XVII amžiaus II pusės Vilniaus miesto valdančiojo elito gyvenimo būdas

XVII amžius Europos istorijoje tyrinėtojų vadinamas krizės laikotarpiu, kuriam būdingas ekonominis sąstingis, demografinis nuosmukis, absoliutizmo stiprėjimas bei socialiniai konfliktai. Krizė pastebima ir atskirose šalyse. Pirmiausia mažėjo miestų autonomija. Susidūręs su daugeliu jiems nepalankių ekonominių ir politinių pokyčią praradęs nemažai realios valdžios mieste ir ypač jo išorėje, Europos miestų valdantysis elitas per visą XVII a. rodė didėjanti uždarumą bei išsiskyrimą iš miestietijos. Daugeliu atvejų išskyrus tokius centrus, kaip Amsterdamas ir Hamburgas, pajamas išsmunkančios įvairios tranzitinės prekybos keitė pinigai iš nekilnojamojo turto nuomos bei žemėvaldos. Nepaisant visko, šios socialinės grupės dažniausiai prisitaikėprie besikeičiančios situacijos ir išsaugojo savo valdžią.
Rytų Europoje miestų dydis, miestiečių skaičius, ekonominė galia ir politinė autonomija buvo dar mažesnė. Lenkijos-Lietuvos valstybėje miestiečiai nesudarė ekonomiškai stipraus, turinčio pakankamą savimonės lygį bei socialiai politiškai veiksnaus ir įtakingo luomo.
Vilnius XVII a. antrojoje pusėje jau aiškiai priskirtinas tradicinių centrų, pergyvenančių raidos krizę visoje Europoje, grupei. Galima sutikti, kad jo, kaip miesto patrauklumas tarp kitų Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (toliau - LDK) miestų, nuo XVI a. mažėjo. Nepaisant visko, Vilnius išliko ekonominis, religinis, kultūrinis ir galiausiai politinis LDK centras, formaliai ir faktiškai svarbiausias miestas.
Būdamas svarbiausiu LDK centru, Abiejų Tautų respublikos mastu Vilnius pralaimėjo trims policentrinėje urbanizacijoje susiformavusioms Lenkijos "sostinėms": politinei kultūrinei - Varšuvai, sakralinei religinei - Krokuvai, ekonominei - Gdanskui.
Tačiau Vilniaus miesto valdančiajam elitui XVII a. antrosios pusės laikotarpis ekonomiškai ir politiškai buvo dar nepalankesnis nei didžiausiems Lenkijos miestams, bet tarp LDK miestų jo padėtis buvo geriausia: jis atliko daugelį regionui bei kraštui svarbių funkcijų, turėjo bene didžiausią autonomiją.
Manau, kad vien to pakanka atsakyti į klausimą, kodėl yra svarbu tirti LDK sostinės valdantįjį elitą. Privilegijuoto valdančiojo elito išskirtinumas privalėjo atsispindėti ir daugelyje jo gyvenimo būdo, mentaliteto ir elgsenos aspektų.
Be to, maždaug tuo pat metu atsirado ir terminas „elitas“, nors jis tuomet buvo naudojamas apibūdinti vertingas ir brangias prekes, dažniausia audinius. Į politinę literatūrą ši sąvoka pateko...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!