Žiniasklaida ir komunikacija

Temos aktualumas ir problema. Iki tol, kai žmonės ėmė fiksuoti įvykius ir pavadino tai istorija, grupės savo tradicijas ir vertybes iš kartos į kartą perduodavo žodiniais pasakojimais. Žodinė tradicija buvo asmeninė (akis į akį). Tokio bendravimo privalumas – galimybė pritaikyti pasakojimą pagal klausytojo interesus ir supratimą. Išradus spaudą, atsirado galimybė pasakojimus užrašyti. Tada jau skaitytojas turėjo prisitaikyti prie pasakotojo. Atsiradus elektroninei žiniasklaidai, televizija tapo istorijų perdavimo tarpininkė, o pats perdavimas tapo verslu. Dabar istorijas pasakoja ne senoliai, ne mokytojai, o ekonomikos bendrovės, kurios turi ką parduoti (Berns, 2009).
Kelis pastaruosius dešitmečius regėjome informacijos kūrimo, paskirstymo ir vartojimo konvergencijos procesą. Kadaise skirtingi komunikacijos būdai, pavyzdžiui, spauda, televizija ir kinas sudarė palyginti savarankiškas sritis, o dabar jie nepaprastai susipynė. Komunikacijos atmainų tarpusavio skirtumai nebe tokie jau ryškus: dėl technologijų pažangos ir sparčios interneto sklaidos iš esmės transformuojasi televizija, radijas, laikraščiai ir telefonai. Laikraščiai ir kiti panašūs spaudiniai išlieka itin svarbūs mūsų gyvenime, tačiau keičiasi jų kūrimo ir paslaugų teikimo būdai. Laikraščius galima skaityti internete, mobilieji telefonai plinta tiesiog žaibiškai, o skaitmeninės televizijos ir palydovinės transliacijos paslaugos suteikia žiūrovams beprecedentę pasirinkimo įvairovę. Tačiau tikrasis šios komunikacijų revoliucijos pagrindas yra internetas. Plėtojantis balso atpažinimo, plačiajuosčio perdavimo, tiesioginės interneto transliacijos ir kabelinio ryšio technologojoms, gresia pavojus, kad internetas panaikins skirtumus tarp tradicinių žiniasklaidos atmainų ir taps išskirtiniu kanalu, teikiančiu žiniasklaidos auditorijai informaciją, pramogas, reklamą ir komercines paslaugas (Giddens, 2005).
Lietuvoje, kaip ir kitose Pabaltijo šalyse, įsivyrauja tendencija, leidžianti aiškiai suvokti, kad demokratinėje valstybėje žiniasklaida tampa toks pats verslas, kaip ir bet kuris kitas. Paminamos pagrindinės ir svarbiausios žiniasklaidos funkcijos, tokios kaip: informuoti, palaikyti realaus pasaulio vaizdą, mobilizuoti, išlaikyti kultūrinį tęstinumą, tačiau puikiai vykdo pramogavimo funkciją. Taip kyla didelė grėsmė žiniasklaidos turinio įvairovei (Habermas, 2001).
Taigi šiandien individo santykį su visuomene, jo socialinį elgesį vis stipriau įtakoja masinės informacijos priemonės. Tai, ką jos pateikia, labai veikia žmonių mastymą -...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!