Socialinė komunikacija Vilniaus miesto viešajame transporte (mandagumo stokos problema)

Lietuvių liaudies išmintis teigia: „Mandagumas nieko nekainuoja”. Tačiau ar patys lietuviai gali save vadinti mandagiais žmonėmis? Vien žvilgterėjus į viešajame transporte kylančias situacijas, tvirtai galime pasakyti, kad tikrai ne. Nes geras, taikus, mandagus žmogus retai kam užkliūva, dar rečiau pats kitus užkliudo. Taigi kodėl pasireiškia lapės ir kiaulės ar galbūt reikėtų pavadinti paršo mandagumas autobusuose ir troleibusuose? Juk kiekvienas žinome, kad mandagus žmogus maloniai nuteikia. Taigi šiame kursiniame darbe pasirinkome nagrinėti mandagumo stokos problemą viešajame transporte.
Pagrindinis darbo tikslas – parengti socialinės komunikacijos planą ir priemones, aktualiai socialinei problemai išspręsti.
Darbo uždaviniai tikslui pasiekti:
• Socialinės problemos aktualumas ir jos analizė.
• Tikslinės auditorijos komunikaciniams sprendimams pasirinkimas ir aprašymas.
• Komunikacijos įgyvendinimas.
Pagrindinis dėmesys šiame darbe bus skiriamas glaustam ir aiškiam susidariusios problemos pateikimui, siekiant sužadinti žmones laikytis mandagaus elgesio taisyklių viešajame transporte, t.y. pasėti mandagumo sėklą.
Rašant darbą remtasi įvairių formų dokumentais: knygomis, statistine informacija, anketa (anketavimu), straipsnių publikacijomis, internetiniais puslapiais.
1. Socialinės problemos aktualumas
Kaskart pablogėjus orams Lietuvoje, šalies keliuose prasideda „panika”: visi, norėdami išvengti prasto oro sukeliamų nepatogumų, sėda į savo automobilius ir „užkemša” jais gatves. Ir nė vienas gyventojas net nesusimąsto nuosavo automobilio iškeisti į viešąjį transportą. Visi ir toliau kantriai kenčia didėjančias spūstis, eikvoja degalus, laiką, nervines ląsteles, ir savo pinigus. Iškyla klausimas: kodėl? Atsakymą rasti visai nesunku: nes Lietuvos miestų viešasis transportas yra nepatrauklus. Autobusų bei troleibusų stotelėse ir pačiose transporto priemonėse yra nesaugu. Vairavimo ir bendravimo su keleiviais kultūra darosi vis žemesnio lygio. Keleivių kontrolė dažnai panaši ne į solidžius keleivių teisių ir pareigų aiškintojus, o į nekontroliuojamą gaują, iš kurios gali išgirsti banaliausių moralų, o kartais net ir patyčių. Konkrečių pavyzdžių galima pateikti tikrai ne vieną. Tad galime daryti išvadą, kad viešojo transporto keleiviai nežino ir visiškai nesilaiko elementariausių mandagumo taisyklių.
1.1. Šiek tiek istorijos
Lietuvai sparčiai augant, XIX a. pabaigoje gatvės transportas tapo vis aktualesnis. 1900 metais vežikavimu vertėsi 378 asmenys, samdę...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!