Kamanų rezervatas

Kamanų valstybinis rezervatas yra Šiaulių apskrityje, Akmenės rajono šiaurės vakarų dalyje, 6 km į šiaurės vakarus nuo Akmenės miestelio. Kamanų aukštapelkė plyti Viekšnių – Purvėnų – Medemrodės - Akmenės keturkampyje. Geografinės koordinatės: 56° 16' šiaurės ilgumos, 22° 39'rytų platumos.
Pelkė užima 1721 ha plotą, kurio didesnioji dalis yra apaugusi žemomis pušelėmis bei berželiais. Didžiausias Kamanų pelkės durpių sluoksnio storis yra 7,20 m, vidutinis – 3,70 m.
Kamanų aukštapelkė susidarė Ventos upės intakų ( pietuose – Dabikinės, šiaurėje – Vadaksties) vandenskyroje. Jai būdingi visi Lietuvos aukštapelkių bruožai, tačiau ši pelkė pasižymi ir originalia paviršiaus morfologija, augalija, hidro kompleksais, durpių klodais, savita fauna.
Kamanų pelkė pradėjo formuotis prieš 11-12 tūkstančių metų tarpgūbriuose, kuriuose, ledynui atsitraukus, susiformavo seklūs, nedideli ežerėliai. Pamažu uždurpėjant ežerėliams, plečiantis paežerių pelkaitėms, augant ir jungiantis tarpgūbrių pelkėms, susiformavo vientisas masyvas. Tik kai kuriose vietose išliko aukštesni pelkės neužkariauto mineralinio dirvožemio ploteliai, kurie pelkės plynėje kyšo kaip Avino, Liepų, Trainaskienės miško salos.
Beveik iš visų pusių Kamanas supa miškai. Rytiniuose miško pusiasaliuose beveik visur stūkso gūdūs ir tamsūs eglynai, įsigalėję čia per paskutinius 2000 metų, pietiniuose papelkiuose beveik ištisai plyti beržynai su pušimis, vietomis auga gryni beržynai su lazdyno priemaiša. Vakarinio pakraščio pusiasaliuose veši gryni eglynai, mišrūs pušynai ir beržynai. Smėlingas pietvakarinis pelkyno kampas išsiskiria plačiais ir brandžiais pušynais. Adomavos pusiasalyje yra išlikusių drebulynų ir juodalksnynų. Juodalksnynų juosta supa beveik visą pelkę su jos išoriniu apie 46 km lagu. Lagas - tai aukštapelkės ir tvindomo miško pakraščio zona su vandeningomis augalų bendruomenėmis.
Natūralieji Kamanų tekantieji vandenys yra klampupiai. Jų yra užregistruota 7. Beveik visi klampupiai puola lagą ir jį rūgština iš pelkės plynaukščių siauromis vagelėmis atneštu vandeniu.
Bene didžiausią pelkės paviršiaus dalį užima duburiai. Pagal kilmę Kamanose sutinkami net trejopi duburiai: kiminų, dumblių ir kerpių. Kupstėtame paviršiuje duburius dėl skirtingos augalijos ir hidrologijos skiriame į dvi rūšis: raudonuosius, kur paprastai gruntinis vanduo laikosi kiek giliau, ir...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!