Merkio upės ir jos baseino morfometriniai rodikliai bei geografinės sąlygos

1.GAMTINĖS SĄLYGOS 1.1. TRUMPAS FIZINIŲ – GEOGRAFINIŲ VEIKSNIŲ APRAŠYMAS 1.1.2. MERKIO UPĖS BASEINO GEOGRAFINĖ PADĖTIS, JO DYDIS, FORMA IR KITI DUOMENYS Merkio baseinas apima Pietryčių lygumos pietinę dalį, Ašmenos aukštumos vakarinį pakraštį bei rytinę Dzukų aukštumos dalį. Jo takoskyra eina tiek aukštumomis, tiek ir žemumomis, kuriose neretai ją sunku atsekti. Tokiose neryškiose vietose takoskyros keičiasi pačios (kintant sąlygoms) arba jas performuoja žmogus, pavyzdžiui, iškasus apie 1930 metus kanalą ties Žagarine iš Merkio į Papio ežerą, Merkio sausmečio nuotakis buvo nukreiptas į Vokę. Merkys gauna pradžią pietiniuose Ašmenos moreninio gūbrio šlaituose, Želvių pelkėje, apie 18 kilometrų į pietvakarius nuo Ašmenos ir teka šiaurės kryptimi. Įtekėjus pirmajam kiek žymesniam intakui – Beinei ties Tabariškėmis, Merkio upės vaga suka į pietvakarius. Šią tekėjimo kryptį upė išlaiko beveik iki pat savo žiočių. Tiktai nuo Skroblaus, likus 11 kilometrų iki Nemuno, daro staigų posūkį į Šiaurės vakarus ir ties Merkyne įteka į Nemuną. Praėjęs kelią daugiau kaip 200 metrų NN aukštumose, per 47 kilometrą nusileidžia žemyn 57 metrus žemyn į zandrinę lygumą. Merkys aukštupyje labai sraunus: čia jo nuolydis siekia net 120 cm/km, o vandens greitis kartais 0,4 m/s. Nuo Jašiūnų Merkys vingiuoja per didžiąsias Dainavos girias – Rūdninkų ir Gudų. Merkio baseinas ištysęs iš šiaurės rytų į pietvakarius, ne visai asimetriškas, nes kairieji intakai didesni. Upės ilgis – 203 kilometrai, o atstumas nuo žiočių iki versmių tiesia oro linija – 99 kilometrai ir tarp kraštinių baseino taškų – 114 kilometrų. Takoskyros ilgis – beveik 500 kilometrų. Iki 1991 metų upės baseino plotas buvo 4220 km2, o nuo 1992 metų baseino plotas truputį pakito ir jo plotas dabar yra 4300 km2. Baseine, vyraujant vandeniui laidiems zandriniams smėliams, upių vagos yra giliai įsigraužusios, didelė kritulių dalis įsisunkia į dirvožemį, todėl paviršiniam nuotekiui sąlygos nėra palankios. Upes daugiausia maitina gruntinis vanduo. 1.1.3. MERKIO UPĖS PRIKLAUSOMUMAS NEMUNO BASEINUI Didžiausią Lietuvos plotą užimantis Nemuno baseinas skirstomas į 10 pabaseinių: 1. Nemuno mažųjų intakų (su Nemunu) pabaseinis, 2. Merkio pabaseinis, 3. Neries mažųjų intakų (su Nerimi) pabaseinis, 4. Žeimenos pabaseinis, 5. Šventosios pabaseinis, 6. Nevėžio pabaseinis, 7. Dubysos pabaseinis, 8. Šešupės pabaseinis, 9. Jūros pabaseinis, 10. Minijos pabaseinis. Merkys yra dešinysis Nemuno intakas ir ilgiausia Pietryčių Lietuvos upė. 1.3.UPĖS, JOS INTAKŲ IR EŽERŲ HIDROLOGINIS APRAŠYMAS Kritulių pertekliui, nesuspėjusiam išgaruoti ar įsisunkti į dirvą, tekant žemės paviršiumi formuojasi pirmieji vandens srautai. Jie susijungdami didėja, virsta vagomis, upeliais, upėmis. Vadinasi, formuojasi upių tinklas, veikiant atmosferos krituliams dirvos paviršių. Priklausomai nuo reljefo pobūdžio, geologinės struktūros bei litologinės dirvožemių sandaros formuojasi upių vagos ir jų slėniai. Ledynui traukiantis, jo pakraščiu į pietus pagal dabartinį Merkio slėnį plūdo dideli ledymo tirpsmo vandens srautai. Ypač gausiai plūdo Merkio slėniu, kurlink krypo ir Neries aukštupio baseino vandenys. Tai liudija platus ir gilus Merkio žemupio slėnis. Ledynams galutinai atsitraukus ir Nemuno aukštupiui bei Neriai prasimušus pro Baltijos kalvyną, sumažėjo vandens srautas Merkio senslėniu. Dabartinis Merkys tuo senslėniu pasinaudojo ir jo vaga čia plačiai vingiuoja, nukrypdama tai į vieną, tai į kitą senslėnio krantą. Merkio slėnyje yra aštuonių terasų tipo salpiniai horizontai: trys fliuvioglaciniai ir penki šiandieninio slėnio. Salpos, susidarę dėl upės erozinės ir akumuliacinės veiklos, Merkio baseine užima nedidelę bendrojo upių slėnių dugno ploto dalį (apie 10). Jų daugiau aptinkama žemupiuose ir vidurupiuose, pavieniais segmentais. Pietryčių smėlėtoje lygumoje vyrauja gilinamoji erozija, todėl čia upės salpų beveik neformuoja. Merkio salpos abiejų krantų atžvilgiu beveik simetriškos. Perleidęs savo nuotėkio dalį Vokei, Merkys atsigauna tik įsiliejus Rūdninkų girios atbėgantiems upeliams – Luknai (185 km2), Cirvijai (81 km2), Graužupiui (53 km2), Splengai (148 km2), Šalčiai (749km2) su Visinčia (227 km2). Iš Gudų girios Merkiui vandenis neša Ūla (753 km2), Derežnyčia (43km2), Grūda (248 km2) ir kiti. Kiti žemesni intakai: Verseka (384 km2), Amarnia (144 km2). Šiame rajone upių tinklas neišsivystęs – vidutinis jo tankumas 0,55 km/km2. Ilgesnių už 200 km (ir už 100 km) upių tėra Merkys. Išilginių profilių formos įvairios. Merkio ir dalies jo intakų išilginis profilis yra tiesialinijinis. Šis profilis būdingas upei, ištekančiai iš aukštumų, aukštupyje turinčiai didelį nuolydį, kuris žemupio link mažėja. Tai vadinamosios senos upės. Jaunų upių, kuriose dar vyksta aktyvi erozija, išilginis profilis paprastai esti išgaubtos formos, aukštupyje jų nuolydis nežymus ir vis didėja žemupio link. Tokių upių Merkio baseine taip pat yra nemažai. Tai Spengla, Musė, Derežna, Ūla, Grūda. Ypač šiuo atžvilgiu būdingos dvi pastarosios. Pietryčių Lietuvos upėse pavasario potvyniai esti žemesni, o vasarą ir žiemą nuotėkis kiek aukštesnis, negu kituose Lietuvos rajonuose. Antai Nevėžio vidutinis pavasario potvynio hidromodulis siekia 76,8 l/s km2, o Merkio maksimalių debitų hidromodulis – vos 40 – 50 l/s km2. Vadinasi, čia potvyniai esti ne ypač aukšti, bet ilgiau trunkantys. Sausuoju laikotarpiu atvirkščiai, Pietryčių Lietuvos upės, maitinamos gruntiniais vandenimis ar reguliuojamos ežerų, išsenka žymiai mažiau, negu kitų rajonų upės. Merkio ties Varėna žemas sausmečio nuotakis (vidutinis per 30 dienų) nekrinta žemiau kaip 5 – 6 l/s km2, o Nevėžio baseine jis nukrinta žemiau 1 l/s km2. Taigi Pietryčių Lietuvoje gausesni vandens resursai, negu kituose rajonuose. Kadangi ir gruntiniai vandenys yra švaresni, mažiau užteršti, šioje Lietuvos dalyje vandens problema mažiausiai aktuali. 1.4. RELJEFAS Lietuvos teritorijos paviršius, o kartu ir Pietryčių rajonas yra suformuoti paskutiniojo apledėjimo. Tiktai maža Ašmenos aukštumos dalis jo nebuvo paliesta. Dabartinis respublikos paviršius, kurį dengia stora, 150 – 250 metrų storio ledyninių sąnašų danga, yra gana nevienodo absoliutinio aukščio. Aukščiausias respublikos taškas yra Vilnios baseine, Merkio baseino aukščiausias taškas (297 m) yra Ašmenos aukštumoje, jau Baltarusijoje. Didesnioji baseinų ploto dalis telpa tarp 120 – 180 m altitudžių. Merkio baseine šiame aukštyje telpa net 80 baseino ir tik 8 viso ploto turi daugiau kaip 200 m NN. Bendrą Merkio baseino paviršiaus nuolydį (0,051 m/km2) galima laikyti artimu hipsografinės kreivės nuolydžiui, kuris randamas baseino aukščiausio ir žemiausio taškų skirumą padalijus iš baseino ploto. Baseino paviršiaus nuolydis yra svarbus rodiklis, apibūdinantis vagų formavimosi ypatybes, netgi nuotakio formavimąsi. Geologai Pietryčių Lietuvoje randa paskutiniojo apledėjimo trijų stadijų žymes. Pirmosios paskutiniojo apledėjimo Branderburgo stadijos metu ledymo pakraštys siekė Gardino bei Medininkų ir Eišiškių aukštumų papėdes, kur ankstyvesnis ledynas buvo palikęs galinių morenų tipo kalvas. Ledynui padengus šią Medininkų plynaukštės dalį, dabartinio Merkio upės tirpsmo vanduo tekėjo į pietus, Nemuno aukštupio link, tvenkdamiesi į prieledyninį ežerą ir suklodami smėlių – žvyro zandrines lygumas. Kartais suapvalėjusios erozinės senesniojo apledėjimo kalvos bei moreninės pakilumos kyšo iš po smėlių dangos. Storesnė zandrinių nuosėdų danga dengia Merkio baseiną. Čia vietomis ji siekia 30 metrų ir daugiau. Ledynų tirpsmo vandenys, sruvę iš po ledyno upokšniais, klostė nešmenis, kuriuos vėliau vėjai supustė į žemynines kopas. Daugiausia tokių kopų yra Merkio žemupio lygumoje ir kiek mažiau jo vidurupyje.Ledininių vandenų senslėniuose suformavo sau plačius, kelių terasų slėnius Merkys, Žeimena bei kitos upės, kur jos drenuoja didelius zandrais padengtus baseinus. Dabartinis Merkio aukštupio reljefas formavosi kiek skirtingai, kadangi šis rajonas paskutiniojo ledyno tiesiogiai nebuvo veikiamas ir jį suformavo priešpaskutinis apledėjimas. 1.5. DIRVOŽEMIAI IR GEOLOGINĖS SĄLYGOS Dirvožemiai svarbūs ne tik upių slėnių struktūrai, jų susidarymui, erozijai, bet ir daro didžiulę įtaką upių nuotakio režimui. Geriausiai tai matyti sugretinus Vidurio Lietuvos žemumos upes (Nevėžį, Mūšą) su Merkio baseino upėmis. Vidurio Lietuvos žemumoje, vyraujant vandeniui nelaidiems molio ir priemolio dirvožemiams, upių nuotėkis labai nelygus, o Merkio baseine, padengtame lengvais smėliais, upių nuotakio svyravimai per metus visiškai nežymūs. Kadangi Merkys savo aukštupyje įsigraužė į paskutiniojo ledynmečio suformuotą paviršių, kur vyrauja lengvi moreniniai priemoliai ir priesmėliai, dirvodara čia yra specifinė. Šiame rajone vyrauja velėniniai stipriai ar vidutiniškai sujaurėję dirvožemiai, gana vienodi dideliuose plotuose. Tokio dirvožemio įvairumo, koks jis yra paskutiniojo ledyno paliestuose rajonuose, čia nerasi. Aptinkami dideli plotai velėninių jaurinių dirvožemių, susidariusių iš smėlių. Merkio vidurupio ir žemupio baseinas padengtas smėliu. Čia vyrauja velėniniai jauriniai, mažai karbonatingi, labai laidūs vandeniui dirvožemiai, susidarę iš įvairiagrūdžių fliuvioglacialinių smėlių. Reakcija yra vidutiniškai arba silpnai rūgšti (pH5,5 – 6). Pietinėje ir pietrytinėje Merkio baseino dalyje aptinkamos kopos, kurių dirvožemyje taip pat vyrauja smėliai su jauriniais šilainiais dirvožemiais. Organinės medžiagos maža, todėl žemės nederlingos ir apaugusios miškais, pušynais. Pelkinių dirvožemių nedaug. Merkio dešinieji intakai teka per Dzūkų aukštumą. Tokiame raižytame reljefe, vyraujant lengviems smėlingiems – žvyringiems dariniams bei mažiems karbonatingiems priemoliams, dirvožemiai yra stipriau paliesti erozijos. Randama įvairios formos, dydžio ir petrografinės sudėties riedulių. Karbonatai slūgso giliau, 1,0 – 1,1 metro gylyje, dirvos mažai humusingos. Netrūksta pelkinių dirvožemių, susidariusių užpelkėjus ežerams. 1.6. AUGMENIJA (ŽEMĖS ŪKIO NAUDMENŲ IR MIŠKŲ PLOTAI) Augalijos pobūdis priklauso nuo klimato ir dirvožemio, o kai kur, pavyzdžiui užliejamose upių slėnių pievose – salpose, ir nuo upės hidrologinio režimo. Smėlingi Pietryčių Lietuvos dirvožemiai, mažai derlingi žemės ūkiui, jau nuo seno žmonių buvo naudojami miškui auginti, todėl šis rajonas respublikoje yra miškingiausias. Bendras rajono miškingumas sudaro 28,4, o atskiruose baseinuose – 50 ir daugiau. Merkio aukštupys, esantis Medininkų aukštumoje, yra nemiškingas. Pietryčių Lietuvoje vyrauja spygliuočiai (85 – 90), iš jų pušynai užima didžiausius plotus – apie 80, lapuočių mažai – vos 10 – 15. Sausuose smėlio dirvožemiuose plačiai paplitę kerpšiliai su šiure ir kerpena. Miško trakui reikia priskirti ir viržius. Šių augalų plotai yra nemaži, atsiradę dažniausiai po nedidelio miško gaisro, nesunaikinusio viršutinio aukšto. Pietryčių Lietuvoje auga daug retai kitur aptinkamų augalų. Jiems saugoti vyriausybė išskyrė botaninius, botaninius – landšaftinius bei botaninius – zoologinius draustinius. Tai Druskininkų ir Stirnių botaniniai draustiniai, Čepkelių botaninis – zoologinis draustinis. Šiame raiste, dar kitaip vadinamoje Gudo šalyje, auga laplandinis ir mėlynialapis karklai, pelkinė laksva, šilagėlės, gvazdikai, taip pat yra išlikę drėvėtų pušų. Ūlos landšaftiniame saugomi apaugę kadaise vėjo supustytas kopas kerpšiliai. Be jau paminėtų draustinių, Merkio baseine dar yra Raigardo landšaftinis draustinis. Pastaruoju metu, aktyvėjant žmogaus poveikiui gamtai, kuris ne visada yra teigiamas, ekologiniai klausimai Lietuvoje domina visus ir rūpinamasi išsaugoti gamta, kiek tai yra įmanoma. 1937 – 1974 metais Pietryčių Lietuvoje paskelbta nemažai draustinių. Merkio baseine landšaftiniu draustiniu paskelbtas Skroblaus draustinis, Bakanauskų miškai paskelbti botaniniais draustiniais. Žuvų atsargoms saugoti įsteigti ichtiologiniai draustiniai. Tai Beržupio, Derežnos, Duobupių (Merkio kairiojo ir dešiniojo intakų), Grūdos, Pasgrindos, Uosupio, Vardaunios ir Versekos ichtiologiniai draustiniai Merkio baseine. 2. TRUMPA BASEINO KLIMATINĖ CHARAKTERISTIKA Vietiniai faktoriai bendrą orų eigą kiek iškreipia, todėl atskiruose rajonuose, pasižyminčiuose specifinėmis fizinėmis geografinėmis savybėmis, formuojasi kiek skirtingas klimatas. Antai Pietryčių Lietuvoje dėl didesnio nuotolio nuo jūros klimatas yra kontinentalesnis, o dėl didelių čia plytinčių smėlingų plotų, kurių imlumas šilumai skirtingas, užregistruotas didesnis temperatūrų svyravimas – aukščiausios temperatūros vasarą ir žemiausios žiemą pasitaiko kaip tik šiame rajone. Čia esti ir daugiau šalnų. Merkio baseine yra dvi hidrometeorologinės stotys (Vilnius, Varėna) ir keliolika hidrometeorologinių postų. Vilniaus stotis yra viena seniausių šalyje – oro temperatūros čia pradėtos matuoti 1770 metais; sistemingai jos matuotos, su mažomis pertraukomis, nuo 1777 metų. Krituliai Vilniaus meteorologinėje stotyje pradėti matuoti 1871 metais, vėjo režimas – nuo 1876 metų. Varėnos hidrometeorologinė stotis gyvuoja nuo 1892 metų. Šioje teritorijoje gaunama Saulės energija sudaro apie 84 kcal/cm2 per metus. Radiacinis balansas lygus 39 – 43 kcal/cm2, teigiamas radiacinis balansas trunka apie aštuonis mėnesius, lapkričio – vasario mėnesiais šiluminis balansas esti neigiamas (apie – 2 kcal/cm2). Vidutinė metinė temperatūra svyruoja nuo 6,6C pietinėje teritorijos dalyje iki 5,4C šiaurinėje dalyje. Metinės temperatūros svyravimas žymus – vidutinių mėnesių temperatūrų amplitudė tarp šalčiausio ir šilčiausio metų mėnesių siekia 23,9C. Šalčiausias metų mėnuo yra sausis; žemiausiai gyvsidabrio stulpelis buvo nukritęs iki – 43C. Vidutinis žemės įšalimo gylis, Vilniaus daugiamečiais duomenimis, yra 57 cm, nors pasitaikė žiemų, kada žemė įšalo net iki 1 metro gylio. Įšalimo gylis Pietryčių Lietuvoje įvairuoja, nes kaip ir visur priklauso nuo vietos mikroklimatinių sąlygų, sniego dangos storio, dirvos drėgnumo rudenį, litologinės dirvos sudėties ir kt. Sniego danga susidaro gruodžio, rečiau sausio mėnesį, o išnyksta kovo mėnesį. Lietuvoje storiausia ji esti kaip tik šiame Šiaurės rytų lygumos rajone. Vandens atsargos sniege irgi yra nemažos – iki 100 mm. Kritulių iškrinta vidutiniškai apie 700 mm per metus, tačiau atskirais metais jų kiekis būna nevienodas. Remiantis Vilniaus stoties duomenimis, vandeningais metais (1945 m.) kritilių iškrito net 840 mm, o sausais (1882 m.) – vos 322 mm. Didesnė kritulių dalis, apie 60 – 70, iškrinta šiltuoju metų laikotarpiu, nuo balandžio iki spalio mėnesio, daugiausia liepos – rugpjūčio mėnesiais, mažiausia sausio – vasario mėnesiais. 1961 – 1990 METŲ VIDUTINĖ TEMPERATŪRA DRUSKINIKUOSE 1.lentelė Nr. Stotis Aukštis, m Mėnesiai 01 02 03 04 05 06 07 08 09 77 Druski-ninkai 101 -5,5 -4,7 -0,5 6,1 12,4 15,6 16,6 16,2 12,0 Mėnesiai Stebėjimų laikotarpis Stotis, panaudota normos perskaičiavimui 10 11 12 6,8 2,2 -2,4 1875 – 1878 1882 – 1904 1928 – 1933 1940 – 1942 1944 – 1957 Varėna 3. VAGOS MORFOMETRINĖS CHARAKTERISTIKOS Merkio baseinas ištysęs iš šiaurės rytų į pietvakarius, ne visai asimetriškas, nes kairieji intakai didesni. Upės ilgis – 203 kilometrai, o atstumas nuo žiočių iki versmių tiesia oro linija – 99 kilometrai ir tarp kraštinių baseino taškų – 114 kilometrų. Takoskyros ilgis – beveik 500 kilometrų. Iki 1991 metų upės baseino plotas buvo 4220 km2, o nuo 1992 metų baseino plotas truputį pakito ir jo plotas dabar yra 4300 km2. Merkys aukštupyje labai sraunus: čia jo nuolydis siekia net 120 cm/km, o vandens greitis kartais 0,4 m/s. Upių tinklas yra vienas iš geografinės aplinkos arba landšafto rodiklių. Upių vagos – tai arterijos, kuriomis nuteka kritulių vanduo. Todėl jų tinklo tankumas apibūdina paviršinio nuotėkio formavimąsi duotame baseine. Pietryčių Lietuva didelių upių tinklo tankumu nepasižymi. Merkio baseino vidutinis tinklo tankumas – 0,55 km/km2. Tačiau imant šios upės intakų baseinus, įvairumas didėja. Merkio intako Varėnės baseine tankumas siekia 0,71 km/km2 ir yra artimas Verknės baseino tankumui (0,79 km.km2), Grūdos ir Ūlos baseinuose – atitinkamai 0,30 ir 0,46 km/km2. Grūdos baseinas mažu tinklo tankumu išsiskiria ne tik Merkio, bet ir visos Lietuvos tokio dydžio baseinų tarpe. Ežerai dažniausiai telkšo upių aukštupiuose ir jie gali daryti poveikį tik baseino daliai, o lengvi gruntai esti tolygiau pasiskirstę. Kad ežerai kiek mažina upių tinklo tankumą rodo tai, jog Žeimenos baseino upių tinklo tankumas yra mažesnis už Merkio baseino, nes lengvų tuose baseinuose beveik po lygiai, tik labai skiriasi ežeringumas. Žeimenos baseine fež6,6, o Merkio – 0,9. Hidrologiniu požiūriu gana svarbus rodiklis yrs upių tinklo tankumo struktūra. Nuotėkio, ypač potvynių, formavimosi procese skirtingą reikšmę turi mažų ir stambių upių tinklas. Trumpuose upeliuose vandens tėkmė nespėja susikoncentruoti, vanduo jose trumpai teka, dalis paviršinio vandens iš viso nepatenka į smulkius upelius, o nuteka šlaitais arba požeminiu keliu į didesnius. Daug daugiau vandens nuplukdo didesnės upės. Ant jų statomi didesni ir brangesni hidrotechniniai objektai. Pietryčių Lietuvoje stambių vagų tėra tik Merkio baseine, paties Merkio 103 km ilgio atkarpa. 4. DABARTINIS UPĖS ŪKINIS PANAUDOJIMAS (ESAMI HIDROTECHNIKOS STATINIAI, JŲ PASKIRTIS IR KT.) Iš “Lietuvos energetikos” statistinių techninių – ekonominių rinkinių buvo nustatyti duomenys apie šalies hidroelektrines. Šiuo metu Lietuvoje yra 1 mikro, 13 mažųjų hidroelektrinių, didžioji Kauno HE ir Kruonio HAE. HIDROJĖGAINIŲ PASISKIRSTYMAS MERKIO BASEINE 2. lentelė Upės basei-nas HE Malūnų,lentpjūvių,karšyklų ir kt. įmonių Mišrios hidrojėgainės Bendras visų hidrojėgainių Techniškai galimų hidroener-getinių išteklių panaudo-jimo  skaičius galia kW skaičius galiakW skaičius galia kW skaičius galiakW Mer-kys 6 425 11 207 2 40 19 692 11 Dabar veikiančių visų elektrinių tvenkiniai drauge yra 19,7 tūkst. ha ir apima 43 visų tvenkinių ploto. Kiti 417 tvenkinių, tarp jų ir ežerų bazėje, turi 25,8 tūkst. ha plotą. Dauguma jų dabar be konkrečios paskirties. Juose sukaupto vandens potensinė galia 22 tūkst. kW. Visi jie turbinas sukti turbūt nei techniškai gali, nei tam yra pribrendęs reikalas. Pirmiausia reikėtų atkreipti dėmesį į efektyvesnius, turinčius pakankamą vandens skėgį bei debitą. TVENKINIŲ PASISKIRSTYMAS PAGAL VANDENS SLĖGIO AUKŠTĮ MERKIO BASEINE 3 lentelė Upės baseinas Tvenkinių (be HE ir kitų elektrinių tvenkinių) skaičius, kai slėgio aukštis, m 10 nėra duomenų iš viso Merkio baseinas 6 11 9 – 1 27 Hidroenergijos ištekliai naujai surasti visoms upėms, kurių baseinų plotai, iš kurių surenka vandenį, yra ne mažesni kaip 50 km2 arba upeliai turėjo ne trumpesnį nei 20 km ilgį. Tokių, tekančių Lietuvos teritorijoje, yra apie 477. Jos visos turi (tekėdamos netenka) 585,2 tūkst. kW galios, o per metus – 5128,6 mln. kWh energijos. Ši energija labai menkai tepanaudojama. Merkys teka per Dzūkijos nacionalinį parką. Pietryčių Lietuvoje auga daug retai kitur aptinkamų augalų. Jiems saugoti vyriausybė išskyrė botaninius, botaninius – landšaftinius bei botaninius – zoologinius draustinius. Tai Druskininkų ir Stirnių botaniniai draustiniai, Čepkelių botaninis – zoologinis draustinis. erkio baseine dar yra Raigardo landšaftinis draustinis. Merkio baseine landšaftiniu draustiniu paskelbtas Skroblaus draustinis, Bakanauskų miškai paskelbti botaniniais draustiniais. Žuvų atsargoms saugoti įsteigti ichtiologiniai draustiniai. Tai Beržupio, Derežnos, Duobupių (Merkio kairiojo ir dešiniojo intakų), Grūdos, Pasgrindos, Uosupio, Vardaunios ir Versekos ichtiologiniai draustiniai Merkio baseine (žr.1 pav.). 5.HIDROLOGINIAI DUOMENYS VANDENS MATAVIMO POSTAI IR MERKIO UPĖS VANDENINGUMO RODIKLIAI 4.lentelė Nr. Upė Posto pavadi-nimas Atstumas nuo žiočių Baseino plotas, km2 Posto veikimo laikas įsteigtas Veikia ar panaikintas 1. Merkys Žagarinė 128 435 1951 Veikia 2. Merkys Varėna 46 2830 1939 Veikia 3. Merkys Puvočiai 14 4220 1944 Veikia Stebėjimo duomenų laikotarpis Vidutinis per stebėtą laikotarpį Vidutinis daugiametis Variacijos koeficientas Vandens lygio nuotėkio debitas, m3/s modulis, l/s km2 debitas, m3/s modulis, l/s km2 stebė-jimų duome-nimis apskai-čiuotas nuo-iki metų skaič-ius 1951-1959 1962-1970 1957-1959 1963-1970 9 0,72 – 0,70 – – – 1939-1941 1945-1970 1951-1970 20 21,2 7,5 22,6 8,0 0,16 0,16 1945-1970 1945-1970 25 32,9 7,8 34,0 8,1 0,16 0,16 Merkio baseine buvo daugiau vandens matavimo postų, kurių seniausias Jablonavas buvo įsteigtas 1925 metais. Merkio baseine anksčiau veikė daugiau vandens matavimo postų, tokių kaip Jašiūnai, Rūdninkai, Valkininkai, Biekšiai ir Jablonavas, tačiau šiuo metu jie yra panaikinti. Hidrologiniuose postuose matuojami vandens lygiai, debitai, skaičiuojamas nuotėkis, registruojama vandens temperatūra, nešmenys, vandens cheminė sudėtis, ledo reiškiniai. Žinios apie vandens lygius ir nuotėkį buvo renkamos ir prieškariniu laikotarpiu, todėl jos yra gana gausios. MERKIO NUOTĖKIO HIDROMODULIAI 5.lentelė Atstumas nuo žiočių,km Postas Hidromodulis, l/s km2 skelbiamas atitinkąs realią padėtį 1 2 3 4 153 Jašiūnai 10,00 10,00 128 Žagarinė 1,60 8,70 91 Valkininkai 5,52 8,90 46 Varėna 7,50 8,60 14 Puvočiai 7,80 8,50 Nuotėkį metų bėgyje reguliuoja dideli smėlingų dirvožemių plotai, gausūs ežerai ir nemažas baseinų miškingumas. Šie faktoriai daro įtaką ir nuotakio svyravimui metai iš metų. Svyravimą apibūdinantis variacijos koeficientas rodo, kad atskirais metais labiau svyruoja žiemos ir pavasario vandeningumas, o vasarą ir rudenį jis kiek pastovesnis. Kadangi Merkio upės plotas nuo 1992 metų pakito, todėl yra perskaičiuojami visi turimi duomenys, surišant juos su buvusiu upės baseino plotu. Perskaičiuojant naudojamasi formule: 0,43 = 435 x 429 x = 0,43*429/435 = 0,42 m3/s Iš čia išsireiškiamas Q2: m3/s; Šiose formulėse: Q1 – vidutinis metų debitas, esant pakitusiam plotui, m3/s; Q2 – perskaičiuojamas debitas, m3/s; F1 – senasis upės baseino plotas, km2; F2 – pakitęs upės baseino plotas, km2. Simbolių paaiškinimai lentelėse: x – retas ižas I – ištisinė ledo danga * – ižas ) – priekrantės ledas > - ledo sangrūda aukščiau stoties

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!