Šiaulių miesto socialinės-demografinės padėties analizė

Įvadas Tapus Europos Sąjungą Lietuva nare įgyja naujų galimybių spręsti kylančias socialines ir ekonomines problemas. Kadangi plėtros programos rengiamos atsižvelgiant į vietines sąlygas, pastarųjų analizė, probleminių bei perspektyvinių sritis identifikavimas atskiruose administraciniuose vienetuose yra svarbus etapas integruojantis į Europos Sąjungą. Darbe pateikiami Šiaulių miesto socialinės-demografinės aplin­kos tyrimo duomenys ir jų interpretacijos. Tyrimu buvo siekiama ištirti, kokiais trūkumais, ribotumais, grėsmėmis ir pavojais bei privalumais, galimybėmis ir potencialu pasižymi įvairios Šiaulių miesto socialines aplinkos ir gyvenimo kokybės dalys. Tyrimo objektą sudaro šie Šiaulių miesto socialines-demografines aplinkos komponentai: demografiniai pokyčiai; gyvenamojo būsto fondas; sveikatos apsauga; socialinių paslaugų situacija; darbo rinka: teisėsaugos situacija; religinės bendruomenes ir maldos namai; politinės partijos ir jų veikla; kultūros veikla ir sporto situa­cija; švietimo ir mokslo situacija bei perspektyvos. Tyrimo tikslas - atlikti Šiaulių miesto socialinės-demografines aplinkos diagnostinį tyrimą, kuris leistų identifikuoti Šiaulių miesto socialines problemas bei įvertinti socialinės Šiaulių miesto raidos potencialą. Tyrimo objektas - miesto socialiniai-demografiniai procesai bei esminiai jų ryšiai. Tyrimo metodai: statistinė analizė, ekspertiniai vertinimai ir interpretacijos: ekspertai, konkrečios srities pripažinti specialistai, aktyvūs pilie­čiai, kokybiškai interpretavo, aktualizavo duomenis, nurodydami konkretaus objekto trūkumus, potencialias galimybes, vystymosi perspektyvas. Surinktiems duomenims apdoroti buvo taikyti statis­tinės duomenų analizės metodai. 1.Socialinė – demografinė situacija Šiaulių savivaldybėje Lietuvoje gyventojų skaičius mažėja. Demografinius pokyčius lemia neigiamas natūralusis gyventojų prieaugis dėl sunkios ekonominės situacijos, gyventojų migracijos kryptys ir jos dydžio pokyčiai Pensinio amžiaus žmonių kasmet daugėja. Kyla problema, kaip patenkinti socialinius gyventojų poreikius. Analizuojama socialinės paramos ir paslaugų gavėją dinamika Šiaulių regione. Pateikiama socialinių paslaugų, teikiamų namuose, poreikio analizė. Nagrinėjama invalidų skaičiaus didėjimo problema Šiaulių apskrityje. Lietuvai tapus Europos Sąjungos nare, būtina formuoti šalies ir atskirų miestų ekonominės raidos strategijas. Į miestą vis labiau žvelgiama kaip į antreprenerišką sistemą, kurioje auga pilietinės visuo­menės vaidmuo, plečiasi viešųjų institucijų, verslo bei miesto bendruomenės bendradarbiavimas. Miestai turi taikytis prie kintančių ekonominių, politinių, socialinių sąlygų, o aplinkos kokybės klausimai yra sudedamoji miesto vystymosi dalis. Miestų plėtra apima įvairias sritis: demografinius pokyčius, apsirūpinimą būstais, socialinę ir kultūrinę infrastruktūrą, nusikalstamumą ir pan. Šių veiksnių analizė padės kuriant strateginius miestų plėtros planus bei ateities viziją. Remdamiesi surinkta medžiaga ir demokratinių šalių miesto aplinkos tyrimų patirtimi, manome, kad tyrimas gali būti sėkmingai pratęstas mokslininkų dėmesį nu­kreipiant į miesto piliečių ir miesto aplinkos santykį arba, kitaip tariant, į Šiaulių miesto planavimo ir urba­nistinės kultūros ypatumus. 1. Demografiniai miesto pokyčiai: bendros ten­dencijos Analizuojant Šiaulių miesto demografinius pokyčius, miesto demografiniai rodikliai (gyventojų skaičius, jo dinamika, gyventojų tankumas, sudėtis pagal lytį ir pa­grindines amžiaus grupes) vertinami kitų didžiųjų Lie­tuvos miestų atžvilgiu, nagrinėjama atskirų Šiaulių miesto gyvenamųjų mikrorajonų gyventojų sudėtis ir pasiskirstymas pagal amžiaus grupes. Taikant klasteri-nės analizės metodą (Ward grupavimo procedūrą) visa Šiaulių miesto teritorija, atsižvelgiant į gyventojų am­žiaus struktūros panašumus, suskirstyta į keturias gru­pes, identifikuoti panašiausi ir labiausiai išsiskiriantys mikrorajonai (skaičiavimai atlikti statistinių programų paketu SPSS). Akivaizdus gyventojų skaičiaus mažėjimas visoje Respublikoje kelia susirūpinimą. Dėl blogos ekonomi­nės situacijos, kintančio mentaliteto mažėja gimstamu­mas, vyksta gana sparti gyventojų (ypač jaunų žmonių) migracija. Gyventojų skaičiaus mažėjimas yra vienas problemiškiausių Šiaulių miesto socialinės aplinkos veiksnių. Palyginus su kitais didžiaisiais Lietuvos mies­tais šis rodiklis blogesnis yra tik Kaune (žr. l lentelę). Gyventojų skaičius 2000 06 01 Šiaulių apskrityje buvo 400,5 tūkst., o po gyventojų surašymo paaiškėjo, kad jų yra mažiau. 2001 09 01 gyventojų skaičius -358,6 tūkst. Kaip ir visoje Lietuvoje, apskrityje gimstamumas mažėja, o mirtingumas auga. Pastebėta, kad Akmenės rajone tarp jaunimo dominuoja vyrai (16-29 metų). Maždaug nuo 40 metų pradeda augti moterų skaičius. 1996 m. vasario-gegužės mėnesiais didžiausių Lietuvos miestų (tarp jų ir Šiaulių) gyventojų padaugėjo aplinkinių rajonų sąskaita. Tai nulėmė nenatūraliai staigų miesto gyventojų dalies išaugimą (t. y. apie 5000). Didžiausia problema, kad apskrities rajonuose daugiau iki darbingo ir pensinio amžiaus gyventojų, o mažiau darbingų. Antai 1000-iui darbingo amžiaus gyventojų Akmenės rajone tenka 795 nedarbingi, tarp jų 447 vaikai ir 348 pensinio amžiaus žmonės. Pastebėta, kad apskrityje išaugo nesantuokinių vaikų skaičius. Iš visų gimusių 2000 m. - 27,1 proc. nesantuokiniai; Respublikoje - 16,5 proc. Nagrinėjant mirtingumo augimo priežastis nustatyta, kad jos pagal svarbą yra: kraujo apytakos sistemos ligos (53 proc.), piktybiniai augliai (18 proc.), nelaimingi atsitikimai (13 proc.), kvėpavimo takų (6 proc.), infekcines ligos (2 proc.). Ketvirtadalis įnirusių nuo piktybinių auglių sirgo bronchų, trachėjos, plaučių vėžiu. Išlieka stabilus savižudybių skaičius. Akmenės rajonas pagal savižudybių, tenkančių 100 tūkst., gyventojų, skaičių yra trečioje vietoje (48,6 proc.) Respublikoje. Mirtingumo augimą lemia eismo nelaimės, apsinuodijimas alkoholiu, nužudymai ir kt. Gyventojų mažėja ir dėl emigracijos, ypač į užsienį. Išvyksta jauni, darbingo amžiaus žmonės, todėl mažėja gimstamumas. Regione suaktyvėjo migracija į kilus miestus. Daugelis verslininkų perkelia savo verslą į Vilnių ar Klaipėdą, rajone auga nedarbas ir didėja asocialių Seimų skaičius. Prognozuojama, jog tokios tendencijos išliks dar mažiausiai 2-3 metus. Visoje Europoje gyventojų skaičius mažėja ir preliminariais duomenimis iki 2015 m. mažės (Lietuvos gyventojų prognozės 2000-2020 m., 1998). Būtina sukurti profesionalią verslo aplinką ir pamažu gerinti socialinę padėtį mažinti pajamų mokesčius šeimoms, auginančioms 2 ir daugiau vaikų, taip veikiant gimstamumo augimą. Dabartiniu metu Šiaulių apskrityje situacija tokia: 47,5 tūkst., gyventojų reikia socialinės paramos, 20,5 tūkst., suaugusių invalidų, 495 našlaičiai, 10 tūkst., vienišų, senų ir nedarbingų žmonių, 9 tūkst., asocialių šeimų ir socialiai remtinų šeimų, 2 tūkst., alkoholikų ir narkomanų, 577 grįžę iš įkalinimo vietos. 1 lentelė. Gyventojų skaičiaus kitimas 1989-2001 m. Miestai 1989 m., tūkst. 2004 m,, tūkst. 2005 m., tūkst. Gyventojų skaičiaus kitimas, lyginant 1989 m., ir 2006 m., duomenis, proc. Vilnius 576,7 543,0 553,3 -6 Kaunas 418.1 381.3 376,6 -9 Klaipėda 202,9 194,4 192,4 -4 Šiauliai 145,6 135,7 133,5 -1 Panevėžys 126,5 | 122,3 119,4 -3 Remiantis ekspertiniu vertinimu Šiaulių miesto socia­linės aplinkos ir gyvenimo kokybės sričių indikatoriui. Migracijos procesų kontrolė" 120 indikatorių sąraše tenka 59 reitingo numeris, 52-u procentinis rangas, 3,11 skalės (kurios verčių intervalas svyruoja nuo l - labai gerai iki 5 - labai blogai) įvertis, 0,67 standartinis nuo­krypis. Tai reiškia, kad migracijos procesų, kontrolė įvairių sričių specialistų vertinama nepatenkinamai. Nei vienas iš ekspertų migracijos procesų kontrolės situaci­jos neįvertino labai gerai. Gyventojų tankumas (l km2) Šiauliuose yra vienas mažiausių, šis rodiklis mažesnis tik Vilniaus mieste (Žr. l pav.). Reikia atsižvelgti ir į tai, kad Šiaulių miesto teritorijoje yra nemažai gamtiškai susiklosčiusių negy­venamų plotų (Rėkyvos, Taisos ežerai bei durpynai). l pav. Didžiųjų Lietuvos miestų gyventojų skaičius ir tankumas Pagal pagrindines amžiaus grupes Šiaulių miesto gy­ventojai yra pasiskirstę taip: iki darbingo amžiaus -17,1 proc., darbingo amžiaus - 64,6 proc., pensinio -18,3 proc. Darbingo amžiaus žmonių skaičius yra 3 proc. didesnis nei didžiųjų Lietuvos miestų vidurkis, tai reiškia, kad ateityje pensinio amžiaus žmonių grupė didės kiek sparčiau nei kituose miestuose. Šiaulių mieste, kaip ir visoje Lietuvoje, didžiąją, po­puliacijos dalį sudaro moterys (55,08 proc.), t.y. 2 proc. daugiau už Lietuvos vidurkį. Vyrai dominuoja 0-5 m., 5-10 m., 10-15 m., 15-20 m. amžiaus grupėse. Prade­dant 20-25 m. amžiaus grupe ir visose kitose grupėse didžiąją dalį gyventojų sudaro moterys. Didžiausias moterų ir vyrų santykio skirtumas pastebimas vyresnė­se amžiaus grupėse (nuo 75 metų). Natūralus gyventojų prieaugis Šiaulių mieste yra nei­giamas t-1,08). 15 visų didžiųjų Lietuvos miestų šis rodiklis yra geresnis tik: Klaipėdoje ir Vilniuje. Pagal pagrindines amžiaus grupes Šiaulių miesto gy­ventojai yra pasiskirstę taip: iki darbingo amžiaus -17,1 proc., darbingo amžiaus - 64,6 proc., pensinio -18,3 proc. Darbingo amžiaus žmonių skaičius yra 3 proc. didesnis nei didžiųjų Lietuvos miestų vidurkis, tai reiškia, kad ateityje pensinio amžiaus žmonių grupė didės kiek sparčiau nei kituose miestuose. Šiaulių mieste, kaip ir visoje Lietuvoje, didžiąją, po­puliacijos dalį sudaro moterys (55,08 proc.), t.y. 2 proc. daugiau už Lietuvos vidurkį. Vyrai dominuoja 0-5 m., 5-10 m., 10-15 m., 15-20 m. amžiaus grupėse. Prade­dant 20-25 m. amžiaus grupe ir visose kitose grupėse didžiąją dali gyventojų sudaro moterys. Didžiausias moterų ir vyrų santykio skirtumas pastebimas vyresnė­se amžiaus grupėse (nuo 75 metų) Natūralus gyventojų prieaugis Šiaulių mieste yra nei­giamas t-1,08). 15 visų didžiųjų Lietuvos miestų šis rodiklis yra geresnis tik: Klaipėdoje ir Vilniuje (žr. 2 pav.,). 2 pav. Didžiųjų Lietuvos miestų gyventojų prieaugis 3 pav. Labiausiai išsiskiriančios klasteriniu būdu sugrupuotų mikrorajonų gyventojų grupės Grafikų taškai vaizduoja atitinkamo amžiaus gyven­tojų procentą visos apylinkės gyventojų amžiaus popu­liacijoje. Visoms keturioms gyvenamųjų rajonų gru­pėms būdinga tai, kad gyventojų amžiaus skirstiniai yra bimodalūs, t.y. aiškiai išsiskiria du amžiaus tarpsniai (kartos), kurių gyventojų skaičius atskirų mikrorajonų populiacijoje yra didžiausias. Akivaizdu, kad gyventojų pasiskirstymas pagal amžiaus grupes priklauso nuo mik­rorajonų istorinės raidos (anksčiau susiformavusiuose mikrorajonuose gyvena santykinai vyresni gyventojai nei vėliau susiformavusiuose mikrorajonuose). 2. Sveikatos apsauga ir socialinės paslaugos Šiaulių savivaldybės įsteigtos viešosios gydymo įstaigos aptarnauja apie 89% šiauliečių, 9% miesto gy­ventojų yra pasirinkę privačias gydymo įstai­gas/specialistus, apie 2% nėra pasirinkę jokios gydymo įstaigos. Įvertinus esamą pirminės sveikatos priežiūros įstaigų tinklą, atsižvelgus į gyventojų tankumą, ir siekiant priar­tinti bendrosios praktikos gydytojų paslaugas prie gy­ventojų, būtų tikslinga įsteigti keletą pirminės sveikatos priežiūros centrų ar jų filialų toliau nuo miesto centro esančiuose mikrorajonuose. Analizuojant Šiaulių miesto gyventojų sveikatos ir demografinius rodiklius, pastebima, kad dauguma Šiau­lių gyventojų sveikatos rodiklių atitinka ar yra geresni už Šalies vidurkį. Mažesni nei Šalies yra tuberkuliozės, onkologinių, psichikos ligų sergamumo rodikliai, dides­nis - vaikų sergamumas. Šiauliečiai neviršija bendro Lietuvos vidurkio pagal mirtingumą nuo piktybinių aug­lių, kraujo apytakos sistemos ligų, kvėpavimo organų ligų, traumų ir apsinuodijimų. Remiantis ekspertiniu vertinimu, į geriausiai verti­namų sveikatos ir socialinės apsaugos paslaugų kokybės indikatorių dešimtuką pateko Šie indikatoriai; „Vaistinių išsidėstymas ir tankumas (skaičius! mieste", ,.Privačios medicinos kabinetų išsidėstymas ir tankumas mieste". Juos teigiamai įvertino atitinkamai 94,1 ir 63 proc., neigiamai - 2,9 ir 8,8 proc. ekspertų. Net 65,4 proc. apklaustųjų neigiamai įvertino rūpinimąsi rizikos grupės asmenimis, 60,3 proc. respondentų - galimybę laiku gauti kvalifikuotą medicininę pagalbą valstybinėse įstaigose. Į klausimą. „Kokias įvardintumėte 5 didžiausias pro­blemas Jūsų srityje?" gauti tokie sveikatos apsaugos specialistų atsakymai: nepakankamas finansavimas, medicinos vystymosi strateginio plano mieste nebuvi­mas, nepakankamas materialinis aprūpinimas (vaistai ir med. įranga), sveikatos apsaugos reformos nenuoseklu­mas, kooperatyvuos įvairių sričių ir lygmenų specialistų elgsenos stoka, tam tikrų sričių specialistų stoka mieste. Minėti ekspertiniai vertinimai liudija, kad sveikatos apsaugos problemos labai įvairios - pradedant specialis­tų kvalifikacija, jų stoka ir baigiant lėšų trukumu. Dėl finansinių problemų nemažai valstybinių lėšų skiriama didžiosioms Lietuvos klinikoms, tuo tarpu šalies perife­rijai skiriama gerokai mažiau lėšų. Lyginant su kitais Lietuvos miestais, Šiauliuose so­cialinių paslaugų sfera turi savitų aspektų (pavyzdžiui, veikia vienintelis Baltijos šalyse narkomanų reabilitaci­jos centras „Samarija", vienintelė šalyje sanatorinė-internatinė mokykla vaikams su stuburo pažeidimais). Galima teigti, jog daugelis Šiaulių socialines paslau­gas teikiančių bendruomenių yra mažo tipo organizaci­jos, per mėnesį sulaukiančios iki 100 lankytojų. Organizacijas, vienijančias narius pagal pavienius požymius (pvz., tautybę, amžių, susirgimus tam tikro­mis ligomis), keičia skėtinės, daugiaprofilinės nevyriau­sybinės organizacijos. Gausiausios yra organizacijos, vienijančios neįgalius žmones. Ekspertinės apklausos duomenimis, situacija sociali­nio tinklo ir socialinių paslaugų srityje nėra apibrėžiama kaip viena problemiški ausiu ar svarbiausių Šiaulių mies­te. Nevyriausybinių organizacijų aktyvumą sprendžiant miesto reikalus 35 proc. specialistų vertina neigiamai, 17 proc. vertina gerai. Ekspertiniai vertinimai liudija, kad socialines paslaugas teikiančių įmonių, nevyriausy­binių organizacijų didžiausios problemos yra susijusios su nedarbu bei prastu finansavimu, sunkiomis materiali­nėmis sąlygomis. Tačiau akivaizdu, jog per dešimt ne­priklausomybės metų tiek Lietuvoje, tiek Šiauliuose socialinių paslaugų srityje įvyko teigiamų pokyčių, kurių esmė yra visuomeninės iniciatyvos. Bene dau­giausia Šiauliuose susikūrė visuomeninių organizacijų, kurios užsiima vienokios ar kitokios negalės žmonėmis, jų edukacija, globa ir socialine integracija. Ypač akty­vus yra Socialinių paslaugų centras, kuriame renkasi neįgaliųjų grupės, plečiasi ir socialinių paslaugų tinklas, orientuotas į kitus socialinės atskirties asmenis, pavyz­džiui, sergančius įvairiomis lėtinėmis ligomis, turinčius alkoholio ar narkotikų priklausomybių. Nors, kaip minė­ta, pastebimas visuomeninių organizacijų aktyvumas ir plėtra į įvairias socialinių paslaugų sritis, tačiau dar ma­žai iniciatyvų, orientuotų į platesnes bendruomenes. 3. Švietimo ir mokslo situacija bei perspektyvos Visose švietimo sistemos grandyse vyksta kaitos pro­cesai, kuriuos lemia sparčiai besikeičianti demografinė, socialinė, ekonominė, juridinė situacija. Dėl stiprėjančių eurointegracinių procesų, kaitos planavimas ir ateityje išliks viena svarbiausių švietimo vadybos funkcijų mies-le. Dėmesys teiktinas ne vien į materialių išteklių skirs­tymą sistemos viduje, bet ir į bendruomeniškumo plėto­tę, ryšių su kitomis miesto gyvenimo sritimis stiprinimą. Švietimo sistemoje dirbančių žmonių socialinio ir psi­chologinio saugumo užtikrinimą, iniciatyvos skatinimą, sąlygų, galinčių išlaikyti ir pritraukti į miestą intelektua­linį potencialą, sudarymą. Situacija Šiaulių miesto Švietimo sistemoje nėra sta­bili. Tai lemia visuose lygmenyse vykstanti reorganiza­cija, atliekama įgyvendinant Švietimo įstatymą ir įsta­tymų lydimuosius aktus, bei sparčiai kintanti demogra­finė ir socialinė situacija. Dauguma ikimokyklinio ugdymo įstaigų yra perpildytos, Šiauliečių poreikiai šioje ugdymo srityje nėra visiškai patenkinami. Ikimokyklinių ugdymo įstaigų tinklas nėra visiškai optimalus - daugumai kai kurių mikrorajonų gyventojų atstumai iki artimiausių darželių yra dideli. Atsižvelgiant į mažėjantį ikimokyklinio am­žiaus vaikų skaičių, steigti naujus darželius savivaldybei netikslinga, tačiau reikėtų visokeriopai skatinti nedidelių privačių ikimokyklinio ugdymo įstaigų steigimąsi. Tai galėtų pagerinti ikimokyklinio ugdymo kiekybinius ir kokybinius rodiklius, Šiaulių miesto Švietimo sistemoje daugelis problemų susiję su mokyklų tinklo pertvarka. Ekspertai iš esmės pritaria pertvarkymams. Vertinimas atskleidė pedagogų psicholo­ginio ir socialinio saugumo problemas. Dėl moksleivių skaičiaus mažėjimo mokyklose, mokytojams kyla ne­darbo grėsmė, kuri sukelia psichologinę įtampą. Aiškios perspektyvos nebuvimas neleidžia nei mokykloms, nei mokytojams planuoti savo ateities. Tiek mokyklos, tiek mokytojai jaučiasi labai priklausomi nuo išorinių veiks­nių, kurių negali paveikti (pvz., reformos pokyčių, fi­nansavimo sąlygų). Daugelis ekspertų kaip pagrindinę problemą nurodo prastą mokyklų materialinį aprūpinimą, materialinių resursų skirstymo problemas. Stebima tendencija, jog daugėja studentų, besimo­kančių aukštesniosiose ir aukštosiose mokyklose skai­čius, todėl iškyla mokymosi turinio ir kokybės valdymo problema, kuri reiškiasi skirtingų švietimo lygmenų konfliktais. Aštrėja mokslo perimamumo problema. Profesinio (vidurinio, aukštesniojo ir aukštojo) mo­kymo srityje pasigendama ryšio tarp mokymosi turinio ir praktikos reikalavimų. Naudojant esamą potencialą, reikėtų sudaryti sąlygas iniciatyvai kurti sistemas verslas-mokslas, verslas-mokslas-finansavimai -technolo­gijos, užsakyti regionui būtinų specialistų rengimo pro­gramas. Mieste neišplėtotas suaugusiųjų mokymo tinklas. Pa­sinaudojant universiteto baze, išnaudojant miesto moks­linį ir pedagoginį potencialą, reikėtų vystyti įvairių sri­čių kvalifikacijos kėlimo programų tinklą. Geriausiai ekspertai vertina bendrojo lavinimo mo­kyklų išsidėstymą ir skaičių Šiaulių mieste. Blogiausiai vertinama vaikų ir paauglių užimtumo būklė (58 proc. respondentų situaciją šioje srityje vertina blogai, 14 proc. - labai blogai). Nuomonė apie papildomų ugdymo įstaigų teikiamas paslaugas nėra bloga (palankiai verti­nama sporto, dailės, muzikos mokyklų veikla). Vertinant privačių mo­kyklų ir darželių steigimą, persikvalifikavimo ir suaugu­siųjų švietimo būkle, vieningiausi ekspertai buvo ver­tindami profesinio rengimo adekvatumą darbo rinkai, profesinio rengimo kokybę ir mokyklų išsidėstymą. Ypač skiriasi valstybinio Švietimo ištaigose teikiamų paslaugų kokybės vertinimas: teigiamai šią sritį vertina 79 proc. Švietimo ir mokslo srities ekspertų ir tik 50 proc. - kitų sričių ekspertų. Švietimo ir mokslo srities darbuotojai geriau nei kitų sričių specialistai vertina ir papildomo ugdymo įstaigų teikiamas paslaugas, profe­sinio rengimo kokybę, persikvalifikavimo ir suaugusiųjų Švietimo būklę mieste. Pažymėtina, kad švietimo dar­buotojai kokybinius Švietimo sistemos rodiklius vertina geriau negu kiti ekspertai, o kiekybinių rodiklių srityje (pvz., ugdymo įstaigų išsidėstymas ir skaičius, profesi­nio rengimo adekvatumas darbo rinkai) statistiškai reikšmingų skirtumų tarp abiejų grupių ekspertų nuo­monių nėra. Kritiškiausiai švietimo paslaugų kokybę vertina teisėsaugos, pramonės ir verslo sritims atstovau­jantys ekspertai, žurnalistai. Labiausiai šiais klausimais sutampa švietimo ir sveikatos apsaugos ekspertų nuo­monės. 4. Užimtumo situacija Esant nedarbui visuomenė praranda galimybę gamin­ti ir įsigyti papildomai prekių, paslaugų bei sukurti di­desnę pridėtine vertę, tenka daugiau mokėti socialinių išmokų, kompensuoti sumažėjusias pajamas bedar­biams. Kuo daugiau aukštesnės kvalifikacijos žmonių daly­vauja gamyboje, tuo daugiau sukuriama materialinių vertybių ar suteikiama paslaugų, didėja bendrasis vidaus produktas, nacionalinės pajamos. Gerėjant šiems rodik­liams, daugiau lėšų galima skirti gyventojų sociali­niams, ekonominiams ir kultūriniams poreikiams. Nuo 1996 metų vidurio nedarbo lygis Šiaulių mieste sparčiai augo. Tai nulėmė didžiųjų Šiaulių miesto pramonės įmonių didėjimą. Ryškėja sudėtinga vyresnio amžiaus bedarbių integ­racija į darbo rinką. Vyresni nei 50 metų bedarbiai suda­ro 30 proc. visų užsiregistravusių bedarbių, didelė jų dalis (42,6 proc.) nekvalifikuoti ir tik 4,4 proc. turi aukštąjį išsilavinimą. Didėjant struktūriniam nedarbui siūlomos darbo jė­gos kvalifikacija neatitinka darbdaviu reikalaujamo, darbuotojų kvalifikacinio lygio, todėl daugelis žmonių įmonės įmonių veiklos ekonominė krizė. Esamą nedarbo lygį 1996-2006 metais lėmė neoficialaus užimtumo plitimas. Smulkaus verslo elementai vyravo privačiuose namų ūkiuose. Visa tai leido gyventojams turėti šešėli­nių pajamų, todėl oficialaus nedarbo lygis 1994 metais sudarė 7,2 proc., 1995 metais - 8 proc. Didėjančiam oficialiai užsiregistravusių bedarbių skaičiui 1998 me­tais įtakos turėjo krizės Rusijoje padariniai bei nelega­laus darbo apimčių mažėjimas. 1999-aisiais Šiaulių mieste nuvilnijo bankrotų banga. AB „Šiaulių pienas" 1999-uosius baigė nuostolingai, be darbo liko 820 žmo­nių. Tais pačiais metais bankroto byla iškelta ir AB „Šiaulių maistas". 1998-1999 metų laikotarpiu likvi­duota 1200 individualių įmonių. Todėl vidutinis 1999 metų nedarbo lygis pasiekė 13,1 proc. Didžiausias ne­darbo augimas buvo užregistruotas 2000 metais - 16,6 proc. 2001 metais ekonominiai rodikliai Šiaulių mieste pradėjo augti (nors liko Žemesni nei Respublikos vidur­kis). Per 2001 metus mieste buvo įsteigta 417 įmonių, likviduota - 579 (tai 1,7 proc. mažiau nei 2000 metais). Nedarbo lygis miesto Darbo biržos duomenimis 2001 metais siekė 14,8 proc., 2002 m. - 10,5 proc. Palygina­me: 2002 m. vidutinis nedarbo lygis Lietuvoje- 12,1 proc., Europos Sąjungos šalių nedarbo vidurkis - 7,6 proc. Absoliučią daugumą bedarbių Šiaulių mieste sudaro nepasirengę darbo rinkai ar praradę kvalifikaciją, nedir­bę daugiau nei vienerius metus asmenys. Daugelis be­darbių neturi jokio išsilavinimo ir tik maža dalis turi aukštąjį išsilavinimą (1996-2001 metais tik kas penktas bedarbis turėjo aukštąjį ar aukštesnįjį išsilavinimą, be­veik pusė - vidurinį) yra priversti keisti profesiją arba turimos profesijos pro­filį. Mažėja užimtųjų skaičius pramonėje bei statybos sektoriuje, didėja - paslaugų, Švietimo, sveikatos bei kitų socialinių paslaugų srityje. Nedarbo lygio augimui Šiaulių mieste pastaraisiais metais įtaką daro mažai gyventojų aktyvumas steigiant naujas įmones, didelis likviduojamų įmonių skaičiui, nepalankios sąlygos smulkiam ir vidutiniam verslui mieste plėtoti, žemas Šiaulių miesto įmonių konkuren­cingumas. Aukščiausias specialistų paklausos ir pasiūlos suderi­namumo lygis - verslo administravimo ir vadybos, bu­halterinės apskaitos specialistų, žemiausias – technikos. Šiaulių miesto darbo rinkoje kasmet mažėja regist­ruojamų laisvų darbo vietų skaičius, taip pat mažėja įdarbintų nuolatiniam darbui asmenų skaičius. Esant dideliam nedarbui visuomenė praranda galimybę išnau­doti darbo jėgos ir kitų gamybos išteklių potencialą, pagaminti ir įsigyti papildomų prekių, paslaugų. Nedarbo problema ir įdarbinimo įstaigų veikla spe­cialistų vertinimu pasirodė esanti viena problemiškiausių gyvenimo kokybės ir socialinės aplinkos sričių. Net 70 proc. specialistų neigiamai vertina investicinio kli­mato kūrimo ir darbo vietų steigimo problemos spren­dimą, nėra nė vieno, kuris tai vertintų labai gerai. 72 proc. specialistų neigiamai vertina valstybinių institucijų įtaką sprendžiant įdarbinimo problemą, nėra nė vieno, kuris tai vertintų labai gerai. 60 proc. specialistų nei­giamai vertina miesto verslininkų indėlį į nedarbo pro­blemų sprendimą. 48 proc. apklaustųjų neigiamai (22 proc. teigiamai) vertina Šiaulių darbo biržos veiklą mokslų ir inžinerijos specialistų. Aukščiausias darbinin­kų suderinamumo lygis - maisto gamybos, prekybos, žemiausias - žemės ūkio, vaizduojamojo ir taikomojo meno srityse. Nedarbo problemą padėtų spręsti investicijų, kurian­čių darbo vietas, pritraukimas į miestą. Tam būtina pa­rengti Šiaulių miesto, kaip regioninio centro, investicijų pritraukimo programą. Sprendžiant nedarbo problema, reikėtų keisti aktyvių ir pasyvių užimtumo priemonių finansavimo proporci­jas, daugiau lėšų skiriant naujoms darbo vietoms kurti. Siekiant spręsti jaunimo integracijos į darbo rinką pro­blemą, būtina tobulinti profesinio orientavimo sistemą, ypatingą dėmesį skiriant informavimui apie darbo rin­kos paklausos tendencijas. Taip pat taikyti įvairias darb­davių skatinimo įdarbinti jaunus žmones formas ir priemones. Vykdant bedarbių perkvalifikavimą, lanksčiau rea­guoti į paklausą darbo rinkoje, darbdavių darbuotojams sprendžiant nedarbo problemą Šiaulių mieste. Privačių įdarbinimo įstaigų veikla sprendžiant nedarbo problemą Šiaulių mieste specialistų vieningai vertinama patenki­namai. I atviro tipo klausimą „Kokios yra didžiausios Šiaulių miesto darbo rinkos problemos?" sulaukta tokių atsa­kymų: bedarbių skaičiaus augimas, jaunimo bedarbystė, naujų darbo vietų trūkumas, investicinio klimato nebu­vimas, nėra parengto miesto ekonominės plėtros plano, nepakankama parama smulkiam ir vidutiniam verslui, žlugusi pramonė, trūksta lengvatų organizuojantiems savo verslą, kvalifikacijos trūkumas. Minėti ekspertiniai vertinimai liudija, kad bedarbys­tės problemos, susijusios su investicinio klimato kūri­mu, yra vienos svarbiausių, jei ne pačios svarbiausios, Šiaulių mieste. 5. Kultūra ir sportas Šiaulių miesto kultūrinis potencialas yra gana didelis, tačiau i§ naudoj amas neefektyviai. Daug jaunųjų talentų išvyksta mokytis ir dirbti į kitus miestus. Jų veikla Šiau­lių mieste jaučiama tik mokykliniu laikotarpiu, todėl būtina skatinti ir motyvuoti jaunus menininkus likti ir kurti Šiauliuose. Ne visos kultūros sritys Šiaulių mieste vystosi vienodai. Gana aktyviai reiškiasi dailininkai, fotografai, tačiau bloga situacija literatūros srityje. Mieste nemažai literatūros tyrinėtojų, kritikų, tačiau gana pasyvi pačių poetų ir rašytojų veikla. Mieste yra nemažai meno kolektyvų, tačiau jiems trūksta įvairovės, iniciatyvos, gausu jau tradiciniais ta­pusių įvairaus pobūdžio (tiek profesionalaus, tiek mėgė­jiško) renginių, tačiau pasigendama profesionalumo renginius organizuojant. Šiaulių mieste kol kas nėra reprezentacinių kultūros ir sporto rūmų su vakarietiškus standartus atitinkančia koncertų sale, kur būtų galima rengti tarptautinio pobū­džio renginius, kviesti aukšto lygio atlikėjus. Anketinės apklausos rezultatai parodė, kad kultūros paslaugos Šiaulių mieste ekspertų vertinamos gana tei­giamai. „Muziejų, parodų centrų, ekspozicijų salių išsi­dėstymas bei jų skaičius mieste", „Teatrų, kino teatrų, koncertą salių estetinis vaizdas" pakliuvo į pirmąjį ge­riausiai įvertintų Šiaulių miesto socialinės aplinkos ko­kybės indikatorių dešimtuką. Indikatoriui „Muziejų, parodų centrų, ekspozicijų salių skaičius mieste" 120-ies indikatorių sąraše tenka gana aukštas 113 reitin­go numeris. Teigiamai šį indikatorių įvertino net 73,3 proc. respondentų. Panašiai vertinamas ir „Teatrų, kino teatrų, koncertų salių estetinis vaizdas", kuriam atiteko 112 reitingo nu­meris. Apie teatrų, kino teatrų, koncertų salių estetinį vaizdą teigiamai atsiliepė 73,1 proc. respondentų. „Muziejų, parodų centrų, ekspozicijų salių išsidėsty­mas mieste", anot apklaustų ekspertų, taip pat vertina­mas gana gerai (teigiamai šį indikatorių įvertino net 72,9 proc. respondentų). Kiek prasčiau respondentai įvertino: „Kultūrinių renginių įvairovę", „Kultūrinių renginiu kokybę". Kitų miesto renginių organizavimo kokybę (Joninės ir pan.)", „Kino teatrų, teatrų, koncerto salių skaičių ir išsidėstymą mieste". Šių indikatorių įverčiai svyruoja nuo 2,86 iki 2,49 (l - labai gerai, 5 - Labai blogai). Analizuojant kūno kultūros ir sporto situaciją mieste, paaiškėjo, jog Šiauliuose būtų tikslinga visokeriopai skatinti privačią iniciatyvą organizuojam aktyvų gyven­tojų poilsį, sporto renginius, sudaryti palankias sąlygas kurtis privatiems pramogų, sporto ir sveikatingumo cen­trams. Gana užimtos yra savivaldybei priklausančios sporto bazės, labai didelis baseinų lankomumas. Tikėti­na, kad padidinus Sporto bazių kiekį, didėtų ir miesto gyventojų aktyvaus poilsio poreikis. Didžiosiose Šiaulių miesto sporto salėse paprastai sportuoja profesionalios komandos, sporto mokyklų moksleiviai, todėl tikėtina, kad eilinių šiauliečių aktyvaus poilsio poreikius geriau tenkintų nedidelės sporto salės, kokybiškai įrengtos lau­ko sporto aikštelės. Daugumos Šiaulių miesto sporto bazių būklė yra pa­tenkinama. Apie 15-20 proc., ne privatiems asmenims ar klubams priklausančių sporto objektų būklė yra bloga. Dėl finansavimo nesklandumų nėra, visiškai patenki­namas moksleivių aktyvaus poilsio poreikis. Beveik visose mokyklų sporto salėse daugiau laiko skiriama sportu mokyklų auklėtiniams negu mokyklos ir mikrora­jono moksleiviams. Sporto ir kultūros skyrius, kiti Šiaulių miesto savi­valdybės padaliniai turėtų atkreipti dėmesį į visiems miesto piliečiams prieinamų aktyvaus poilsio ir rekrea­cijos objektų tinklą Šiauliuose: dviračių takus, atviras sporto aikšteles gyvenamuosiuose rajonuose, sveikatin­gumo takus miesto parkuose. Jų tinklas nėra pakanka­mas, įrengimų būklė labai bloga. Svarbu yra ne tik pro­fesionalaus sporto bazė, sporto komandų laimėjimai, sporto mokyklų veikla, bet ir sąlygų miesto piliečių ak­tyviam poilsiui ir rekreacijai sudarymas. Sporto srities ekspertų nuomone, būtini pokyčiai miesto sporto ir kultūros administravimo struktūroje. 8 paveiksle pateikiami apibendrinti kūno kultūros ir spor­to situacijos indikatorių Šiaulių mieste anketiniai eks­pertų vertinimai. Pažymėtina, kad labiau teigiamai, nei neigiamai yra vertinama reklama apie mieste vykstančius sporto ren­ginius, sporto salių, baseinų, teniso kortų išsidėstymas ir būklė, profesionalaus sporto varžybų dažnumas ir įvai­rumas. Prasčiausiai vertinama po atviru dangumi esan­čių sporto. rekreacija įrengimų (dviračių takų, aikštynų, pliažų) būklė. Prastai vertinama ir aktyvų poilsį organizuojančių įstaigų veiklos kokybė, masinių renginių suaugusiems ir vaikams kokybė bei įvairovė. Atsižvelgiant į problematikos aktualumą akty­vaus poilsio galimybių mieste indikatorius yra trečioje vietoje po teisėsaugos reikalų būklės ir bendro miesto įvaizdžio. 6. Religinės bendruomenės Šiaulių mieste Analizuojant religinių bendruomenių veiklą Šiaulių mieste buvo siekiama susipažinti su aktyviausiai Šiau­liuose veikiančiomis tradicinio ir netradicinio tikėjimo religinėmis bendruomenėmis, nustatyti jų santykį su miesto bendruomene. Iš aštuonių Lietuvoje pripažįstamų tradicinėmis reli­giniu konfesijų, didžioji dalis (74 proc.) Šiaulių miesto gyventojų išpažįsta katalikų tikėjimą, 2,6 proc. - stačia­tikių (ortodoksų), 0,4 proc. - sentikių, 0,3 proc., - evan­gelikų liuteronų ir 0,1 proc. -evangelikų reformatų tikė­jimą. Šiaulių mieste savo maldos namus turi visos krikš­čioniškos tradicinės religinės bendruomenės, išskyrus Rytų apeigų katalikų bendruomenę. Daugiausia tikinčių­jų sutraukia tradicinio tikėjimo maldos namai, t.y. kata­likų, protestantų, bei stačiatikių bažnyčios. Lietuvoje egzistuojančių 300 netradicinio tikėjimo religinių bendruomenių, aktyvią veiklą Šiauliuose vyk­do septyni naujųjų religinių judėjimų maldos namai. Kai kurios netradicinio tikėjimo religinės bendruomenės (Evangelijos bažnyčia „Tiesos žodis", Evangelikų Bap­tistų bažnyčia, krišnaitai, Jehovos liudytojai) yra gerai žinomos visuomenei, o kai kurių bendruomenių veikla (Naujųjų Apaštalų bažnyčia, Laisvųjų krikščionių baž­nyčia bei Evangelinio tikėjimo krikščionių bažnyčia) nėra labai aktyvi. Naujieji religiniai judėjimai daugumai tradicinį tikėjimą išpažįstančių gyventojų kelia neigia­mas asociacijas. Neigiamos emocijos kyla ne tik iš noro apsaugoti socialines ir kultūrines vertybes, bet ir dėl nepakantumo viskam, kas svetima (Gluodenis, Peškai-tis, 2000). Visos minėtos netradicinio tikėjimo ben­druomenės kanu jungia apie 1200 šiauliečių. Lyginant tradicinių ir netradicinių maldos namų ti­kinčiųjų aktyvumą, pastebėta, kad netradicinių religinių bendruomenių nariai daug aktyviau dalyvauja savo reli­ginės bendruomenės veikloje, aktyviau ir demonstraty­viau vykdo lanksčią ir konkurencingą evangelizaciją. Anketinės apklausos rezultatai parodė, kad tradicinio tikėjimo religinės bendruomenės ir jų veikla Šiaulių mieste yra vertinamos palankiai. Šiaulių miesto sociali­nės aplinkos ir gyvenimo kokybės sričių indikatoriui „Tradicinių miesto religijų maldos namų išsidėstymas ir tankumas" 120-ies indikatorių sąraše tenka 115 reitingo numeris, 5-ia procentinis rangas 2,35 skalės įvertis, 0,72 standartinis nuokrypis. Tradicinių miesto religijų mal­dos namų išsidėstymą ir tankumą teigiamai vertino net 62,2 proc. respondentų, neigiamai - tik 6,2 proc. Iš atviro tipo anketos klausimų paaiškėjo, kad kai ku­rie respondentai tikėjimą ir visuomenės religingumą vertina kaip vieną pagrindinių veiksnių, darančių įtaką miesto bendruomenės gerovei. Tradicinio tikėjimo maldos namų atstovai įvardijo tokias pagrindinės savo profesinės srities problemas: sektų plitimas, benamių maitinimas ir nakvynė, lėšų trūkumas teikiant labdarą, padedant asocialiems žmo­nėms, vykdant nepilnamečių užimtumo programas, nar­komanijos prevencija. Remiantis ekspertiniu vertinimu, Šiaulių miesto so­cialinės aplinkos ir gyvenimo kokybės sričių indikato­riui „Netradicinių religinių bendruomenių steigimasis mieste" 120-ies indikatorių sąraše tenka 52 reitingo nu­meris, 58-ia procentis rangas, 3,2 skalės įvertis, 0,93 standartinis nuokrypis. Tai reiškia, kad netradicinių reli­ginių bendruomenių steigimąsi mieste 14,5 proc. res­pondentų vertina kaip teigiamą reiškinį, 25,7 proc. res­pondentų tai vertina neigiamai. Mieste pagrįstai pasigendama aktyvesnės Katalikų Bažnyčios veiklos jaunimo, socialinės pagalbos, Švieti­mo, leidybos ir kitose srityse. Vyskupija neturi patrauk­laus ir populiaraus periodinio leidinio miestui bei regio­nui. Atsižvelgiant į tai, kad bažnyčia Lietuvoje užima vieną autoritetingiausių pozicijų, aktyvesnis Šiaulių vyskupijos autoriteto ir potencialo naudojimas lieka neišnaudota miesto socialinės raidos galimybe. 7. Gyvenamasis Šiaulių miesto fondas: situacija ir vertinimai Apsirūpinimas bustu - vienas svarbiausių rodiklių, apibūdinant visuomenės socialinę gerovę, taip pat ir vienas pagrindinių žmogaus poreikių. Esant sudėtingai ekonominei situacijai (aukštas nedarbo lygis, maža gy­ventojų perkamoji galia ir kt.), apsirūpinimas būstu yra rimta problema. Gyvenamasis fondas Lietuvos didžiuosiuose mies­tuose 2001 metų pabaigoje sudarė 31545,1 tūkst. m2. (Gyvenamasis

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!