Dirvotyra tai mokslas apie dirvožemius, jų sudėtį, savybes, sandarą, derlingumą. Tai gamtos dalis, gamtos mokslo šaka susijusi su augalija ir augmenija.
Yra manoma, kad žmonės dirvožemiu pradėjo domėtis gana seniai apie 10 tūkstančių metu prieš Kristų. Dirbdami žemę laikui bėgant ėmė ją pažinti pagal spalva, kuri geresnė ar blogesnė, kur ir kaip ją naudoti. 1563 metais B. Palisi aiškino jog žemėje esant druskų ji bus derlinga: ilgai netręšiant lauko javai panaudoja visas druskas, todėl toliau nebedera. Kad vėl atsirastų druskų ir javai derėtų yra siūloma žemę tręšti arba palikti nenaudojama.
Rusų mokslininkas M. Lomonosovas (1711-1765) aiškino apie juodžemių kilmę, dirvožemių susidarymą. Švedų tyrinėtojas J. Valerijus XVII a. viduryje pirmasis apibūdino žemės humusą. Šiek tiek vėliau vokiečių mokslininkas A. Tėras paskelbė augalų mitybos humusų hipotezę. Tai paskatino tyrinėti dirvotyros organinę dalį. Šių dirvotyros pradininkų ir kitų mokslininkų darbai buvo labai svarbūs pačios dirvotyros raidai.
Dirvotyra, kaip mokslo šaka prasidėjo Rusijoje. Ten buvo paruošti jos moksliniai pagrindai ir svarbiausi dirvožemių tyrimo metodai. 1876 metais laisvojoje ekonominėje draugijoje buvo sukurta atskira komisija juodžemių tolesniam tyrinėjimui. Joje buvo ir jaunas Peterburgo universiteto mokslininkas, kuris gavo užduotį geologinė-geografinė tyrinėjimų dalį, tai V. Dokučiajevas(1846-1903). Po ketverių tyrinėjimo metų jis paskelbė klasikinį savo darbą „Rusijos juodžemis“kuriame aprašė juodžemių susidarymo teoriją, jų savybes ir geografinį paplitimą. Dirvožemį Dokučiajevas laikė savarankišku gamtos kūnu, susidariusiu sudėtingo dirvodaros proceso metu. Taip ir susiformavo mokslinė genetinė dirvotyra. Dokučiajevo mokslas apie gamtos zonas turėjo didžiulės įtakos daugeliui mokslo šakų tokiom kaip dirvotyra, ekologija, geobotanika, miškininkystė ir pan. Taip pat jis panaudojo savo žinias ir praktiniams dalykams: pasiūlė kovos prieš sausras stepėse priemonių sistema(sulaikyti sniegą laukuose, sodinti medžių ir krūmų apsaugines juostas, purenti dirvos paviršių). V. Dokučiajevo literatūrinis palikimas yra labai didelis- 225 atspausdinti darbai. Jis sukūrė dirvotyros terminologiją, kuri paplitusi visame pasaulyje ir naudojama dar šiandien. Taigi jis pelnė Rusijai pasaulinę šlovę.
Su V. Dokučiajevu dirbęs mokslininkas...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!