Jūrinių nuogulų sandara Baltijos jūros Lietuvos Kuršių nerijos

Šiame straipsnyje toliau nagrinėjama jūrinių nuogulų sandara Lietuvai priklausančio Baltijos jūros kranto ruože (Janukonis, 1998).
Nuotrupinės medžiagos ryškus sumažėjimas jūros dugne bangų ir išilginių srovių veiklos zonoje, inžinerinis-techninis poveikis kranto zonai, lėtas Baltijos jūros vandens lygio kilimas ir kt. - tokios būtų priežastys, dėl kurių paskutiniais dešimtmečiais suaktyvėjo kranto zonos išplovimas, savo ruožtu, pagreitėjo paplūdimių ir apsauginio paplūdimio kopagūbrio nykimas šiaurinėje mūsų pakrantėje. Tačiau šie procesai dabar svarbūs ir Kuršių nerijai, kurios krantai nuo Litorinos jūros laikų iki pastarųjų šimtmečių formavosi kaip akumuliaciniai. Krantotvarkos ir jūros krantų tvirtinimo darbai pietinėje (šakninėje) Kuršių nerijos dalyje, Klaipėdos uosto ir įplaukos kanalo numatytas gilinimas iki 14 m sutrikdė arba dar labiau sutrikdys nuogulų balansą kranto zonoje. Jau dabar ryškėja Kuršių nerijai nebūdingi jūros kranto išplovimo židiniai tarp Rusijos sienos ir Nidos, taip pat Kopgalyje (Žilinskas, Jarmalavičius, 1996; Jarmalavičius, Žilinskas, 1997). Todėl svarbu žinoti Kuršių nerijos jūros krantus sudarančių nuogulų sandarą. Kaip paveiks krantus išplovimo procesai, priklauso nuo krantų morfologijos, krantus sudarančių nuogulų litologijos (granuliometrinės ir mineraloginės sudėties) bei sąnašų (nuogulų) kiekio.
Kuršių nerijos nuogulų geologinę sandarą tyrė V. Gudelis (1954, 1955, 1959, 1961, 1976, 1998) ir kt. Tuose darbuose Kuršių nerijos nuogulų geologinė sandara nagrinėjama remiantis daugiausia gręžinių, išgręžtų rytinėje nerijos dalyje ir marių pakrantėje, duomenimis. Šio straipsnio autoriaus tikslas - panagrinėti Lietuvos Kuršių nerijos nuogulų sandarą Baltijos jūros kranto ruože.
Tyrimų objektas - Baltijos jūros Lietuvos Kuršių nerijos kranto (paplūdimys ir apsauginis paplūdimio kopagūbris) jūrinių nuogulų geologinė sandara. Darbo tikslas -pagal geologinių gręžinių duomenis išskirti jūrinių nuogulų kompleksus, parodyti jų sandarą, storius, kartu krantų atsparumą ardai.
Darbe panaudoti geologinių gręžinių duomenys (FeojiorHHecKoe..., 1989). Gręžiniai buvo išgręžti apsauginio paplūdimio kopagūbrio rytinio šlaito papėdėje (užkopyje), išskyrus 3 gręžinį, kuris išgręžtas paplūdimyje (6 pav.). Tenka apgailestauti, kad dėl techninių, tiksliau -hidrometeorologinių kliūčių nepavyko gręžinių išgręžti paplūdimyje. Todėl apie Kuršių nerijos jūros paplūdimio sąnašų sluoksnio storį bei sandarą galima spręsti...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!