Kuršių nerijos nacionalinis parkas

1974m. įsteigtas pirmasis Lietuvos nacionalinis parkas, vėliau pavadintas Aukštaitijos nacionaliniu parku. 1991m. įkurtas Kuršių nerijos nacionalinis parkas. Bendras parko plotas – 26474 ha., iš jo Baltijos jūra užima 12500 ha, Kuršių marioms priklauso – 4200 ha, sausumai – 9774 ha. Sausumos ploto 6852 ha yra apaugę mišku, iš kurių 65% - žmogaus XIXa.pab. – XXa.pr. sodintas miškas.
Nacionalinio parko tikslas – išsaugoti Kuršių nerijos didįjį kopagūbrį su pustomomis kopomis piečiau Nidos, pilkosiomis kopomis Agilos-Naglių ruože, senomis parabolinėmis kopomis prie Juodkrantės, pajūrio ir pamario palves, po smėliu atsidūrusius senuosius miško dirvožemius, apsauginį pajūrio pylimą, etnografines žvejų sodybas, senąsias vilas, propaguoti aplinkosaugos idėjas, Kuršių nerijos gyventojų dvasinį ir materialinį paveldą, plėtoti parko teritorijoje tradicinę veiklą: žuvininkystę, poilsiautojų aptarnavimą, miškininkystę.
Trumpa istorinė pažintis su Kuršių nerija.
Pirmą kartą Kuršių nerija (Neria curonensis) rašytiniuose dokumentuose minima 1322 metais. Bendras nerijos plotas 180 km². Šiaurinė 52 km. ilgio ir 9774 ha ploto jo dalis nuo Nidos iki Smiltynės priklauso Lietuvai, o likusioji pietinė – Kaliningrado sričiai. Lietuvos dalyje miškai dengia 6852 ha, apie 70,1% sausumos, vidaus vandenys – 1 ha (0,01%), smėlynai 2485 ha (25,4%). Tiek šiaurinė, tiek ir pietinė Kuršių nerijos dalys paskelbtos valstybiniais nacionaliniais parkais.
Kuršių nerija – teritorija, turinti sudėtingą praeitį. Nuo 1629m. ji priklausė švedams, o 1806–1807m. – Rusijai. 1812-1813m. šią žemę valdė prancūzai, 1915 metais vėl Rusija, po jos – Vokietija. 1920-1923m. ji vėl priklausė Prancūzijai. Tik 1923m. Klaipėdos kraštas su šiaurine nerijos dalimi buvo prijungtas prie Lietuvos. 1939-1945m. ją valdė nacistinė Vokietija, o nuo 1945m. ji – Sovietų, nuo 1990m. – Nepriklausomos Lietuvos dalis. Nepaisant tokios istorijos kaleidoskopo, Kuršių nerijoje dar galima rasti tai, kas kitur Europoje jau prarasta.
Kraštovaizdis.
Šiandieninis Kuršių nerijos kraštovaizdis – ne šiaip sau sukultūrinta gamtinė aplinka. Jis gerai apmąstytas viso XIX šimtmečio žmonių veiklos palikimas, sukurtas gelbstint save nuo žūties smėlio audrose. Tai žmogaus išmintimi ir rankomis, panaudojant vėją bei...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!