Žemo dažnio elektromagnetiniai laukai vėžio terapijoje

 ŽEMO DAŽNIO ELEKTROMAGNETINIAI LAUKAI VĖŽIO TERAPIJOJE ĮVADAS Mokslinėje literatūroje gausu žinių apie perspektyvius medicinos diagnostikos ir gydymo metodus, naudojant elektromagnetinius laukus. Šių sričių darbai prasidėjo jau 1926 metais. Plačiau diegti elektromagne­ti­nius tyrimo metodus medicinoje pradėta tik aštuntajame dešimtmetyje. Tai impedansinė pletizmografija, mikrobanginiai skysčio plaučiuose diagnozavimo metodai, mikrobangė radiometrija, arterijų sienelių judesių radiolokacija, piktybinių auglių perkaitinimas mikrobangomis ir kt. Vėžys – ląstelių piktybinis auglys, kurio vystymasis sąlygoja mirtį. Vėžinė ląstelė yra pakitusi ląstelė, kurios gyvybinis ciklas nėra normalus. Ji gamina medžiagas, kurių negamina sveikos ląstelės ir ima nekontroliuojamai augti ir tokiu būdu neleidžia ne tik sveikoms organizmo ląstelėms, bet ir organams tinkamai funkcionuoti. Kraujo ar limfos pagalba atitrūkusios, nuo auglio vėžio ląstelės, patenka į kitas kūno dalis, kur pradeda augti. Vėžio atsiradimą gali sąlygoti žalingi aplinkos faktoriai, stresai, virusai, genų mutacijos ir kiti veiksniai. Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis, kasmet pasaulyje nuo vėžio miršta daugiau kaip 6 mln. žmonių, išaiškinama apie 10 mln. naujų vėžio atvejų. Diegiant naujausius mokslo pasiekimus ir technologijas bandoma sumažinti sergamumą vėžiu. Šios ligos gydyme taip pat yra bandoma panaudoti ir žemo dažnio elektromagnetines bangas. Yra išvystyta daugybė metodų (biorezonansas, hipertermija, ląstelių com sistema, dažnių terapija), kurie vėžio terapijoje naudoja elektromagnetinius prietaisus. Tačiau daugumos iš jų efektyvumas nėra moksliškai įrodytas ir netgi pasitaikė atvejų kuomet jie sukėlė pavojų pacientų gyvybei. VĖŽYS Vėžio atsiradimo ir vystymosi procesas vadinamas kancerogeneze. Tai sudėtingas ir nevienalypis procesas, kurio metu ženkliai pakinta ląstelės fiziologija ir morfologija. Remiantis duomenimis apie molekulinius pokyčius, vykstančius ląstelei piktybėjant, galima suformuoti pagrindinius požymius, apibūdinančius vėžinę ląstelę: 1) Autonominė augimo stimuliacija. Vėžinės ląstelės praranda priklausomybę nuo išorinių augimo veiksnių ir dauginasi nepriklausomai nuo tarpląstelinių signalų. Jos arba pačios pradeda sintezuoti būtiniausius augimo veiksnius arba skatina kaimynines arba cirkuliuojančias imuninės sistemos ląsteles tai daryti. 2) Augimo kontrolės praradimas. Vėžinės ląstelės dauginasi nekontroliuojamai dėl atsiradusių pažaidų jų molekuliniuose mechanizmuose (mutavę p53 genas, Rb genas, TGF receptoriai). 3) Atsparumas apoptozei. Ląstelių apoptozę aktyvuoja DNR pažaidos, onkogenų ir kiti streso signalai. Įvairūs pokyčiai leidžia vėžinėms ląstelėms išvengti apoptozės. Vėžinėse ląstelėse susilpnėja apoptozę skatinantys (proapoptoziniai) signalai, o antiapoptoziniai signalai, priešingai,  sustiprėja. 4) Pažeisti ląstelės senėjimo mechanizmai. Vėžinės ląstelės senėjimo išvengia dėl mutacijų genuose, valdančiuose replikacinį senėjimą (p16, Rb ir p53). 5) Invazyvumas ir metastazių formavimas. Vystantis augliui didėja ir jo poreikis teritorijai. Progresuojantis auglys palaipsniui išplinta, užimdamas aplinkinių audinių vietą, o vėliau keliauja į nutolusius organus. Ten auglio ląstelės formuoja naujus vėžinių ląstelių klonus (metastazes). Šiuos pokyčius lemia išorinių (jonizuojanti spinduliuotė, UV spinduliai, sunkieji metalai, kitos cheminės medžiagos) ir vidinių (virusai, oksidacinis stresas, spontaninės mutacijos) veiksnių sukeltos genų pažaidos: mutacijos (DNR sekos pokyčiai) arba genų raiškos pokyčiai, nesusiję su DNR pažaidomis (epigenetinės pažaidos). Dėl genų pažaidų vėžinėje ląstelėje sutrinka ląstelės dauginimosi, diferenciacijos, apoptozės ir kitų procesų valdymas, todėl tokia ląstelė gali nekontroliuojamai ir neribotai daugintis (1pav.). Nėra tiksliai žinoma, kiek reguliacinių genų turi būti pažeista, kad normali ląstelė taptų vėžine, įvairūs modeliai siūlo skaičius nuo 2-3 iki 7. Kiekvienas vėžio tipas turi savitą vėžio genų 1pav. Vėžinėse ląstelėse vykstantys procesai rinkinį, kuris dar priklauso nuo vėžį sukėlusių veiksnių, organizmo ypatumų ir kitų sąlygų. Iš pradinės pakitusios ląstelės formuojasi ląstelių klonas vadinamas augliu (kitaip, naviku), kuris vėliau išveši, ardydamas ir naikindamas supančias normalias ląsteles. Kraujotakos arba limfine sistema auglio ląstelės gali išplisti po organizmą, formuodamos naujas kolonijas vadinamas metastazėmis. Taip auglys, atsiradęs iš vienos pakitusios (piktybėjančios) ląstelės, gali sutrikdyti viso organizmo funkcionavimą ar net lemti jo mirtį. VĖŽIO TERAPIJOS METODAI, NAUDOJANTYS ŽEMO DAŽNIO ELEKTROMAGNETINIUS LAUKUS HIPERTERMIJA Vienas iš vėžio gydymo metodų elektromagnetinių bangų šiluminiu efektu atsirado nustačius, kad piktybiniai augliai jautresni perkaitinimui (41-45 0C). XIX a. pr. buvo pastebėta, kad vėžiu sergančių ligonių būklė pagerėja persirgus karštlige, kurios vienas iš simptomų yra aukšta kūno temperatūra. Auglių temperatūros pakėlimas elektromagnetinėmis bangomis gydymo tikslu vadinamas hipertermine radioterapija. Šis metodas medicinoje naudojamas jau daugiau nei 2000 metų. Yra manoma, kad net žymusis graikų filosofas ir gydytojas Hipokratas naudojo kūno įkaitinimą krūties vėžio gydyme. Hipertermijos metodas iš naujo buvo “atrastas” šeštąjame. Ši vėžio terapijos forma yra nuolat studijuojama ir tobulinama diegiant naujausius mokslo pasiekimus ir technologijas. Tai vienintelis iš gydymo metodų, kurio efektyvumas yra įrodytas, todėl leista jį taikyti klinikoje. Hipertermija pagrinde remiasi tuo, kad navikas yra labiau jautrus aukštai temperatūrai nei sveikas audinys, nes jo kraujotaka yra silpnesnė. Sveikas audinys nuo perkaitinimo apsisaugo padidindamas kraujo cirkuliaciją, todėl dėl silpnesnio aušinimo augliai greičiau įkaitinami. Pakitusias ląsteles veikiant mikrobangomis jų temperatūra yra pakeliama iki 410C, tokiu būdu pažeidžiamos ląstelių struktūros, įvyksta ląstelės baltymų denatūracija ir ląstelės žūna. Be to metabolizmas naviko ląstelėse yra greitesnis, o aukšta temperatūra jį dar labiau pagreitina ir tokiu būdu sąlygoja dar didesnį vėžinių ląstelių įkaitimą. Dėl pagreitėjusio metabolizmo ir silpnos kraujotakos navikinėse ląstelėse pradeda stigti deguonies ir sumažėja ląstelių pH (jis tampa rūgštus). Tokiu būdu vėžinės ląstelės yra sunaikinamos. Vėžio gydyme hipertermija dažniausiai yra derinama su rengeno ir chemo terapijomis. Klinikinės studijos įrodė, kad hipertermija padidina šių terapijų efektyvumą (pacientai, kuriems buvo taikyta hipertermija išgyveno 4.metus, o pacientai, kurie buvo gydomi tik radioterapija.-8.mėn.). Terapijai naudojami prietaisai naudoja mikrobangas, radijo dažnius (smegenų auglius) ir ultragarsą navikų kaitinimui. Šiuo metu yra naudojami tokie hipertermijos metodai: • Vietinė hipertermija – auglys kaitinamas tiesiogiai (nedideli odos plotai) skirtingų bangų ilgių mikrobangomis, radijo bangomis ar ultragarsu. Gydymui naudojama sistema susideda iš generatoriaus, kompiuterio, kurio pagalba galima kontroliuoti auglio temperatūrą ir aplikatoriaus, kuris uždedamas ant auglio. Prasiskverbimo gylis priklauso nuo aplikatoriaus dydžio ir jo naudojamų bangų dažnio. • Regioninė hipertermija. Naudojant šį metodą yra šildomos dideli audinio plotai (organai, galūnės, kūno ertmės). Šiam terapijos metodui yra naudojama hibridinė sistema (2pav.) susidedanti iš tridimensinę anteną turinčio zondo (dažnis 70-150Hz), kuris yra integruotas į tomografą. Šio prietaiso pagalba galima pasirinkti norimą regioną, gylį bei matuoti audinių temperatūrą ir perfuziją. 2pav. Regioninei hipertermijai naudojama hibridinė sistema susidedanti iš: zondo, turinčio tridimensinę anteną ir tomografo. • Viso kūno hipertermijos metodas remiasi tuo, kad visas paciento kūnas yra įšildomas iki 42oC per 60min. (ekstremali viso kūno hipertermija) arba iki 39.5 – 41oC, tačiau yra šildomas ilgesnį laiko tarpą, pvz. 3 valandas. Pacientas yra termiškai izoliuojamas ir naudojant skirtingų bangų ilgių infraraudonuosius spindulius yra kaitinamas jo kūnas kol pasiekiama reikiama temperatūra (3pav.). Šis metodas yra naudojamas metastazėms, išsivysčiusiems augliams gydyti. 3pav. Viso kūno hipertermijai naudojamas prietaisas Tačiau šis gydymo metodas turi ir pašalinių poveikių: skausmas, nemalonūs pojūčiai, nudegimai, kraujosrūvos. O viso kūno hipertermija gali sukelti širdies ir kraujotakos sistemos sutrikimus. Viena iš hipertermijos terapijos atmainų buvo Zeotrono terapija. Šis gydymo metodas atsirado 1996 metais Dominikos Respublikoje. Šio metodo šalininkai teigia, kad vėžinės ląstelės yra linkusios kaupti geležį ir dėl to geležies koncentracija pakitusiose ląstelėse yra žymiai didesnė nei sveikose. Gydymui naudojamas prietaisas nustatydavo vėžines ir sveikas ląsteles analizuodamas iš jų sklindančią vibraciją. Tuomet elektromagnetiniais laukais priverčia geležį vibruoti ir dėl to temperatūra ląstelėse pakyla ir jos sunaikinamos. Tačiau šio prietaiso efektyvumu buvo labai sudvejota, nes geležies (dar didesnėmis koncentracijomis) yra randama kepenyse, kaulų čiulpuose, raudonuosiuose kraujo kūneliuose – eritrocituose. Taigi, jei Zoetrono prietaisas nustato ir sunaikina tik daug geležies turinčias ląsteles jis sunaikina ne tik navikines ląsteles, bet ir daugelį kitų sveikų organizmo ląstelių. Tokiu būdu jis sukelia pavojų paciento gyvybei. Beto paaiškėjo, kad pacientams gydymo metu nieko nebuvo pranešama apie jų sveikatos būklę, o gydymui pasibaigus būdavo pareiškiama, kad terapija buvo sėkminga ir vėžys jau sunaikintas. BIOREZONANSAS Kiekviena žmogaus ląstelė turi p53 geną, kuris yra vėžio genas supresorius, t.y. jis yra atsakingas už ląstelių sunaikinimą kuomet jose nustatomas pažeidimas. Navikinėse ląstelėse p53 geno funkcija yra sutrikusi, kas sąlygoja natūralios apoptozės jose išnykimą. Už p53 geno veiklos nutraukimą yra atsakingi toksiniai stresoriai, tokie kaip bakterijos, virusai, parazitai, aplinkos toksinai, sunkieji metalai ir kt. Jie blokuoja šio geno veiklą. BioRezonansas - tai naujas vėžio gydymo metodas, kurio pagalba yra atstatomas normalus pakitusių ląstelių sunaikinimo mechanizmas. Šis auglio terapijos metodas nustato ir sunaikina toksinius stresorius ir tokiu būdu “prikelia” p53 geną. Beto sumažina Myg geno, kuris siunčia gyvybę stimuliuojančius signalus į navikines ląsteles supančius pakitusius audinius, aktyvumą. BioRezonanso auglio terapija naudoja elektroakupunktūrinį (EAP) prietaisą. Ligai diagnozuoti ir gydyti prietaiso matriksas naudoja ampules, kuriose yra įvairių vėžio formų ląstelės ar kiti tirpalai. Tačiau tiksli prietaiso struktūra ir veikimo principai nėra nurodomi. Dvejonių kelia tai, kad neseniai buvo nustatyta, p53 geno funkcijos sutrikimus sukelia ne tik toksiniai stresoriai, bet ir genuose įvykusios mutacijos. LĄSTELIŲ COM SISTEMA Mūsų kūnas susideda iš bilijonų ląstelių, kurios tarpusavyje sąveikauja, perduoda signalus, o apsijungdamos suformuoja konkrečias funkcijas atliekančius organus. Tokios kontrolinės sistemos kaip smegenys, nervų, hormonų ir cheminių medžiagų sistema užtikrina tinkamai organų veiklai reikalingą ląstelių (tiek viduje tiek ir išorėje) medžiagų balansą. Kai kurias iš šių sistemų reguliuoja elektriniai signalai ir impulsai, kuriuos galima išmatuoti akupunktūriniuose taškuose, esančiuose odos paviršiuje. Tačiau įvairūs išoriniai veiksniai (infekcijos, aplinkoje esančios cheminės medžiagos ir kt.) gali pakeisti signalus sklindančius organizme ir tokius būdu pažeisti šias sistemas. Ląstelių Com sistema reguliuoja organizmo elektrinius ir cheminius procesus. Gydymui naudojamas elektroakupunktūrinis prietaisas (4pav.), kuris rankų ir kojų tam tikruose akupunktūrinuose taškuose registruoja elektrinius signalus, sklindančius organizme, jonų (Na+ ir K+) balansą ląstelių viduje ir išorėje, medžiagų apykaitą tarp ląstelių ir kraujo. Prietaisas užregistravęs pakitusius signalus naudodamas žemo dažnio elektromagnetines bangas juos pakeičia normaliais. Tokiu būdu užtikrina, kad organizmo kontrolines sistemas pasiektų tik normalūs signalai ir pažeistų organų funkcijos būtų atstatytos. 4pav. Ląstelių Com sistemos terapijos metodas naudoja elektroakupunktūrinį prietaisą, kuris registruoja organizmo elektrinius ir cheminius pokyčius ir juos reguliuoja. Ląstelių Com sistema tai terapijos metodas skirtas skausmo mažinimui. Jis efektyviai gydo vėžį, astmą, sklerozę, įvairius uždegimus, artritą ir kitas chronines ligas. DAŽNIŲ TERAPIJA Kiekviena molekulė vibruoja ar skleidžia tam tikro, tik jai unikalaus dažnio bangas. Bakterijos ir virusai skleidžia ultravioletinio spektro bangas. Buvo nustatyta, kad padidinus jų skleidžiamo elektromagnetinių bangų dažnio intensyvumą galima juos sunaikinti. Paveikus bakterijas ar virusus bangų dažniu didesniu nei jų natūralus padidėja ląstelių vibracija kas sąlygoja struktūrinius ląstelių pakitimus. Dažnių terapijai naudojamas prietaisas (5pav.) sulygina naudotojo įvedamus duomenis su jau turimais ir generuoja specifinius, virusui ar bakterijai pražūtingus dažnius. Sugeneruoti dažniai yra perduodami elektrodų pagalba. 5pav. Dažnių terapijai naudojamas prietaisas generuodamas virusams ar bakterijoms pražūtingo dažnio bangas juos sunaikina. Šis prietaisas sunaikina įvairias ligas (tame tarpe ir vėžį) sukeliančius virusus, mikrobus, grybus, parazitus, kirmėles ir bakterijas. IŠVADOS Vėžys išsivysto palaipsniui, kaip pasėkmė įvairių faktorių, susijusių su aplinkos, gyvenimo būdo ir paveldimumo poveikiu. Sergamumas vėžiu kasmet vis auga, o mirčių skaičius, nepaisant diagnostikos bei terapijos pažangos, nemažėja. Mokslininkai stebi įvairių vėžio susirgimų plitimą, vertina galimus rizikos faktorius bei tiria pačių navikinių ląstelių sandarą ir funkcijas. Įgyjamos žinios yra panaudojamos modernesnių ir efektyvesnių kovos su vėžiu terapijos metodų vystymui. Vieni iš tokių metodų yra paremti žemo dažnio elektromagnetinėmis bangomis. Šiuo metu yra bandoma derinti žemo dažnio elektromagnetinius prietaisus su kitais vėžio gydymui naudojamais terapijos metodais (rengeno, chemoterapija). Tačiau pacientai prieš pasirinkdami terapiją turi gerai įvertinti jos veikimą, saugumą bei pašalinį poveikį. LITERATŪRA 1. T. D. Pollard, W. C. Earnshow, Cell Biology (London: Sounders, 2002), p.341-345. 2. G. R. Burmester, A. Pezzuto, Taschenatlas der Immunologie (Stuttgart: Georg Thieme Verlag, 1998), p. 132-133. 3. “Vėžys”//

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!