Jaunimo požiūris į narkomaniją ir jos prevenciją

ĮVADAS Temos aktualumas. Plintanti narkomanija yra viena aktualiausių šių dienų Lietuvos problemų. Valstybinio psichikos sveikatos centro duomenimis, per pastaruosius kelerius metus Lietuvoje itin išaugo vartojančių narkotikus skaičius. Vis daugiau užregistruojama jaunų žmonių, turinčių šią priklausomybę. Jaunimas yra labiausiai pažeidžiama visuomenės dalis, todėl narkotikų rinka siekia užtikrinti nuolatinį jų poreikį. Narkotikai įsiūlomi jauniems žmonėms - kuo daugiau jų tampa priklausomi, tuo didėja narkotikų paklausa. Narkotikų platintojai narkotikus pateikia kaip neišvengiamą sudėtinę gyvenimo dalį, skirtą atsipalaidavimui, dvasios penui, „sąmonės gelmių pažinimui“ (Grimalauskienė ir kt., 2002, p.10). Visos valstybės, tarp jų ir Lietuva, suvokia šios problemos aktualumą ir stengiasi kovoti su šiuo reiškiniu. Tyrimo objektas - jaunimo požiūris į narkomaniją ir jos prevenciją. Tyrimo tikslas – išsiaiškinti jaunimo požiūrį į narkomaniją, šio reiškinio priežastis ir prevencines priemones. Tyrimui pasiekti iškelti tokie uždaviniai: 1. atskleisti jaunimo požiūrį į narkomaniją ir šio reiškinio priežastis; 2. išnagrinėti jaunimo požiūrį į prevencines priemones ir šių priemonių veiksmingumą. Narkotikai (gr. narkotikós – stingdantis, svaiginantis) yra narkotinės medžiagos, veikiančios centrinę nervų sistemą. Jų dažnas vartojimas sukelia narkomaniją. Narkotikai sukelia euforiją – padidėjusio aktyvumo, nenatūraliai pakilios nuotaikos, sumažėjusio kritiškumo būseną (Vaitkeviciūtė, 2002, p. 718). Narkotikai taip pat apibrėžiami kaip medžiagos, pakeičiančios organizme vykstancius cheminius procesus, sutrikdančios natūralią proto ir jausmų pusiausvyrą, sukeliancios psichinę ir fizinę priklausomybę (Černiauskienė, 2001. p.6.) Narkotinės medžiagos – tai cheminės medžiagos, sukeliančios centrinės nervų sistemos intoksikaciją ar panašų psichinių funkcijų pokytį. Narkotinės medžiagos apima plačią preparatų skalę, įskaitant narkotikus, psichotropines medžiagas, vaistus, anestetikus, lakiuosius tirpiklius, dopingines medžiagas ir priemones, alkoholį ir tabaką. Narkotinių medžiagų sąvoka įvairiose šalyse gali skirtis, priklausomai nuo įstatymų ir profesinių tradicijų. Skiriasi ir narkotikų vartojimo būdai. Visos narkotinės medžiagos keičia ar įtakoja svarbias psichines funkcijas, pavyzdžiui, susijaudinimą, jautrumą skausmui, reakcijų stiprumą, atminties trumpalaikiškumą ir suvokimą. Vartojantysis narkotikus patiria malonumą, tačiau už jį tenka labai brangiai mokėti, dažnai net visą likusį gyvenimą (Grimalauskienė ir kt., 2002, p. 12). Neteisėtai gaminamų narkotikų sudėtyje esančios įvairios priemaišos gali sukelti didelį pavojų vartojančiojo sveikatai, o dažnai ir gyvybei. Asmenys, nežinodami, ką vartoja, gali mirtinai apsinuodyti net nuo pirmosios dozės. Kaip rodo konfiskuotų narkotikų sudėties tyrimai, siekiant pelno, narkotikai gaminami su vis didesnėmis neaiškios kilmės sintetinių medžiagų priemaišomis (Bankauskienė ir kt., 2009. p. 16). Taigi, narkotikai veikia psichiką, sukelia psichikos ir elgesio sutrikimus, pažeidžia tam tikras organizmo sistemas. Ilgesnį laiką vartojant narkotikus vystosi psichologinė ir fiziologinė priklausomybė – tai reiškia, kad yra sunku nutraukti narkotikų vartojimą. Kai žmogus tampa psichologiškai priklausomas nuo narkotikų – jis nori vėl ir vėl patirti malonumą, atsipalaiduoti, susilpnėja jo gebėjimai kontroliuoti vartojimą. Ilgalaikis narkotikų vartojimas pakenkia smegenų veiklai, priklausomų nuo narkotikų asmenų smegenų vaizdo tyrimai rodo fizinius smegenų sričių, kurios atsakingos už asmens sprendimų priėmimą, mokymąsi, atmintį ir elgesio kontrolę, pakitimus. Psichologė A.Vaičiulienė teigia, jog potraukį narkotinėms medžiagoms gali nulemti įvairios priežastys, dažniausiai ne vienas veiksnys, o visas jų kompleksas (Vaičiulienė, 2004). Narkotikų vartojimą lemia biologinės, psichologinės, socialinės priežastys ir asmeninės žmogaus savybės. Jaunas žmogus bando išvengti streso, pamiršti problemas, pabėgti nuo vienatvės, nugalėti drovumą, atrodyti suaugusiu ar patenkinti savo smalsumą. Vadovaujantis tyrimais, pagrindinės narkotikų vartojimo priežtastys yra bendraamčių įtaka, noras eksperimentuoti, pabėgimas nuo problemų, maištavimas prieš tėvus, noras patirti pakitusią sąmonės būseną, pajusti kažką nepatirtą. Jaunimas - didžioji rizikos grupė, kuriai būtina taikyti prevencijos priemones. Sukurta daug prevencijos strategijų, metodų, priemonių, ieškant atsakymo į klausimą, kaip ir kokią informaciją jaunimui pateikti, kokias poveikio priemones naudoti. M. Černiauskienė (2001) nurodo, kad narkotinių medžiagų prevencija turi būti kryptinga ir koordinuota, sisteminga ir nuosekli bei diferencijuota (atsižvelgiant į amžių). Narkomanijos prevencija – tai prevencijos priemonės, skirtos užkirsti kelią neteisėtam narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimui, grindžiamos darniu ugdymu šeimose, mokyklose, bendruomenėse, derinamos su alkoholio ir tabako vartojimo prevencija, ir vykdoma remiantis bendrosios, atrankinės ir tikslinės prevencijos principais (http://www.nkd.lt/lt/prevencija/). Jaunimo narkotikų prevencija – „tai psichologinės-socialinės jų kompetencijos formavimas, gyvenimo įgūdžių, kurie padėtų sveikai gyventi, kurti, sąmoningai rinktis, atsakyti už savo veiksmus ir suprasti savo poelgių padarinius, ugdymas“ (Davidavicienė, 2001, p. 30). Pasak A. Čaplinsko, prevencinės veiklos sėkmės mokykloje sunku tikėtis, jeigu organizuoti ir vykdyti prevencijos programas bus pavesta vienam darbuotojui, o ne visai bendruomenei. Pasak mokslininko, organizuojant prevencinę veiklą reikėtų atsižvelgti į tokius principus: • Ilgaamžiškumą ir testinumą – nebus efektyvu, jeigu programa sudarys keli renginiai, nes prevencinė veikla – tai nenutrūkstamas procesas; • Kryptingumą, nes informacija, skirta ne tam adresatui, gali padaryti žalos, todėl ji turi būti skirta konkreciam asmeniui ar tikslinei grupei; • Profesionalumą ir savalaikiškumą – renginiai ir akcijos, siekiantys išreikšti poziciją ir kvieciantys prisijungti, bus sėkmingi, kai bus rengiami profesionaliai; • Prieinamumą ir veiksmingumą – informacija turi būti pateikta suprantamai, atsižvelgiant į tikslinės grupės galimybes ir ypatumus; • Eiliškumą – programa turi buti vykdoma etapais, kurių seka išdėstyta logiškai (Čaplinskas, 2004. p.62). Tyrimo metodai. Siekiant išsiaiškinti jaunimo požiūrį į narkomaniją, šio reiškinio priežastis ir prevencines priemones, buvo atliktas kiekybinis tyrimas taikant anketinės apklausos metodą. Anketą sudaro 16 uždaro ir mišraus tipo klausimų (žr. 1 priedą). Anketa (iš pranc. enquźte – tyrimas; angl. – questionnaire; vok. – fragebogen; rus. – анкета, опросный лист) – tai vienas populiariausių sociologinio tyrimo metodų (Tidikis, 2003, p. 474). Dažniausiai apklausa naudojama nustatyti žmonių nuomonei, požiūriui, vertybinėms orientacijoms ar nuostatoms (Kardelis, 2005). Tyrimo imtis. Tyrime dalyvavo 30 mokinių, iš kurių: 33 proc. – 10-tos klasės mokiniai, 37 proc. - 11-tos klasės mokiniai, 30 proc. - 12-tos klasės mokiniai. 50 proc. apklaustųjų buvo moteriškos lyties ir 50 proc. – vyriškos. Tyrimo duomenų apdorojimas. Tyrimo duomenų analizei buvo naudojama Microsoft Excel programa. Rezultatai išreikšti procentais, pateikti paveiksluose, naudojant Windows Excel ir Microsoft Word programas. 1. Tyrimo duomenų analizė 1.1 Mokinių požiūris į narkotikus ir narkotinių medžiagų vartojimo priežastis Jaunystė – nelengvas žmogaus gyvenimo laikotarpis, kadangi individas siekia išsiaiškinti, koks jis yra, koks jis nori būti, bando prisitaikyti prie aplinkos. Vienas iš tyrimo uždavinių buvo išsiaiškinti mokinių nuomonę, kodėl jauni žmonės vartotoja narkotikus. Tyrimo duomenų analizė atskleidė, kad daugelis respondentų (36 proc.) pažymėjo, kad mokiniai nori viską išbandyti, kol yra jauni. Kita svarbi priežastis anot respondentų (20 proc.), kad narkotikus vartoti dabar yra madinga. Taip pat respondentai įvardijo tokias piežastis kaip išmėginti narkotikus skatina jaunatviškas smalsumas (17 proc.) ir tai, kad jauni žmonės nemoka atsispirti draugų įtakai (17 proc.) Apklaustieji taipogi pažymėjo, kad šis reiškinys egzistuoja dėl blogų santykių su tėvais (7 proc.) arba dėl to, kad jaunas žmogus nenori išsiskirti ir būti „balta varna“ (3 proc.). Akivaizdu, kad vyresniųjų klasių mokiniai neretai jaučiasi nereikalingi, nemoka spręsti savo problemų, dažnai jiems trūksta įgūdžių susidoroti su gyvenimo sunkumais. Pabrėžtina, kad nei vienas iš apklaustųjų nepažymėjo, kad mokiniai vartoja narkotikus dėl to, kad juos privertė vartoti. Galima daryti išvadą, kad mokiniai svaiginasi savo noru (1 pav.). 1 pav. Narkotikų vartojimo priežastys Kadangi, anot mokslininkų, paaugliai siekia būti pripažinti bendraamžių, nori kartu leisti laiką, didelę įtaką paaugliams daro aplinkiniai. Todėl mokinių buvo klausiama ar jų draugai vartoja narkotikus. Tyrimo rezultatų analizė parodė, kad 33 proc. apklaustųjų nurodė, kad keli draugai vartoja narkotikus. 67 proc. pažymėjo, kad jų draugai nevartoja narkotikų. Nei vienas iš tiriamųjų nepažymėjo, kad dauguma draugų vartoja arba niekas iš draugų nevartoja narkotikų (2 pav.). 2 pav. Respondentų atsakymai ar jų draugai vartoja narkotikus Siekiant išsiaiškinti mokinių požiūrį į narkotikus buvo klausiama ar kada nors gyvenime jie yra bandę narkotikų. Iš atsakymų tūrinio galima daryti prielaidą, kad mokinių požiūrį į narkomaniją atspindi jų elgsena. Džiugu, kad nei vienas tiriamasis nėra bandęs injekcinių (leidžiamųjų į veną adatiniu švirkštu) narkotikų. Tačiau 17 proc. mokinių pažymėjo, kad yra bandę marihuaną, hašišą ar kitus kanapių produktus. 3 proc. respondentų pažymėjo atsakymą „nežinau“. Taip pat 10 proc. mokinių yra bandę amfetaminą, ekstazi ar LSD (3 pav.). 3 pav. Mokinių atsakymai ar jie yra bandę narkotikų Taip pat respondentams buvo pateiktas klausimas ar jie žino, kur galima būtų įsigyti narkotikų. Pabrėžtina, kad 60 proc. apklaustųjų žino kur galima įsigyti narkotines medžiagas. Daugelis (30 proc.) įvardijo, kad narkotikus galima nupirkti „taškuose“, 13 proc. pažymėjo – iš draugo, 10 proc. - diskotekoje, bare, kavinėje. Nors nei vienas respondentas nepažymėjo, kad narkotikus galima nusipirkti mokykloje, 7 proc. mokinių pažymėjo, kad jų galima nusipirkti visur (4 pav.) . 4 pav. Mokinių atsakymai kur galima isigyti narkotines medžiagas Tyrimu buvo svarbu išsiaiškinti bendrasias tentencijas apie narkotikus ir jų vartojimą, todėl respondentams buvo pateikti teiginiai ir paprašyta atsakyti su kuriais iš jų jie sutinka arba nesutinka. Respondentai, kurie neturėjo nuomonės analizuojamu klausimu galėjo pasirinkti atsakymą nežinau. Taigi, tyrimo duomenys atskleidė, kad 20 proc. mokinių galvoja, kad yra nepavojingų narkotikų. 77 proc. atsakė atvirksčiai ir 3 proc. mokinių negalėjo atsakyti į šį klausimą. Taip pat 13 proc. respondentų pažymėjo, kad kelis kartus pavartojus narkotikų, negalima nuo jų priprasti. 70 proc. apklaustųjų taip negalvoja ir 17 proc. nežinojo atsakymo. Daugelis tiriamųjų (60 proc.) pažymėjo, kad narkotikai pastaruoju metu ypač dažnai vartojami diskotekose ir kitose jaunimo pasilinksminimo vietose, 37 proc. – nežinojo ar jie yra dažnai vartojami pasilinksminimo vietose. 90 proc. mokinių sutiko su teiginiu, kad alkoholio vartojimas gali išprovokuoti narkotikų vartojimą ir žmogus nebegali savęs kontroliuoti. Šiek tiek mažiau nei pusė (40 proc.) apklaustųjų pažymėjo, kad narkotikų platintojai (pardavėjai) dažnai apgaudinėja pirkėjus, ypač išgėrusius. 57 proc. mokinių nežinojo ar taip yra (5 pav.). 5 pav. Bendrosios tendencijos apie narkotinių medžiagų vartojimą 1.2. Mokinių požiūris į narkomanijos prevenciją Tyrimu buvo svarbu išsiaiškinti ar jaunimui trūksta žinių apie narkotikus. Daugiausia apklaustųjų (47 proc.) pažymėjo, kad jiems žinių trūksta, 23 proc. pažymėjo, kad netrūksta ir 30 proc. nežinojo atsakymo į šį klausimą (6 pav.). 6 pav. Mokinių vertinimas ar jiems trūksta žinių apie narkotikus Jaunimo taip pat buvo klausiama iš kur jie gauna informaciją apie narkotikų žalą. Daugiausia (47 proc.) pažymėjo, kad informaciją jie gauna pokalbių su draugais metu, 40 proc. – pokalbių su pedagogais metu. Vadinasi šie du informacijos kanalai yra svarbiausi mokiniui teikiant informaciją apie narkotikų žalą žmogaus organizmui. 7 proc. tiriamųjų pažymėjo, kad apie narkotikų žalą jie sužino iš tėvų, 3 proc. apklaustųjų pažymėjo, kad informaciją gauna iš televizijos ir informacinių bukletų. Pastebėtina, kad nei vienas mokinys nenurodė, kad apie tai kalbama laikraščiuose, žurnaluose ar internete (7 pav.) 7 pav. Iš kur mokiniai gauna informaciją apie narkotikų žalą Siekiant efektyvesnės narkotikų vartojimo prevencijos būtina sužinoti kokie žmonės turėtų su jaunimu kalbėti apie narkomaniją. 30 proc. apklaustų mokinių pažymėjo, kad apie narkotikus su jais turėtų kalbėti įvairių dalykų mokytojai arba tėvai. 16 proc. nurodė, kad apie tai turėtų kalbėti psichologas, 10 proc. socialinis pedagogas, 7 proc. - medicinos darbuotojas. Taip pat 7 proc. respondentų pažymėjo, kad jiems to nereikia (8 pav.). 8 pav. Kas turėtų kalbėtis su jaunimu apie narkotikus Mokinių buvo klausiama kaip, jų nuomone, mokykloje turėtų būti vykdoma prevencinė veikla. 46 proc. mokinių norėtų, kad būtų organizuojama daugiau susitikimų su specialistais (pvz. gydytojais, nepilnamečių reikalų ir pataisos inspekcijos specialistais ir pan.), 27 proc. - su buvusiais narkomanais. Taip pat respondentai (10 proc.) pažymėjo, kad efektyvi prevencinė priemonė būtų, jeigu būtų vykdoma daugiau konkursų, viktorinų, akcijų, projektų ir kitų renginių. 7 proc. atsakė, kad reikia daugiau individualiai bendrauti su mokiniu ir 7 proc. nusprendė, kad reikia kontroliuoti mokinius. Mažiausiai, t.y. 3 proc. respondentų pažymėjo, kad reikia didesnį dėmesį skirti prevencinei veiklai per dalykų pamokas (9 pav.). 9 pav. Nuostatos į prevencinę veiklą Būtina taip pat panagrinėti, kuo aukščiau paminėtos prevencinės priemonės yra naudingos mokiniams. Daugiau nei pusė (57 proc.) apklaustųjų pažymėjo, kad prevencinės veiklos metu mokinys įgytų daugiau žinių apie narkotikikų žalą ir 30 proc. įvertino, kad prevencinės veiklos metu galima „išgelbėti“ jau pradėjusius vartoti narkotikus mokinius. Mažiausia – 7 proc. respondentų pažymėjo, kad prevencinės veiklos metu mokinys pasidalina turima informacija apie narkotikus ir 3 proc. - būtų išklausytos mokinių nuomonės. 3 proc. jaunų žmonių pateikė nuomonę, kad prevencinė veikla yra nenaudinga (10 pav.). 10 pav. Prevencinės veiklos nauda Prevencinė veikla bus naudinga, jeigu mokinys bus motyvuotas ir suinteresuotas joje dalyvauti. Todėl svarbu išsiaiškinti ar mokykloje, organizuojant renginius prieš narkomaniją, atsižvelgiama į mokinių norus ir pageidavimus. Tyrimo duomenų analizė parodė, kad į 60 proc. mokinių norus ir pageidavimus organizuojant prevencinę veiklą yra neatsižvelgiama. 11. pav. Ar organizuojant renginius prieš narkomaniją, atsižvelgiama į mokinių norus ir pageidavimus Taip pat svarbu sužinoti kokios dar priemonės yra efektyvios vykdant narkotikų prevenciją. Mokinių buvo klausiama ar reikia tikrinti moksleivių asmeninius daiktus, kad nebūtų įnešami į mokyklą narkotikai. Daugiau nei pusė apklaustų (67 proc.) galvoja, kad reikia tikrinti moksleivių asmeninius daiktus, kad nebūtų įnešami į mokyklą narkotikai. 23 proc. mokinių atsakė, kad nereikia ir 23 proc. nežinojo atsakymo į šį klausimą (12 pav.). 12 pav. Respondentų nuomonė ar reikia tikrinti moksleivių asmeninius daiktus, kad nebūtų įnešami į mokyklą narkotikai Taip pat svarbu išsiaiškinti ar mokiniai pritaria moksleivių testavimui (šlapimo tyrimui) dėl narkotinių medžiagų vartojimo kaip vienai iš prevencijos priemonių. Tyrimas atskleidė, kad daugiau mokinių pritaria (20 proc.) nei nepritaria (17 proc.) šiai nagrinėjamai prevencijos priemonei. 63 proc. respondentų į šį klausimą atsakymo nežinojo. 13 pav. Mokinių vertinimas ar jie pritaria moksleivių testavimui (šlapimo tyrimui) dėl narkotinių medžiagų vartojimo Didelę įtaką ir poveikį jaunojo žmogaus nuostatoms ir požiūriui daro aplinka, kurioje jis auga, bręsta. Artimoji aplinka - tai yra ne tik mokykla, draugai, bet ir šeima. Todėl mokinių buvo klausiama ką turi daryti tėvai, kad kuo anksčiau sužinotų, kad jų vaikas vartoja narkotikus. Mokinių nuomone, tėvai turėtų bendrauti su savo vaiku (40 proc.), atidžiai stebėti ir pažinti vaiko draugus (40 proc.), tikrinti, koks vaikas grįžta iš kiemo, draugų, vakarėlių, diskotekų. Mažiausia respondentų, t.y. 3 proc. pažymėjo, kad tėvai turi lankytis mokykloje, kurioje mokosi jų atžala (14 pav.). 14 pav. Mokinių požiūris į tai, ką turi daryti tėvai, kad kuo anksčiau sužinotų, kad jų vaikas vartoja narkotikus IŠVADOS Narkotikai yra narkotinės medžiagos, veikiančios centrinę nervų sistemą. Ilgesnį laiką vartojant narkotikus vystosi psichologinė ir fiziologinė priklausomybė, sumažėja asmens pajėgumas priimti sprendimą, mokytis, susilpnėja atmintis, individas nesugeba kontroliuoti elgesio. Tyrimas atskleidė, kad anot mokinių, žmonės pradeda vartoti narkotines medžiagas todėl, kad nori viską išbandyti, kol yra jauni. Kita svarbi priežastis - vartoti dabar yra madinga. Taip pat respondentai įvardijo tokias piežastis - išmėginti narkotikus skatina smalsumas ir tai, kad jauni žmonės nemoka atsispirti draugų įtakai. Nemažai apklaustų vyresniųjų klasių mokinių patys yra išbandę kai kurias narkotikų rūšis – beveik penktadalis yra bandę marihuaną, hašišą ar kitus kanapių produktus, dešimtadalis - amfetaminą, ekstazi ar LSD. Nei vienas apklaustasis nėra bandęs injekcinių (leidžiamųjų į veną adatiniu švirkštu) narkotikų. Pabrėžtina, kad daugiau nei pusė mokinių žino kur galima įsigyti narkotines medžiagas: taškuose, diskotekoje, bare, kavinėje, pas draugus. Beveik dešimtadalis mokinių teigia, kad narkotikų galima nusipirkti visur. Daugiau nei pusė tiriamųjų pažymėjo, kad narkotikai pastaruoju metu ypač dažnai vartojami diskotekose ir kitose jaunimo pasilinksminimo vietose. Pabrėžtina ir tai, kad 20 proc. mokinių galvoja, kad yra nepavojingų narkotikų. 13 proc. respondentų pažymėjo, kad kelis kartus pavartojus narkotikų, negalima nuo jų priprasti. Galima daryti išvadą, kad mokiniams trūksta žinių apie narkotikų žalą ir būtina teikti jiems informaciją ir vykdyti prevenciją. Pusė respondentų sutiko, kad jiems tokių žinių trūksta. Daugiausia mokiniai gauna informaciją apie narkotikus pokalbių su draugais metu ir pokalbių su pedagogais metu. Vadinasi šie du informacijos kanalai yra svarbiausi teikiant informaciją apie narkotikų žalą žmogaus organizmui. Apklaustieji pažymėjo, kad apie narkotikus su jais turėtų kalbėti įvairių dalykų mokytojai arba tėvai, taip pat tai galėtų daryti psichologas, socialinis pedagogas. Daugiausia mokinių norėtų, kad vykdant prevencinę veiklą būtų organizuojama daugiau susitikimų su įvairių sričių specialistais (pvz. gydytojais, nepilnamečių reikalų ir pataisos inspekcijos specialistais ir pan.) ir su buvusiais narkomanais. Taip pat respondentai pažymėjo, kad norėtų daugiau konkursų, viktorinų, akcijų, projektų ir kitų renginių. Mokinių manymu reikia ir individualiai bendrauti su mokiniu, ir kontroliuoti mokinius. Tyrimas atskleidė, kad prevencinės veiklos metu mokinys gali igyti daugiau žinių apie narkotikikų žalą, o taip pat galima „išgelbėti“ jau pradėjusius vartoti narkotikus mokinius. Pastebėtina, kad į daugiau nei pusę mokinių norus ir pageidavimus organizuojant prevencinę veiklą yra neatsižvelgiama, todėl į šį dalyką reikia atkreipti dėmesį ir įtraukti mokinius. Kalbant apie kitas prevencines priemones, daugiau nei pusė apklaustųjų galvoja, kad reikia tikrinti moksleivių asmeninius daiktus, kad nebūtų įnešami į mokyklą narkotikai. Daugiau mokinių pritaria nei nepritaria moksleivių testavimui (šlapimo tyrimui) dėl narkotinių medžiagų vartojimo. Tačiau daugiau nei pusė respondentų į šį klausimą atsakymo nežinojo. Mokinių nuomone, tėvai turėtų bendrauti su savo vaiku (40 proc.), atidžiai stebėti ir pažinti vaiko draugus (40 proc.), tikrinti, koks vaikas grįžta iš kiemo, draugų, vakarėlių, diskotekų. LITERATŪRA • Bankauskienė I. ir kt. Kartu su vaiku. Informacinis leidinys skirtas tėvams. Psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevencija. 2009. • Čaplinskas S. Apie ŽIV infekciją ir AIDS, narkomaniją ir lytiškai plintančias infekcijas. - Vilnius, 2004. • Černiauskienė M. Apie priklausomybe sukeliančias medžiagas ir jų vartojimo prevencija ugdymo institucijose: Metodinė medžiaga. - Vilnius, 2001. • Davidavičienė A.G. Narkotinių medžiagų vartojimo prevencijos programa ir standartas. Metodinė priemonė. -Vilnius, 2001. • Grimalauskienė, O. ir kt. Narkotikų vartojimo prevencija bendruomenėje: pirminės sveikatos priežiūros darbuotojo žinynas. –Vilnius, 2002. • Kardelis K. Mokslinių tyrimų metodologija ir metodai. - Šiauliai, 2005. • Narkotikų kontrolės departamentas prie LRV. Psichoaktyvių medžiagų vartojimo studentų tarpe tyrimas 2008. [interaktyvus]

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!