos įmonės valdymo išlaidos; 4. Pelnas; 5. Pridėtinės vertės mokestis. 10. DAUGIAKRITERIS STATYBOS PROCESŲ PROJEKTINIŲ SPRENDIMŲ ĮVERTINIMAS. Kai kuriais atvejais statybos procesų projektiniai sprendimai turi būti įvertinti pagal kelis kriterijus: PVZ jei be statybos išlaidų dar reikia įvertinti statybos trukmę, enargijos poreikį, darbininkų darbo našumą ir kt. Šie ir kiti krit. Gali būti išreikšti įvairiais dimensiniais ir bedimensiniais dydžiais turinčiais skirtingą vertę. Tokiais atvejais taikomi statybos sprendimų daugiakriterio įvertinimo metodai. Jie pagrįsti matematiniais skaičiavimais todėl gali būti almoritmizuojami. Taikant daugiakriterio statybos sprend. Įvertinimo metodą ie spec. kompiutr. Progr., galima greitai nustatyti racionalų variantą ir praktikoje. PVZ: taikant šį metodą buvo nustatytas mūrinio gyvenamo namo palėpės šiltinimo racionalus projektinis sprandimas. Šio uždavinio struktūrinė schema yra tokia: Palėpių šiltinimo galimų alternatyvių projektinių sprendimų parengimas. Projektinių sprendimų vertinimo kriterijų sistemos sudarymas. . Daugiakriteris projektinių sprendimų variantų įvertinimas. Daugiakriterio įvertinimo analizė ir racionalaus palėpių šiltinimo varianto parinkimas. Racionaliam projektinių sprend. Variantui nustatyti naud. Vertinimo kriterijų sistema. Ši sistema pateikta lentelėje: Nr. Kriterijus. Matas. Paaiškinimas 1 Palėp šilt. Lt/m2 1m2 atitvaros Kaina lt. 2 darbo san žm.h/m2 Darb. Darbas m2 atitvaros apsiltinti 3 darbo mech. % Darb.mechan. lygis darbo dalis% 4 Drabinink. Kateg. Darbinink.kva. Kvalif. Reikalinga Darbui atlikt 5 Ilgaamzisk. Metai ekspl. Laikas Pre kuri k-ja Neprara.sav. 6 Palėpės stogo (m2K)/w atitvaros šil. R Šil. R (Kc) 7Patikimumas balai ekspertinis įvertinimas Vertinimo kriterijai K2÷K6 ir K8 apibūdinami techniniais ekonominiais rodikliais, o kiti K7 ir K9 kokybinės charakteristikomis. Šios charakteristikos buvo nustatytos ekspertiniu metodu, suteikiant reikšmes skalėje 0÷10. geriausias įvertinimas atitinka 10 balų. Be to nustatytas atitinkamas visų vertinimo kriterijų reikšmingumas, kuris parodo kiek vienas kriterijus svarbesnis palyginti su kitais kriterijais. 11. STATYBOS PROCESŲ PROJEKTINIŲ SPRENDIMŲ OPTIMIZAVIMAS. Statybos procesų optimalūs projektiniai sprendimai rengiami tokiais etapais: 1) statybos procesų priemonių parinkimas; 2) statybos procesų struktūrizavimas, projektinių sprendimų alternatyvų rengimas ir jų įvertinimas; 3) statybos procesų projektinių sprendimų optimizavimas. Statybos procesų priemonės: statybos inžinerinio paruošimo metu, atsižvelgiant į statybos projekto tikslus ir apribojimus, taip pat į numatomų naudoti statybos procesų priemonių (stat. Medž., stat. K-jų, stat mašinų ir įrankių, personalo ir jo kvalifikacijos, darbų org. Metodų ir kt),įvairovę gali būti sudaromi įvairūs statybos procesų projektiniai sprendimai. Naudojant įvairias stat. Procesų priemones galima parengti daug alternatyvių sprendimų ir parinkti racionalų statybos darbų vykdymo būdą. 12. INVESTICIJŲ ATSIPIRKIMO LAIKO NUSTATYMAS. ĮVADAS. Finansinė analizė. Finansinė investicinio projekto analizė grindžiama projekto efektyvumo nustatymu, remiantis projektuojamų pinigų srautais. Šie srautai rodo būsimas investicijas bei veiklos pajamas bei išlaidas. Dažniausiai pinigų srautai skaičiuojami atsižvelgiant į svarbiausias ir labiausiai tikėtinas aplinkos sąlygas. Nuo projektui svarbių sąlygų, identifikavimo kokybės ir jų prognozių patikimumo priklauso ir finansinės analizės rezultatų patikimumas, todėl prieš analizę reikia įsitikinti projektinių duomenų pagrįstumu. Investiciniai projektai vertinami šiais finansinės analizės metodais: investicijų atsipirkimo laiko nustatymu, dabartinės grynosios vertės nustatymu, vidinės pelno normos nustatymu,investicijos rentabilumo indeksu. INVESTICIJŲ ATSIPIRKIMO LAIKO NUSTATYMAS Laikas per kurį projekte numatytos pajamos padengia investicijas,laikas šioms pajamoms gauti vadinamas investicijų atsipirkimo laiku T. T=(k-1)+(tk-1=1(Pt-Ct) /Pk), kai tk=1 Pt>C; (1), Čia t-investavimo ir pajamų gavimo metų indeksas (t=1,2….k), Pk-pajamos gautos tais metais kai akumuliuotos pajamos viršija visas investicijas. Pt-ųjų metų pajamos, C-bendra investicijų suma, Ct-ųjų metų investicijos,T-investicijų atsipirkimo laikas. Įvairių laikotarpių rodiklių efektyvumui padidinti, atsižvelgiant į pajamų ir išlaidų išsidėstymą laike, pajamų bei investicijų metiniai pinigų srautai diskontuojami ir apskaičiuojamas modifikuotas investicijų atsipirkimo laikas: Tm= (k-1)+(tk-1=1(Pmt-Cmt) /Pkm) kai tk=1 Ptm>tk=1Ctm (2); čia Ptm-t-ųjų metų diskontuotos pajamos, Ctm-diskontuotos investicijos. Ptm=Pt/(1+r)t (3); Ctm=Ct/(1+e)t čia r-diskonto koef., e-vid. Palūkanų norma r investavimo laikotarpiu, Ct-t-ųjų metų investicijos, Pt-t-ųjų metų pajamos. Tiek investicijų atsipirkimo laiko, tiek modifikuoto investicijų atsipirkimo rodikliai apibūdina investicinį likvidumą, kuris yra atvirkščiai proporcingas rodiklių reikšmėms. Kuo reikšmės mažesnės, tuo likvidumas didesnis ir projektas priimtinesnis. Informacija reikalinga atsipirkimo laikui nustatyti, gaunama iš projektuojamų finansinės padėties pakitimų ataskaitų. 13. DABARTINES GRYNOSIOS VERTES NUSTATYMAS. Projekto dabertine grinoji verte yra visu projekto investuotu pinigu sratu suma. cia N – projekto dabartine grynoji verte, Gt – t -uju. Metu projekto grynasis pinigu srautas. Gt=Pt-Ct; cia Pt – tuju metu pajamos, Ct tuju metu investicijos. Dabartine grynoji verte parodo projekto absoliutu efekta atsizvelgiant i laiko veiksni. Didesne dabartine verte turintis projektas yra priimtinesnis. Informacija siai analizei imama is projektuojamu finansines padeties ataskaitu. 14. VIDINES PELNO NORMOS NUSTATYMAS. Vidne projekto pelno norma laikoma deskonto koefic reiksme r prie kurios projekto pinigu srautu dabartine grynoji verte lygi 0, t.y R=r, kai N=f(r)=0, cia R – vidine pelno norma, sis rodiklis nusako investiciju restabiluma ir parodo maksimalu leistina santyki (procentini) investiciju kainos lygi, kuri virsijant projektas pasidaro nerentabilus. Siuloma atsisakyti, finansuoti tuos projektus, vidine pelno norma mezesne negu vidutine rinkos plukanu norma analogisku laiko tarpui paskolomis. Priimtinesnis projektas turintis didesne vidine pelno noma. Jeigu dabartinis grynosios vertes nustatymo metodu pasirinktas investicinis projektas negu vidines pelno normos nustatymo metodu, tai priimtinesnis yra dabartinis grynosios vertes nustatymo metodu parenktas projektas. Duomenys siam metodui imami is projektuojamu finansines padeties pakitimu ataskaitu. 15 INVESTICIJU RENTABILUMO INDEKSU NUSTATYMAS. Invest rentabilumo indeksas (I) yra akumuliuotu, diskontuotu metiniu pajamu srautu metiniu investiciju srautu santykis: I – santykinis rodiklis leidžiantis palyginti vertinamus investicinius projektus. Atliekant kompleksinę analizę jis leidžia išskirti efektyvesnį projektą tuomet kai kitais metodais buvo gauti panašūs įvertinimai. Taip pat rekomenduojama laikyti tokių taisyklių: jei I>1, tai projektas priimtinas, jei I

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!