Jurbarko rajono įžymios vietos

VERTINIMAS : ......................
2006
Kaunas
Įvadas
Rašto darbe yra aprašomas Jurbarko kraštas ir įžymios jo vietos. Jurbarko geografinė padėtis, jį supanti vietovė. Iš kur kilęs Jurbarko vardas, kokia jo istorija, mūšiai, sutartys. Kas Jurbarką valdė . Jurbarkui buvo suteiktos Magdeburgo teisės, ir įsigijo herbą su trim baltom lelijom raudonam skyde. Taip pat aprašoma kada Jurbarkas buvo okupuotas, ir atkūrus nepriklausomybę jo padėtis.
Jurbarko rajone yra gan daug istorinių paminklų. Tokie kaip: Raudonės pilis, Vytėnų pilis, daug memorialinių muziejų, dvarų. Darbe aprašomi kai kurie iš jų.
Kiekviena pilis turi savo istorija, tad faktai pateikiami kaip jos atrodo, kas jas supa. Kiekviena istorinį paminklą norisi išsaugoti kuo ilgiau, todėl pilys yra rekonstruojamos. Kaip tai buvo padaryta, kaip atkurtas senasis pilies vaizdas atrašoma smulkiau darbe. Vutėnų pilis yra neapsakomo grožio, bet kad tai išliktų iki šių dienų ji buvo restauruota pagal architektus, išvalyti tvenkiniai, atstatytos užtvarkos. Panemunės pilies kompleksas įtrauktas į Lietuvos nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą.
Jurbarke yra krašto muziejus. Muziejuje veikia buities, etnografinė valstiečio kambario ekspozicijos. Jame saugomi archeologijos, etnografijos, istorijos, liaudies meno rinkiniai. Didžiausias - etnografijos eksponatų rinkinys. Išskirtinis padalinys yra Vinco Grybo memorialinis muziejus.
JURBARKAS
Jurbarko rajonas išsidėstęs pietvakarinėje Lietuvos dalyje, kurios pakraščiu apie 70 kilometrų vingiuoja didžiausia Lietuvos upė Nemunas. Dažnai šis regionas vadinamas Nemuno kraštu. Rajonas užima 1509 kv. km plotą. Rytuose ribojasi su Kauno apskrities Kauno rajonu, šiaurės rytuose – su Kauno apskrities Raseinių rajonu, šiaurės vakaruose – su Tauragės rajonu, vakaruose – su Pagėgių savivaldybe, Nemuno upe turi bendrą sieną su Marijampolės apskrities Šakių rajonu ir pietvakarinėje dalyje – su Rusijos Federacijos Kaliningrado srities Krasnoznamensko rajonu.
Jurbarko vardas susijęs su kryžiuočių įsibrovimu į Lietuvą. Eiliuotoji Livonijos ir Petro Duisburgo kronika mini, kad Livonijos ir Prūsijos (kryžiuočių) ordinų magistrai sutartinai 1259 m. Karšuvos srityje, Švento Jurgio kalne, pasistatę pilį apsiginti nuo lietuvių ir pavadinę ją Georgenburgu.
Po garsiojo pralaimėjimo prie Durbės, 1260 m. kryžiuočiai pasitraukė iš Georgenburgo į...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!