Žemdirbystės sistemos (konspektas)

Prie primityvių žemdirbystės sistemų priskiriamos kaplinė, lydiminė-plėšininė ir dirvoninė.
7.2.1. Kaplinė žemdirbystės sistema Iš istorijos žinoma, kad pirmykštėje bendruomenėje žmonės naudojosi primityviais darbo įrankiais – lazdomis, kapliais, kuriuos gamino iš ragų, kaulų ar akmenų. Seniausi tokių 159 įrankių radiniai Lietuvoje aptikti II–III tūkstantmečiais pr. Kr. Tokiais įrankiais buvo galima įdirbti nedidelius žemės plotelius arti gyvenviečių. Tuo metu žemdirbystė dar nebuvo pagrindinis žmonių verslas. Išauginti augalai tik pagausindavo tai, ką pragyvenimui teikė medžioklė, žvejyba ir laukinių augalų rinkimas. Tuo metu žemdirbystė buvo moterų verslas, nes vyrai medžiojo, žvejojo. Kaplinės žemdirbystės laikotarpiu buvo auginami tik javai. Jie buvo sėjami kelis metus iš eilės toje pačioje vietoje, o nusialinus žemei, sklypas buvo apleidžiamas ir ruošiamas naujas kitoje vietoje.
7.2.2. Lydiminė - plėšininė žemdirbystės sistema Miškingų vietovių gyventojai pastebėjo, kad augalai labai gerai auga išdegusio miško vietoje. Mat, pelenai yra gera trąša. Be to, jų sudėtyje yra ir kalkių, kurios panaikina dirvožemio rūgštumą. Degimų žemę buvo nesunku supurenti primityviais įrankiais. Todėl žmonės pradėjo specialiai deginti miškus ir gaisrų vietoje sėti javus. Išdegintas miškas vadinamas lydimu, o jame plintanti žemdirbystė – lydimine žemdirbyste. Lydimuose javai buvo auginami 3–4 metus. Kai žemė nusialindavo, išplisdavo piktžolės, toks laukas būdavo paliekamas 20–30 metų. Iš pradžių jis būdavo šienaujamas, ganomas, vėliau apželdavo krūmais ir medžiais. Per tą laiką dirvos derlingumas pamažu atsistatydavo ir tokį lauką vėl buvo galima naudoti javams auginti. Lydiminė žemdirbystės sistema buvo paplitusi VI–V amžiuje pr. Kr. Analogiška žemdirbystės sistema buvo pietiniuose stepių rajonuose. Čia buvo deginama žolinė stepių augmenija. Išdeginus žolę, žemė buvo įdirbama ir tokiame plėšinyje sėjami javai. Ši žemdirbystės sistema vadinama plėšinine. Ji atsirado ten, kur pagrindinis verslas buvo gyvulių auginimas (Azijos ir vidurio Rusijos stepėse, Vengrijoje, Amerikos ir Australijos prerijose).
7.2.3. Dirvoninė žemdirbystės sistema Paplitus arklių ir jaučių traukiamajai jėgai, atsiradus arklams su geležiniu noragu, valstiečiai galėjo geriau įdirbti žemę ir ilgiau naudoti iš miško...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!