Europos Sąjungos bendroji žemės ūkio politika (BŽŪP)

Bendra žemės ūkio politika(BŽŪP) – tai nuosekliai išplėtota perskirstamojo pobūdžio ES politika, kurios paskirtis – iš ES biudžeto subsidijuoti žemės ūkio sektorių.
BŽŪP pagrindą sudaro sudėtingas daugelio žemės ūkio produktų rinkos reguliavimo mechanizmas, palaikantis kainas, didesnes nei pasaulinės žemės ūkio produktų kainos. Tai sukelia nuolatines perprodukcijos krizes ir labai daug kainuoja. Šiai politikai iki šiol tenka didžiausia ES biudžeto dalis. Po nuoseklių reformų ji mažėja ir toliau smarkiai mažės, tačiau iki šiol vis dar sudaro apie pusę visų ES biudžeto išlaidų.
1. Padidinti žemės ūkio produktų gamybą.
2. Užtikrinti pakankamą žemdirbių gyvenimo lygį.
3. Stabilizuoti rinkas.
4. Užtikrinti žemės ūkio produktų tiekimą.
5. Užtikrinti, kad vartotoją pasiekusių žemės ūkio produktų kainos nebūtų pernelyg didelės.
Kaip matyti, geriausiu atveju tik du iš penkių politikos tikslų yra tikrai ekonominiai, o kiti siejasi su valstybių narių saugumu ir socialinėmis gerovės valstybės funkcijomis. Taigi nuo pat pradžių šią politiką skatino ne ekonominio efektyvumo motyvai, o bendresni gerovės valstybės tikslai. Žemės ūkio politika buvo priskirta prie gerovės politikos.
Kaip gerovės politikos dalis BŽŪP plėtojosi pagal tik jai vienai būdingą logiką. Ji tapo tam tikru rezervatu, kuriame vyko kitaip nei kituose ekonomikos sektoriuose – ji rėmėsi kitomis taisyklėmis ir kita veiksmų logika, būtent žemės ūkio produktų kainų nustatymu ir pajamų žemdirbiams garantavimu.
1962 m. buvo pasiektas susitarimas dėl BŽŪP principų ir konkrečių jos priemonių. Buvo suformuluoti trys pagrindiniai BŽŪP principai:
1. Bendra žemės ūkio produktų rinka.
2. Bendrijos preferencijų, tai yra pirmenybės ir privilegijos, EB gamintojams.
3.Finansinis solidarumas – BŽŪP finansuojamas bendrijų lėšomis per EB biudžetą.
Vis didėjant perprodukcijai, 1984 m. buvo įvesti kvotų pavidalo pieno produkcijos apribojimai, tačiau ir jie neišsprendė problemos. Gamyba vis tiek didėjo, o kartu didėjo ir Bendrijos biudžeto išlaidos.
Vidurio ir rytų Europos valstybių narystė ES tapo kitu nemenku BŽŪP reformos stimulu. Remiantis įvairiais apskaičiavimais nustatyta, kad visose valstybėse kandidatėse kurios jau įstojo i ES, taikant dabartinį BŽŪP režimą, būtinai reikia padvigubinti ES biudžeto lėšas...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!