Dzūkijos ir Žemaitijos nacionalinių parkų gamtinių išteklių palyginimas

UTENA, 2003m.
Augalija
Gyvūnija
Parkų vandenys
Išvados
Įvadas
Lietuvoje yra Auštaitijos, Dzūkijos, Kuršių nerijos, Žemaitijos nacionaliniai parkai ir Trakų istorinis nacionalinis parkas. Šie penki parkai užima 141 tūkst. ha, arba 2,2 proc. šalies teritorijos. Nacionaliniai parkai įsteigti didžiausiose etninėse Lietuvos dalyse: Aukštaitijoje, Dzūkijoje, Žemaitijoje ir Pamaryje. Jie yra pačiose gražiausiose ir vertingiausiose gamtinėse teritorijose, kuriose išlikę dar gyvų etnografinių kaimų, vienkiemių, gamtos ir kultūros paminklų, senųjų kulto vietų – alkakalnių, gojų, akmenų, šaltinių ir kitokio etnokultūrinio palikimo. Nacionalinių parkų paskirtis – išsaugoti natūralų kraštovaizdį, saugoti, turtinti ir propaguoti savitą ir turtingą šalies etninės kultūros materialinį bei dvasinį palikimą, skatinti pažintinio pobūdžio poilsį, turizmą, tradicinę ekologiškai švarią ūkinę veiklą. Kadangi referato tema yra „Dzūkijos ir Žemaitijos nacionalinių parkų gamtinių išteklių palyginimas“, tai dabar pabandysim juos palyginti.
Geografinė padėtis
Dzūkijos nacionalinis parkas yra Pietryčių Lietuvoje. Tai didžiausias Lietuvoje nacionalinis parkas. Jo teritorija 55 tūkst. ha. Iš šiaurės į pietus nusidriekia 39, o iš vakarų į rytus ­– 44 km. Miškais apaugęs 50 tūkst. ha plotas. Parko miškus prižiūri ir tvarko 11 girininkijų. Žemės ūkio naudmenos sudaro apie 3 tūkst. ha. Tai ariama žemė, pievos ir ganyklos. Ežerų ir ežerėlių – 150 ha. Visa kita teritorijos dalis išraižyta kelių, melioracijos trasų, nustatyta pastatais. Šio parko tikslas – saugoti ir tvarkyti Dainavos krašto gamtos, t. y. Nemuno – Merkio – Ūlos – Skroblaus – Grūdos upių hidrografinį tinklą bei slėnius su jų augmenija, didžiausią Lietuvoje Dainavos girią, kontinentines kopas, Straujos ir Pakrykštės erozines geomorfologines teritorijas; sudaryti sąlygas pažintiniam turizmui; organizuoti gamtos ir etnokultūros paveldo mokslinius tyrimus, nuolatinius stebėjimus, kaupti informaciją, iškeldinti iš parko teritorijos gamtinius objektus, teršiančius aplinką.
Žemaitijos nacionalinis parkas yra Lietuvos šiaurės vakaruose, 45 km į rytus nuo Baltijos jūros. Žemaitijos Nacionalinio Parko kalvotą reljefą maždaug prieš 10-12 tūkst. metų suformavo atsitraukdamas ledynas. Reljefui būdingos apvalios keiminės kalvos, moreniniai kalvagūbriai, juosiantys Platelių ežero duburį, galybė gilesnių ir seklesnių ežerų, pelkių, vingiuotų...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!