Pristatymai
Baltijos jūros lagūnų fizinė-geografinė apybraiža
7 pav. Principinės tėkmės Baltijos jūroje (18)………………......................................................... 16
8 pav. Baltijos jūros pasidengimo ledu galimybė (18).....................................................................17
9 pav. “Karštųjų taškų” išsidėstymas, tipas ir būklė Baltijos jūros baseine (18)……......................18
10 pav. Kuršių marių ir Baltijos jūros okeanografinių stočių schema (22)………..........................19
11 pav. Okeanografinių stočių Baltijos jūroje schema (28)………………….................................20
12 pav. D6 vieta Baltijos jūroje ir Kuršių Nerija (29)......................................................................25
13 pav. Okeanologinės stotys Kuršių marios (28)...........................................................................27
LENTELĖS
1 lentelė. Kuršių marių ir Aistmarių vandens balansas (Dubra J., 1987)………………………….10
2 lentelė. Mokslo tyrimo laivų charakteristikos (28)….…………………………………………...31
ĮŽANGA. BALTIJOS JŪRA
Sunku įsivaizduoti Baltiją be Lietuvos ir Lietuvą be Baltijos. Baltija - mūsų liaudies pasakose, padavimuose ir legendose. Baltija – mūsų poetų eilėse, dainose, dailininkų kūriniuose. Už Baltiją liejasi kraujas, Baltijoje prakaitą braukiame, per Baltiją svečius kraštus ir žmones pažįstam, savo triūso vaisiais prekiaujam. Baltija – tai mes, mūsų praeitis, ši diena ir rytojus. Baltijos jūra – uždara jūra. Ji per siaurus Danijos sąsiaurus siejasi su Šiaurės jūra. Baltijos jūra nusidriekusi iš pietvakarių į šiaurės rytus. Tolimiausias šiaurinis jos taškas yra netoli poliaračio (650 40’ š.pl.) o pietinis - apie 530 45’ š.pl. Taigi pagal platumą ji užima 12 laipsnių, o pagal ilgumą - nuo 90 10’ iki 300 15’ r.ilg. Taigi atskiros Baltijos jūros dalys priklauso skirtingoms geologinėms ir klimatinėms zonoms. Baltijos jūrai priklauso ir didelės įlankos – Botnijos, Suomių, Rygos, taip pat keletas nedidelių – Kuršių, Vyslos (Aistmarės) ir kt. Baltijos jūros plotas (be salų) 412 500 km2 (kt. duomenimis, 368 000 km2, 422 700 km2), kuris apytiksliai lygus Juodosios jūros plotui (423 000 km2), bet pagal vandens kiekį ji priklauso mažoms jūroms (6, p. 553). Pasak Anders Wirdheimo (1992) pažiūrėję į Baltijos jūrą iš viršaus pamatysime, kad tai negili vidinė jūra. Yra kelios tikrai gilios įdubos, iš kurių giliausia – Landsorto – siekia 459 metrus (kt. duomenimis, 48 m, 65 m., (6, p. 553). Tačiau tik dešimtoji jūros dalis yra gilesnė nei 100...
Šį darbą sudaro 11255 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
- ĮŽANGA. BALTIJOS JŪRA.5
- 1. Lagūnos ir estuarijos7
- 1.1. Baltijos lagūnos7
- 1.1.1. Aismarės..7
- 1.1.2. Gdansko įlanka.8
- 1.1.3. Kuršių marios8
- 1.1.3.1. Marių vandens balansas ir ypatumai10
- 1.1.3.2. Potvyniai. Žemių užliejimo tipai..10
- 1.1.3.3. Vandens temperatūra ir druskingumas.12
- 1.1.3.4. Dugno nuosėdos..12
- 2. Aplinkos sąlygos Baltijos jūros regione13
- 2.1. Baltijos jūros raida13
- 2.2. Baltijos jūra ir aplinkos sąlygų kaita jūroje.14
- 2.3. Baltijos jūros būklė.17
- 2.3.1. Vandens kokybė Kuršių mariose ir Baltijos jūroje.18
- 2.3.2. Baltijos jūros priekrantės hidrometereologinė, hidrocheminė, ekotoksikologinė ir
- hidrobiologinė būklė..19
- 2.3.3. Hidrometeorologinės ir hidrologinės sąlygos19
- 2.3.4. Vandens druskingumas21
- 2.3.5. Vandens skaidrumas ir vandens lygis21
- 2.3.6. Krantų dinamika.21
- 2.3.7. Biogeninės medžiagos.22
- 2.3.8. Vandenyje ištirpusio deguonies kiekis..22
- 2.3.9. Užterštumas pesticidais ir gyvsidabriu..22
- 2.3.10. Bakterioplanktonas, fitoplanktonas ir chlorofilas23
- 2.3.11. Mezozooplanktonas ir makroobentosas24
- 2.3.12. Naftos teršalai24
- 2.3.12.1. Lietuvos jūrinių vandenų užteršumas nafta ir jos produktais..24
- 2.4. Baltijos jūros pakrančių vandenų būklė.26
- 3. Aplinkos sąlygos Kuršių mariose.26
- 3.1. Hidrometeorologinės ir hidrologinės sąlygos.27
- 3.2. Hidrocheminių tyrimų rezultatai.28
- 3.3. Ekotoksikologinių tyrimų rezultatai28
- 3.4. Hidrobiologinių tyrimų rezultatai.29
- 4. Baltijos jūros ir jos lagūnų apsauga..29
- 4.1. Jūrinių tyrimų cenntras..29
- 5. Gyvųjų išteklių būklė Baltijos jūroje..32
- 5.1. Gamtiniai ištekliai, žuvys ir žvejyba..32
- 5.2. Baltijos lagūnų biologiniai ištekliai.33
- 6. Baltijos jūros lagūnų ekologinės problemos.34
- 7. Numatomi įvykiai34
- IŠVADOS..36
- LITERATŪRA37
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
- Lietuvų geografijos pristatymas
- 38 psl., (11255 ž.)
- Word failas 1 MB
- Lygis: Universitetinis
- ✅ Yra šaltiniai
Atsisiųsti šį pristatymą
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Privalumai
Darbo pakeitimo garantija
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Gauk 25% nuolaidą
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Greitas aptarnavimas
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!
Atsiliepimai
