Požiūris į elektroninę bankininkystę

 turinys ĮVADAS...............................................................................................................................................3 1. INFORMACINIŲ ŠALTINIŲ APŽVALGA...............................................................................4 1.1. Elektroninė bankininkystė......................................................................................................4 1.2. Elektroninės bankininkystės paslaugų teikimo institucijos.................................................5 1.3. Elektroninės bankininkystės technologijos ir saugumas Lietuvoje....................................5 1.4. Elektroninės bankininkystės sistemos privalumai...............................................................6 1.5. Elektroninės bankininkystės sistemos trūkumai.... .............................................................8 1.6. Internetinė bankininkystė.......................................................................................................8 1.7. Prisijungimas prie internetinės bankininkystės...................................................................9 2. TYRIMO ANALIZĖ....................................................................................................................10 IŠVADOS..........................................................................................................................................16 INFORMACINIŲ ŠALTINIŲ SĄRAŠAS.....................................................................................17 PRIEDAI...........................................................................................................................................18 ĮVADAS  Sparčiai plėtojantis bankų sistemai, didėja bankų tarpusavio konkurencija dėl kapitalo išteklių bei paslaugų vartotojų. Bankai priversti pertvarkyti savo veiklą : siūlyti naujas paslaugas, pertvarkyti organizacines struktūras bei veržtis į rinkas, kurios tradiciškai priklausė kitiems bankams. Tai skatina tolesnį konkurencijos augimą. Daugumos naujų paslaugų ir technologijų atsiradimą paskatino procesas, kai finansinių paslaugų pasiūlą ir kainas lemia rinkos paklausa. Technologinės naujovės bankuose siejamos su kompiuterių bei kitos elektroninės įrangos diegimu, smarkiai pakeičiančiu bankų paslaugų pristatymo ir atlikimo būdus. Bankai, reaguodami į aplinką ir joje vykstančius pokyčius, atitinkamai transformuoja savo veiklą - keičia organizacines struktūras, kuria ir diegia naujus banko produktus bei paslaugas, plečia rinkas. Dažnai informacinių technologijų panaudojimas leidžia nustatyti būdus, kuriais gali būti vykdomos verslo operacijos, kartu užimdamos tarpinę padėtį tarp kliento ir banko. Šio proceso pasekmė – elektroninės bankininkystės sistemos atsiradimas ir išplėtojimas. Tyrimo problema: elektroninės bankininkystės saugumas. Sparčiai plečiantis bankų sistemos technologijoms, didėja bankų tarpusavio konkurencija. Konkuruodami tarpusavyje bankai priversti pertvarkyti savo veiklos sistemą. Tokiu atveju jie privalo siūlyti naujas paslaugas, pertvarkyti organizacines struktūras, veržtis į rinkas, kurios tradiciškai priklausė kitiems bankams, tik imdamiesi tokių veiksmų jie gali būti pranašesni už kitus bankus.Tai skatina tolesnį konkurencijos augimą tarp bankų. Bankuose diegiamos technologinės naujovės, kurios visiškai keičia tradicinę bankininkystę. Šio proceso pasekmė – elektroninės bankininkystės sistemos atsiradimas ir išplėtojimas. Plėtojant šią veiklos sritį, didėja visos bankų sistemos efektyvumas, mažėja sandorių sudarymo sąnaudos. Klientams siūlomas patogesnis ir greitesnis aptarnavimas, mažesnės banko paslaugų kainos. Tyrimo tikslas: susipažinti su elektroninės bankininkystės samprata ir veiklos pobūdžiu. Tyrimo uždaviniai: 1. Išanalizuoti elektroninės bankininkystės situaciją Lietuvoje. 2. Išsiaiškinti ar elektroninės bankininkystės paslaugos yra saugios. 3. Išanalizuoti elektroninės bankininkystės privalumus. 4. Išanalizuoti elektroninės bankininkystės trūkumus. Tyrimo objektas: požiūris į elektroninę bankininkystę. Tyrimo metodai: 1. literatūros apžvalga. 2. anketinė apklausa. Elektroninė bankininkystės sistema (EBS) - klientų banko sąskaitų tvarkymo sistema, leidžianti gauti informaciją ir atlikti operacijas elektroniniu būdu. 1.1. Elektroninės bankininkystės samprata Bankai elektronines paslaugas Lietuvoje pradėjo teikti 1995 metais. Nuo to laiko jos nuolat tobulėja, atsiranda vis modernesnių paslaugų, todėl dar nėra nusistovėjusio elektroninės bankininkystės apibrėžimo. Firmos, norėdamos kuo greičiau ir efektyviau aptarnauti klientus, laiko klausimą sprendžia diegdamos automatizuotas valdymo sistemas. Nauji klientų atsiskaitymo būdai, tai daugiafunkcės mokėjimo kortelės, mokėjimai ar atsiskaitymai, vykdomi kompiuterių tinklais ( Pvz. internetu). Bendru atveju, elektroninę bankininkystės sistemą galima įvardinti įrangą ar kortelę, kurios vartotojas naudoja specialias technologijas (pvz. plastikines korteles su magnetine juostele arba mikroprocesoriumi; programinę įrangą personaliniame kompiuteryje įjungtame į kompiuterių tinklą) leidžiančias tiesiogiai atsiskaityti su tiekėjais ar pardavėjais nenaudojant grynųjų pinigų ir kitų tradicinių atsiskaitymo būdų. Šiuose atsiskaitymuose dalyvauja prekės ar paslaugos pardavėjas, jos pirkėjas ir bankas, ar kita finansinė institucija, kaip tarpininkas. Kiekvienas klientas turi skirtingus motyvus ir poreikius. Banko tikslas – suprasti tų motyvų bei poreikių skirtumus ir surasti optimaliausią variantą bendriems klientų tikslams įgyvendinti. Kiekvienas bankas siekia garantuoti savo klientams greitus, ekonomiškus ir patogius atsiskaitymus, bei maksimizuoti savo pelną iš mokėtojų paslaugų. Šiuo metu bankai intensyviai siūlo elektroninės bankininkystės sistemos paslaugas, tai kompiuterinė bankininkystė, internetinė bankininkystė, mokėjimo kortelės. 1 paveikslas. Elektroninės bankininkystės sistemos struktūra 1.2. Elektroninės bankininkystės paslaugų teikimo institucijos Visiems įprasta, kai elektroninės bankininkystės paslaugas teikia bankai, tačiau didelės kompanijos tenkina pagrindines sąlygas, kurios reikalingos atlikti bankinėms operacijos elektroninės bankininkystės pagalba tiek internetu, tiek telefonu. Šios įmonės turi pakankamus finansinius resursus, reputaciją. Telekomunikacijų dėka tokios kompanijos gali atsisakyti filialų tinklo kūrimo, nors anksčiau tai galėjo būti labai rimta kliūtimi norint patekti į finansinę rinką. Daug įmonių yra susisieję kompiuteriniais tinklais, todėl dabar įmonės galėtų labai lengvai užmegzti ir finansinius tarpusavio ryšius be tarpininkų (pvz. bankų). Tačiau ar tokios firmos žengs ši žingsnį, priklauso nuo kelių faktorių : • kokia konkurencija įsigalės elektroninės bankininkystės rinkoje; • kokios bus finansinių institucijų pelno maržos. Tikėtina, kad bankai pirmiausiai susidurs ne su tokių atskirų kompanijų konkurencija, o su kitomis stambiomis užsienio finansinėmis struktūromis. Kita vertus, ar apsimokės naujiems elektroninės bankininkystės paslaugų tiekėjams užsiimti šiuo verslu. Remiantis ekonomikos dėsniais, didėjant rinkai finansiniame sektoriuje didėja darbo pasidalinimas. Finansinių tarpininkų vaidmuo yra stiprus. Taip yra dėl to, kad technologijų dėka finansinių operacijų vykdymo kaštai mažėja, o potenciali finansinė rinka didėja. Nors daugelis bankų klientų gali kompiuterinio tinklo dėka savarankiškai valdyti savo finansus, tačiau esant dideliems informacijos kiekiams klientai bus pasiruošę už tokias paslaugas kaip konsultacijos, ekspertizė, rizikos valdymas. Dar viena problema nebankinių elektroninės bankininkystės paslaugų tiekėjų atsiradimui – nesukurta kontroliuojama valstybinė ir vyriausybinė bazė. 1.3. Elektroninės bankininkystės technologijos ir saugumas Lietuvoje Saugumas interneto bankininkystėje užtikrinamas įvairiomis technologijomis. Viena iš technologijų yra duomenų šifravimais. Dažnai yra naudojamas ir praktikoje pripažintas SSL 3.0 standarto duomenų šifravimo protokolas. Daugelis bankų naudojasi "Verisign" patvirtinta technologija, kuri gali šifruoti internetu perduodamus duomenis 128 bitų ilgio raktu . Tačiau naudojamos ir kitokios, ne tik technologijomis pagrįstos saugumo priemonės. Kiekvienas klientas, derindamas interneto bankininkystės paslaugų sutartį su banku, pasirenka jam priimtiną ir patogią bendradarbiavimo bei apsaugos sistemą. Bankai savo klientams gali pateikti didelį skaičių slaptažodžių, kurie kiekvieno prisijungimo metu yra keičiami. Slaptažodžius šiuo atveju žino tik asmuo, turintis pirmojo parašo teisę, arba jo įgaliotas kitas asmuo. Sutartyje taip pat galima numatyti banko darbuotojų patvirtinimo reikalavimą: banko darbuotojai stebės visus atliekamus pervedimus ir reikalaus telefonu patvirtinti veiksmus. Vartotojai yra skatinami dažnai keisti savo asmeninius slaptažodžius, kad užtikrintų maksimalų saugumą. Jei to nepakanka, įmonės gali reikalauti apriboti priėjimą tik iš įmonės tinklo pagal tam tikrą tinklo kompiuterių identifikacinę sistemą. Labai paplitęs yra elektroninis slaptažodžių generatorius. Pagal specialų algoritmą kiekvieną kartą šis generatorius sudaro skirtingą ir saugų slaptažodį. Tačiau, nepaisant visų minėtų apsaugos priemonių, visuomet išlieka rizika. Tereikia retkarčiais peržvelgti garsiausių interneto leidinių antraštes elektroninės komercijos srityse ir nesunkiai suprasime, kad nepažeidžiamos sistemos, pagrįstos internetu, nėra. Tačiau dažnai Lietuvos įmonės nėra tokios strateginės svarbos objektai, kad interneto įsilaužėliai stengtųsi padaryti žalos. Visuomet išlieka ir virusų grėsmė, tačiau tai liečia ne tik interneto bankininkystę, bet ir visų įmonių kompiuterines sistemas, prie kurių dažnai yra prijungiami ir buhalterijos kompiuteriai. Norėdamos visiškai apsisaugoti nuo išorinių įsilaužimų, įmonės pačios kuria fizinius tinklus, jungia savo padalinius, taiko specialius apsaugos metodus. 1.4. Elektroninės bankininkystės sistemos privalumai Tobulinamos technologijos suteikė banko klientams galimybę naudotis elektroninės bankininkystės paslaugomis. Jie gali pirkti ir parduoti produktus bei paslaugas, disponuoti savo einamosiomis ir taupomosiomis sąskaitomis, prašyti kreditų užstatant savo nekilnojamą turtą neišeinant iš namų ar biuro 24 valandas per parą. EBS yra nesvarbu, kokios šalies valiutą klientai laiko banke. EBS diegimas ir aptarnavimas bankui kainuoja nemažą pinigų sumą, tačiau panagrinėjus jau įdiegtos sistemos darbą, matoma ekonominė nauda. Elektroninės bankininkystės sistemos galimybės yra didesnės, nei tradicinės bankininkystės. EBS galima suskirstyti į tris lygius: : 1. Sistemos, kurios palaiko ir vykdo keitimąsi nekonfidencialia informacija tarp banko ir jo kliento. 2. Sistemos, kurios suteikia galimybę klientui perduoti konfidencialius duomenis į banką ir atvirkščiai. 3. Sistemos, kurios leidžia vykdyti finansines operacijas elektroninėmis priemonėmis. Daugelis elektroninės bankininkystės sistemų turi visų lygių įvairias kombinacijas. Pirmojo lygio sistemos apibrėžiamos, kaip suteikiančios priėjimą prie viešai pateikiamos informacijos (pvz. anksčiau informacija būdavo pateikiama per spaudą ar kitais informacijos kanalais). Elektroninio pavidalo informacija pranašesnė už popierinę tuo, kad ji lankstesnė laiko atžvilgiu ir aprėpia platesnę geografinę auditoriją. Antrojo lygio sistemos funkcionuoja interaktyvios informacijos perdavimo būdu (į banką ar iš jo elektroniniu paštu gali būti perduodama konfidenciali informacija). Tačiau tokią informaciją perduodant kompiuteriniais tinklais būtina įslaptinti ir užtikrinti duomenų saugumą, perduodamos informacijos ar duomenų vientisumą, informacijos ir duomenų siuntėjo tapatybės nustatymą. Jeigu bankui pavyksta visa tai įgyvendinti pasinaudojant naujausiomis technologijomis ir nustatytais standartais, konfidencialių duomenų ir informacijos pasikeitimas tarp banko ir jo klientų bei sprendžiami klausimai vyksta sparčiai, nevykstant į banką. Naudojantis trečiojo lygio sistemomis sudaryta galimybė apmokėti sąskaitas, pateikti sąskaitas apmokėjimui, pateikti sąskaitos istorijos užklausą, gauti kreditą ar paskolą. Toks ryšys tarp banko bei jo kliento vyksta tarp kliento kompiuterio ir banko vidinio kompiuterių tinklo arba duomenų bazių. Naudojantis šia sistemą galima ne tik atsiskaityti negrynaisiais pinigais, bet ir pirkti bei parduoti valiutą, pirkti – parduoti akcijas, gauti paskolas ir kt. Elektroninės bankininkystės sistema gali viską, ką ir tradicinė bankininkystė, tačiau klientų atžvilgiu elektroninė bankininkystė turi ir savo privalumų prieš tradicinę, tie pranašumai yra tokie: • nereikia mokėti metinio, mėnesinio ar abonementinio mokesčio; • nereikia mokėti papildomo mokesčio susimokant už komunalines paslaugas; • nereikia jokios specialios įrangos, banko operacijas galima atlikti visur, kur yra internetas; • galima gauti visą informaciją apie sąskaitos būklę už norimą laikotarpį; • galima atlikti visus vietinius ir tarptautinius pavedimus; • galima sudaryti indėlių sutartis; • galima nustatyti periodinius mokėjimus; • galima konvertuoti valiutą; • galima internetu apmokėti už paslaugas ir prekes; • galima nusiųsti bankui pranešimus ir klausimus; • SMS žinutėmis gauti informaciją apie sąskaitų būklę, jų pokytį. 1.5. Elektroninės bankininkystės sistemos trūkumai EBS teikiamos galimybės sukelia problemų bankui. Turbūt pats didžiausias elektroninės bankininkystės trūkumas diegiant ir eksploatuojant šią sistemą yra saugumas. Išeitis iš susidariusios keblios saugumo padėties galėtų būti biometrija (biologiniai žmogaus identifikatoriai, kaip akies rainelė, pirštų antspaudai). Didžiosios Britanijos Barclays bankas savo bankomatuose naudoja skanavimo įrenginius, kurie atpažįsta žmogaus pirštų antspaudus, balsą, fizinį parašą, veidą. Tačiau biometrinis autorizavimas yra neprieinamas visiems bankams dėl įrenginių kainos. Kita problema – klientai nesulaukia žadamo efekto. Reklama suformuoja įvaizdį, kad elektroninės atsiskaitymo sistemos leis laisvai disponuoti pinigais, nevykstant į banką, ištisą parą. Gal ir galima būtų sutikti su tuo, kad bankas leidžia valdyti klientui turimą kapitalą neribotai ir bet kuriuo paros laiku, tačiau tik banko viduje. Jeigu klientui reikia 16 valandą pervesti lėšas tiekėjui, kurio atsiskaitomoji sąskaita yra kitame banke, tai lėšas tiekėjas gaus geriausiu atveju tik kitą dieną (žinoma, jei tai ne savaitės pabaiga ar šventė) 12 valandą. To priežastis ) tarpbankinės užskaitos, kurios vyksta per atsiskaitymo centrus tik nustatytais laiko momentais. Kitas EBS trūkumas, kai labai paprastai galima sugriauti reklaminį bankininkų teiginį, kad nereikės vaikščioti į banką ir tuo bus sutaupomas laikas. Net jei įmonė dirba tik su negrynaisiais pinigais ir į banką reikia užsukti tik norint pasiimti išrašus iš sąskaitos, vis tiek pervedus pinigus reikia skubėti į banką pavedimo kopijos su banko antspaudu (tokia situacija susidaro, kai įmonei ar fiziniam asmeniui reikia prekių ar paslaugų, o tiekėjas jų nepateikia kol negauna apmokėjimą patvirtinančių dokumentų) ar faksuoti. Tai gali atlikti ir bankas, tik už atskirą mokestį. Elektroninė bankininkystės sistema galėtų patenkinti vartotojų reikalavimus tik tuomet, jei ji garantuotų visišką saugumą, atliktų visas paprastų pinigų funkcijas, t.y. būtų tokie pat funkcionalūs ir likvidūs, atsiskaitymo sistemos būtų taip organizuotos, kad užskaitos tarp bankų vyktų realiame laike. 1.6. Internetinė bankininkystė Internetinė bankininkystė –banko paslaugų teikimas internetu, naudojantis specialiai tam sukurtu tinklalapiu. Įprastai naudotis interneto banku užtenka kompiuterio su interneto ryšiu ir interneto naršykle, jokių papildomų įrenginių ar programų nereikia. Banko paslaugos internetu paprastai kainuoja pigiau, nei banko padalinyje. Internetu bankai paprastai siūlo apmokėti sąskaitas, peržiūrėti banko sąskaitos istoriją, pakeisti sąskaitoje laikomą valiutą, taip pat užsakyti mokėjimo korteles, pasiimti paskolas, atidaryti indėlius ir pan. Laikoma, jog daugumai banko klientų interneto bankininkystė yra bene patogiausias būdas tvarkyti savo finansus, nes jie tai gali atlikti neeidami į banko padalinį, nereikia derintis prie padalinio darbo laiko bei jame susidarančių eilių. Lietuvoje, kaip ir kitose šalyse, dauguma interneto bankų naudoja slaptažodžio apsaugą, kadangi tokią sistemą yra paprasčiau sukurti ir pigiau naudoti, be to, ji yra patogesnė naudotojui. Prisijungimas prie internetinės bankininkystės Prisijungimui prie interneto banko paprastai naudojami trys atpažinimo priemonės: • banko suteiktas naudotojo numeris (ID) • pasirinktas pastovus slaptažodis • kintamas slaptažodis – parenkamas iš papildomo kodų rinkinio (daugkartinio arba vienkartinio), arba sukuriamas slaptažodžių generatoriumi Lietuvoje kai kurie bankai mokėjimų pavedimams patvirtinti naudoja papildomą kodų lentelę (vadinamuosius TAN kodus), kurie įprastai būna vienkartiniai. Teoriškai taip pat gali būti naudojami skaitmeniniai parašai arba vienkartiniai slaptažodžiai, kurie būtų generuojami fizinio įrenginio (lustinės kortelės, mobiliojo telefono, elektroninio slaptažodžių generatoriaus ir pan.) pagalba. Ryšys tarp kliento ir banko tinklalapio paprastai būna koduotas SSL (Secure Socket Layer) 128 bitų šifravimo raktu – šią technologiją naudoja visi Lietuvoje veikiantys interneto bankai. 2. TYRIMO ANALIZĖ Atliekant tyrimą buvo apklausta 20 įvairaus amžiaus vyrų ir moterų. 1 paveikslas. Ar žinote kas yra elektroninė bankininkystė, kokias paslaugas ji teikia? Šiame paveiksle procentais pavaizduota kiek žmonių žino, ir kiek nežino kas yra elektroninė bankininkystė, kokias paslaugas ji teikia. Buvo apklausta 20 įvairaus amžiaus respondentų, kurie į pirmą klausima atsakė šitaip: 80% apklaustųjų žinojo kas yra elektroninė bankininkystė, 20% nežinojo. 2 paveikslas. Kiek apklaustųjų naudojasi elektroninės bankininkystės paslaugomis Šiame paveiksle procentais pavaizduota kiek respondentų naudojasi ir kiek nesinaudoja elektroninės bankininkystės paslaugomis. Iš 20 apklaustų respondentų 65% teigė, kad jie naudojasi elektroninės bankininkystės paslaugomis, o 35% teigė, kad elektroninės bankininkystės paslaugomis nesinaudoja. 3 paveikslas. Dėl kokių priežasčių apklaustieji nesinaudoja EB paslaugomis Šiame paveiksle vaizduojama dėl kokių priežasčių apklaustieji nesinaudoja elektroninės bankininkystės paslaugomis. Iš 20 respondentų didžioji dalis naudojasi EB paslaugomis, tačiau nesinaudojančiu šiomis paslaugomis pagrindinės priežastys yra šios: trūksta informacijos, apklaustieji neturi galimybės arba nemoka naudotis šiomis paslaugomis. 4 paveikslas. Kokiomis elektroninėmis paslaugomis daugiausia naudojasi apklaustieji Šiame paveiksle procentais vaizduojama kokiomis paslaugomis respondentai naudojasi daugiausia. Internetine bankininkyste naudojasi 55% respondentų, mokamosiomis kortelėmis vos 15%, o mobiliąja bankininkyste 20% apklaustųjų. 5 paveikslas. Ar respondentai pasitiki elektronine bankininkyste Šiame paveiksle procentais vaizduojamas respondentų pasitikėjimas elektronine bankininkyste. Iš 20 apklaustųjų elektronine bankininkyste pasitiki 60% , o 40% linkę nepasitikėti elektroninės bankininkystės paslaugomis. 6 paveikslas. Ar apklaustiesiems pakanka informacijos apie elektronine bankininkystę Šiame paveiksle pavaizduotas respondentų pasitikėjimas elektronine bankininkyste. Didžiajai daliai, net 14 apklaustųjų pakanka informacijos apie elektroninę bankininkystę, tačiau 6 informacijos nepakanka. 7 paveikslas. Šaltiniai iš kurių apklaustieji norėtų gauti informacijos apie elektronine bankininkystę Iš 20 anketą pildžiusių respondentų didžioji dalis, net 7 respondentai teigia, kad informacijos gauti jie norėtų iš televizijos. Ne ką mažiau apklaustųjų informacijos norėtų gauti ir iš spaudos. Mažiausia dalis apklaustųjų informacijos norėtų gauti iš lankstinukų, interneto ar radijo. 8 paveikslas. Ar elektroninė bankininkystė palengvina žmonių gyvenimą? Šiame paveiksle pavaizduota kiek žmonių sutinka, nesutinka arba nežino, kad elektroninė bankininkystė palengvina žmonių gyvenimą. Paveiksle pavaizduota, kad didžioji dalis respondentų, net 14 iš 20 sutinka su teiginiu, kad elektroninė bankininkystė palengvina žmonių gyvenimą, 1 apklaustasis nesutinka, 5 nežino. 9 paveikslas. Kiek metų apklaustieji naudojasi elektroninės bankininkystės paslaugomis Šiame paveiksle pavaizduota kiek metų apklaustieji naudojasi elektronine bankininkyste. Didžioji dalis apklaustųjų elektronine bankininkyste naudojasi 1-2 metus. Mažesnė dalis EB naudojasi 3-4 ir daugiau metų. 10 paveikslas. Ar patenkina elektroninės bankininkystės paslaugos? Šiame paveiksle matome, kad didžioji dalis apklaustųjų, net 60% yra patenkinti elektroninės bankininkystės paslaugomis, 10% apklaustųjų nėra patenkinti, o 30% nesinaudoja tokiomis paslaugomis. 11 paveikslas. Respondentų lytis Šiame paveiksle matome, kad į anketoje pateiktus klausimus atsakinėjo 50% vyrai, 50% moterys. 12 paveikslas. Respondentų amžius Šiame paveiksle pavaizduotas į anketos klausimus atsakinėjusių žmonių amžius. Daugiausia respondentų, net 8, buvo nuo 21-30 metų. Kiek mažiau atsakinėjusių buvo 31-40 metų, o mažiausiai atsakinėjo 16-20 ir nuo 41-50 metų žmonės. IŠVADOS 1. Išanalizavus elektroninės bankininkystės sistemą Lietuvoje ir atlikus tyrimą, galima daryti išvadą, kad elektroninės bankininkystės situacija Lietuvoje yra puiki, nes EB paslaugomis naudojasi net 70% tyrime dalyvavusių apklaustųjų. Tokie skaičiai patvirtina teiginį, kad EB jau baigia virsti pagrindiniu klientų aptarnavimo kanalu. 2. Kad ir kokiais, atrodo, patikimais būdais stengiamasi užtikrinti elektroninės bankininkystės saugumą, tačiau tai neįmanoma. Nepaisant visų saugumo priemonių rizikos grėsmė išlieka visada. Tačiau atlikus tyrimą paaiškėjo, kad nepaisant rizikos grėsmės, net 70% apklaustųjų pasitiki elektronine bankininkyste. 3. Galima daryti išvadą, kad elektroninės bankininkystės sistema gali viską, ką ir tradicinė bankininkystė. EBS turi savo privalumų prieš tradicinę – ji yra pigesnė, greitesnė, nereikia vykti į banką. 4. Trukumai tokie, kad EBS nėra saugi, visuomet išlieka viruso tikimybė ir pan. Didžioji dalis tyrime dalyvavusiu respondentų yra patenkinti elektroninės bankininkystės paslaugomis. Tai tik įrodo kad EBS yra puiki šiuolaikinė technologija, kuria gali naudotis kiekvienas. INFORMACINIŲ ŠALTINIŲ SĄRAŠAS 1. Dževeckytė R. Patogi elektroninė bankininkystė- viliotinis dvejojančiam. Vilnius 2004. 2. Levišauskaitė K., Rakevičienė J. Elektroninė bankininkystė Lietuvoje: plėtros tendencijos ir problemos. Vilnius. 2004. 3. Swedbank.[žiūrėta 2008-11-30d.] Prieiga per internetą:

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!