Žemaitijos nacionalinis parkas

Žemaitijos nacionalinis parkas įkurtas 1991 m. Plungės ir Skuodo rajonų sandūroje, - tai 21700 ha ploto saugoma teritorija. Svarbiausias parko uždavinys – išsaugoti Platelių ežeryną, jo apylinkes, teritorijoje esančius unikalius geomorfologinius kompleksus, pelkes su retomis augalų ir gyvūnų rūšimis, būdingus etnografinius kaimus, piliakalnius, Šventorkalnio archeologinę zoną su piliaviete, tautodailės paminklus.
• Ežerų ir upių hidrografiniam tinklui išsaugoti išskirti 2 hidrografiniai draustiniai;
• Pelkių kompleksams saugoti išskirti 5 termologiniai draustiniai;
• Gyvūnijos ir augalijos apsaugai išskirtas Paplaktelės botaninis – zoologinis draustinis. Retos augalijos apsaugai išskirti 2 botaniniai draustiniai.
Trumpai apie parką
• Yra išlikę akmens amžiaus stovyklų pėdsakai, piliakalnių, alkakalnių, senkapių. Architektūriniu požiūriu vertingos Beržoro, Platelių, Žemaičių Kalvarijos bažnyčios.
• Iš viso parko teritorijoje yra 215 architektūros, archeologijos, istorijos, kultūros ir dailės paminklų.
• Nacionaliniame parke vykdomi aplinkos, etnokultūros paveldo ir kiti moksliniai tyrimai. Čia puoselėjamos senosios Žemaitijos krašto kultūros tradicijos, papročiai, žemaičių tarmė ir kitos senos tradicijos.
Pelkės Pelkės - viena svarbiausių saugomų ir saugotinų ekosistemų. Kalvoto, duburiuoto bei miškingo Žemaitijos nacionalinio parko reljefo dėka čia išliko daug įvairaus dydžio pelkių bei pelkučių. Grynų, tipiškų vakarinei Žemaitijai, aukštapelkių pavyzdys - Šarnelės pelkė Paparčių telmologiniame draustinyje. Siberijos, Šeirės, Stirbaičių, Lieptų, Velėnijų, Sidabrinė, Paburgio, Juodupio, Briedinė ir kitos pelkės įdomios tuo, kad iš vešlių viksvynų užmirkusiose vietose jos pereina į žemažoles augalų bendrijas bei kimininius plynraisčius. Parko pelkėse botanikai pirmą kartą Lietuvoje rado žvilgantįjį kiminą, gyvybingas gegužraibinių - dvilapio purvuolio, pelkinės laksvos, nariuotosios ilgalūpės, širdinės dviguonės, dėmėtosios bei labai retos šalyje eraičininės nendrūnės - populiacijas. Pelkės labai svarbios paukščių bei kitų gyvūnų, grybų biologinei įvairovei. Jose peri daug retų ir nykstančių paukščių: gervės, didžiosios kuolingos, perkūno oželiai, geltonosios kielės ir kiti. Svarbios bebrų naujai suformuotos pelkės, tvenkinukai,...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!