Žemės ūkio (iš esmės natūrinio žemės ūkio) ištakos glūdi gilioje senovėje. Žemės ūkio augalai ir gyvuliai buvo auginami asmeniniams (šeimos) poreikiams.
Žemės ūkis verslu tapo formuojantis prekiniams santykiams, atsiskiriant amatams, atsirandant prekių mainams. Ilgus šimtmečius žemės ūkis Lietuvoje, kaip ir kitose valstybėse, buvo svarbiausia ūkio šaka. Pastaraisiais dešimtmečiais žemės ūkio reikšmė ir pagaminamos produkcijos dalis bendrojoje pridėtinėje vertėje yra gerokai sumažėję.
Žemės ūkis visada atliko ir atlieka labai svarbią ekonominę, socialinę ir etnokultūrinę funkciją, todėl yra prioritetinė ūkio šaka. Žemės ūkis turi ne vien gamybinę reikšmę. Žemdirbiams darbas žemės ūkyje yra kartu ir gyvenimo būdas, ugdantis darbštumą, iniciatyvą, pastangos plėsti verslą, tęsti šeimos tradicijas ir kt.
Dėl susiklosčiusių geopolitinių ir istorinių sąlygų Lietuvoje iki šiol išliko didesnė žemės ūkio sektoriaus ekonominė bei socialinė reikšmė negu kaimyninėse šalyse ir kitose ES valstybėse. 2010 m. pradžioje kaime gyveno 33 proc. Lietuvos gyventojų, ES šalyse vidutiniškai apie 17 proc. 2009 m. Lietuvos žemės ūkyje, miškininkystėje ir žuvininkystėje buvo užimta 8,3 proc. (2008 m. – 6,7 proc.) dirbančių žmonių, o ES-27 šalyse – vidutiniškai tik 4,5 proc. (2008 m.). Tokį didelį dirbančiųjų žemės ūkyje skaičių lėmė ne tik istoriškai susiklosčiusi agrarinio ūkio kryptis ir didelis kaimo gyventojų skaičius, bet ir reformos metu susiformavę smulkūs ūkiai, nevisiškas užimtumas, menkas darbo našumas. Vis didėjantis nedarbas mieste privertė dalį kitų sferų darbuotojų ieškoti pragyvenimo kaime, susigrąžinti paveldėtą žemę ar įsidarbinant ūkininkų ūkiuose ar žemės ūkio įmonėse. Dėl to kaimas tampa labai reikšmingas ir problematiškas socialiniu požiūriu.
Žemės ūkio reikšmė darbo vietų atžvilgiu turėtų būti vertinama platesniu aspektu. Pagal JAV atliktus tyrimus nustatyta, kad žemės ūkio veikla šalyje užimta tik 2,6 proc. dirbančiųjų, tačiau nuo jų veiklos priklauso 20 – 25 proc. visų šalies darbo vietų, susijusių su žemės ūkio mašinų, įrengimų, kitų išteklių gamyba, žemės ūkio produkcijos perdirbimu ir paslaugomis. Vokietijos mokslininkai agrarininkai daro panašias išvadas. Lietuvos žemės ūkyje 2003 m....
Šį darbą sudaro 19204 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!