Graži ir įvairi gamta, margų margiausi kraštovaizdžiai. Nacionaliniai parkai atspindi stambių geografinių sričių kraštovaizdį ir kultūrą.
Parkai įkurti vietovėse, pasižyminčiose natūraliais kraštovaizdžiais, saugotinų gamtos ir kultūros vertybių gausa, gamtos ir žmonių santarve. Įkurti ten, kur gyva istorinė atmintis, gyvas gamtos, kaip žmogaus ir tautos lopšio, suvokimas. Turtinga parkų augmenija, didžiulė gyvūnijos įvairovė. Čia galima sutikti visus б Lietuvos Raudonаjа knygа įrašytus gyvūnus, rasti visus retuosius augalus.
Politinės aplinkybės nulėmė, kad XX amžiaus antroje pusėje Lietuvoje buvo vykdytа neapgalvotа urbanizacijа, kai technologiškai atsilikusi pramonė siekė pasieki atokiausius šalies kampelius. Dėl to, kad dar galime džiaugtis didžiuliais patrauklios gamtinės aplinkos plotais, turime dėkoti šalies miškininkams, jų ekologinei nuovokai. Daug triūso reikalauja šalies kraštovaizdžio įvairovės bei ekologinės pusiausvyros išsaugojimas. Nykstančių gamtos vertybių saugojimo ir atkūrimo rūpesčiai šiandien gula ant šalies miškininkų pečių.
Aukštaitijos nacionalinis parkas įkurtas 1974 metų kovo 29 d. Jo tikslas- išsaugoti čia esančias gamtos ir kultūros vertybes ateities kartoms, organizuoti mokslinius tyrimus, pažintinį turizmą. Plotas 29 100 ha. Parkas yra trijų rajonų sandūroje: Ignalinos rajone yra 58 % parko teritorijos, Utenos- 25 %, Švenčionių- 17%. Nacionalinio parko direkcija įsikūrusi Ignalinos rajono Palūšės kaime. Nacionalinio parko teritorija suskirstyta į zonas, kurioms taikoma skirtinga apsaugos tvarka. Yra apsauginė, rekreacinė ir ūkinė zonos. Griežtos apsaugos zona - rezervatas- užima 2,15 % parko teritorijos. Čia lankytis leidžiama tik su parko administracijos atstovu.
Nacionalinio parko paskirtis yra išsaugoti unikalią trijų kraštovaizdžio sričių sandūroje esančią žeimenos aukštupio ekosistemą, Ažvinčių (Gervėčių) sengirės ir Balčio ežero gamtinius kompleksus, Baluošo, Linkmeno-Ūkojo, Tauragno ir Uteno miškingų ežeruotų dubaklonių, Šiliniškių tarpežerinio gūbrio su Ladakalniu bei Benediktavo (Makių) moreninio masyvo ir Kiaunos slėnio kraštovaizdį, Petriškių geomorfologinį ir Būkos, Juodupės, Švoginos, Pliaušės, Labažės, Asalnų bei žeimenio hidrografinius kompleksus, Vilkaraisčio, Kriogžlio, Siūrių ir Pagilūtės pelkes, savitas Ažvinčių bei Minčios girių, Kretuono, Kretuonykščio, Knyčio ir Pažeimenės biocenozes, retų rūšių augalus ir gyvūnus, kitas gamtos vertybes ir paminklus; išsaugoti Šiaurės...
Šį darbą sudaro 2557 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!