Žuvinto valstybinis rezervatas įsteigtas 1937 m., siekiant išsaugoti Žuvinto ežero ir jį supančių pelkynų ekosistemas, turtingą gyvūnijos pasaulį, ypač paukščius. Žuvinto rezervatas yra Vidurio Lietuvos žemumos pietuose. Jis apima dalį Žuvinto pelkės ir pietrytinėje dalyje telkšantį Žuvinto ežerą.
Rezervato simbolis - Žuvinto ežeras užima 975 ha. Jis eutrofinis, labai seklus.
Žuvinto palios - didžiausias šalyje pelkinis masyvas. Bendras pelkės plotas 6847 ha.
Žuvintas - tai pirmas Lietuvoje rezervatas, ilgą laiką garsėjęs kaip paukščių karalija. Jis įsteigtas prof. Tado Ivanausko pastangų dėka. Žuvinto ežeras labai seklus, dumblėtas, čia vieši viršvandeninė ir povandeninė augalija, jame gausu plaukiojančių augalijos salelių - kinių. Prie ežero šliejasi du aukštapelkių masyvai bei didžiuliai nendrynų ir viksvynų plotai. Vakariniame pakraštyje rezervatui priskiriama dalis Buktos girios. Žuvinto ežeras vadinamas Lietuvos gulbių lopšiu, būtent iš čia gulbės nebylės paplito po Lietuvos ežerus. Žuvinto rezervate užregistruotos net 255 paukščių rūšys, ežeras garsėja perinčių vandens paukščių gausa. Čia apsistoja ir daugiatūkstantiniai migruojančių žąsų pulkai, gervės. Ežerą supančiuose miškuose ir pelkėse nemažai saugomų augalų rūšių.
5. Analizuoti žmogaus veiklos poveikį natūralioms ekosistemoms;
6. Užtikrinti gamtos išteklių subalansuotą naudojimą ir atkūrimą;
7. Išsaugoti gamtinės ekosistemos stabilumą ir biotos komponentus;
8. Plėtoti ekologinį švietimą;
9. Sudaryti sąlygas organizuoti pažintinį turizmą, skirtą mokslui ir mokymui tam skirtose vietose;
10. Propaguoti gamtos apsaugos idėjas.
Žuvinto gyvenimo, jo kasdieninių darbų bei įvykių metraštis
Sausis
Sausis atkeliavo baltai pasipuošęs. Visas ežeras ir prie jo prigludę pelkynai šalčio sukaustyti. Vis smarkiau spaudžia šaltis. Tai gyvas žiemos raštas. Jis pasakoja apie naktinius briedžių, stirnų, vilkų, lapių, kiškių nuotykius, jų sėkmes ir nesekmes. Iš palių gilumos į Dambravio plynes išmintos gilios ir plačios brydės – šernų žiemos takai. Dažniausiai šernų išvykos būna kolektyvinės. Šeimomis, būriais vienu taku jie traukia prie šiaudų stirtų. Atgal į mišką jie grįžta jau kitu taku.
Žymės sniege pasakoja, kaip krankliai užpuolė kiškį, kaip balinė pelėda gaudė pelę. Matyti, kur kirstuko nuvirenta, kur kurapkų poilsiauta. Vandens paukščiai – gulbės, didžiosios...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!