Žemdirbystės sistemos

Žemdirbystės sistemos, arba agrarinio poveikio komplekso, sąvoka apima visumą atskirų sistemų, tokių kaip agronominis ūkio teritorijos tvarkymas, sėjomainų sistema, melioracijos ir dirvų kultūrinimo sistema, žemės dirbimo sistema, tręšimo sistema, augalų apsaugos priemonių sistema, sėklininkystė, gamtosaugos sistema. [3].
Žemdirbystės sistema yra dialektiškai susijusi ir su agroekosistema. (1 pav.) Žemdirbystės sistema lemia agroekosistemos režimą ir funkcionavimo sąlygas, o agroekosistema – žemdirbystės sistemos sudėtį ir struktūrą. Pavyzdžiui, lauko agroekosistemos foną sudaro klimatinės ir agrotechninės sąlygos. Veikdamos įvairias lauko biologines sistemas, jos sudaro galimybę lauko agroekosistemai funkcionuoti ir kisti, kai atsiskleidžia tokiais rezultatiniais kintamaisiais kaip derliaus ar piktžolėtumo,augalų ligų ar kenkėjų paplitimo dydžiais, dirvožemio savybių pokyčiai ir pan.
1 pav. Agroekosistemos ir žemdirbystės sistemos dialektinis ryšys.
Žemdirbystės sistemų istorinė raida yra gana ilga. Jau trečiojo tūkstantmečio prieš mūsų erą pabaigoje ir antrojo pradžioje Lietuvos teritorijoje apsigyvenusių baltų protėviai vertėsi gyvulininkyste ir mokėjo primityviai dirbti žemę. Primityviąsias žemdirbystės sistemas pamažu keitė miškinė-dirvoninė, dirvoninė, pūdyminė žemdirbystė [3]
Kai žemės dirbimas tampa intensyvesnis, susidaro sąlygos geriau naudoti mėšlą, kovoti su piktžolėmis, geriau kaupti dirvožemyje drėgmę ir maisto medžiagas. Vakarų Europoje jau XVI a. pradėta taikyti vaismaininė žemdirbystė. Jos būdingiausi bruožai – daugialaukė sėjomaina, sėjomainos laukuose daugiamečių žolių ir kaupiamųjų augalų auginimas. Lietuvoje ši sistema pradėta taikyti XVIII a.
Šiuolaikinėms žemdirbystės sistemoms būdingas bruožas – vis didėjantis mokslinio-techninio potencialo naudojimas. Praktikoje taikomos įvairaus sudėtingumo sėjomainos, daug augalų veislių rūšių, vis tobulinami žemės dirbimo metodai ir padargai, didėja cheminių priemonių asortimentas. Iškilus aplinkosaugos problemoms, buvo sukurtos ir alternatyvios iki šiol buvusiems tradiciniams cheminiams augalų ir dirvos apsaugos metodams priemonės, kaip antai, įvairios dirvosauginės sėjomainos, biologiniai kovos su ligomis ir kenkėjais metodai ir pan. Visoms šiuolaikinėms žemdirbystės sistemoms svarbios šios subsistemos: žemės dirbimo sistema, augalų tręšimo sistema ir kovos su piktžolėmis bei augalų ligomis ir kenkėjais sistema. Tiksliai pasirinkta žemės dirbimo sistema užtikrina dirvožemio derlingumo išsaugojimą, trąšų, dirvožemio vandens efektyvų naudojimą, sėkmingą kovą su erozija,...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!