Įžanga
Vaikystė – laimingiausias žmogaus gyvenimo laikotarpis, vertinama kaip nepakartojama gyvenimo vertybė, pripažįstamas kiekvieno vaiko unikalumas. Tai laikas, kai padedami pagrindai gyvenimo meilei ir mokymuisi tobulumo, troškimui ir atsparumui gyvenimo negandoms, visų gyvybių pagarbai, prisiminti, pratęsti mūsų senolių kultūrą, papročius, norui dalintis ir padėti kitiems. Vaikystės laikotarpis, kuriame itin ryškus natūralus žmogaus siekis būti laisvam ir savarankiškam savo mintimis, veiksmais, jausmais. Vaikas pasaulį pažįsta kaip naują ir jį atranda keisdamas, todėl vaikystės aplinkoje mes visi esame svarbūs, kuriame, gyvename ir žaidžiame kartu.
Tačiau šiandien bendraujantis su vaikais žmogus pastebi, kad jų sugebėjimas žaisti mažėja. Vaikai nemoka žaisti taip, kaip tai darė anksčiau jų bendraamžiai. Iškyla pavojus žaidimui – svarbiausiam būdui vaikui atsiskleisti žaidimas virsta arba laukiniu nevaržomu šėlimu, arba apatija, abejingumo ir pasyvumo būkle.
Šis visuotinis reiškinys – tai pavojaus signalas, kurį reikia rimtai vertinti, nes jis rodo gilius negiamus vaiko pokyčius. Juk vaikai, nebemokantys žaisti, bemaž yra ligoniai. Ši liga ne visada pasireiškia klinikiniais požymiais, bet parodo, galinčius vėliau sukelti organinius susirgimus ir dvasios silpnumą.
Tai, kad dabartiniai vaikai, gyvenantys chaose, nesugeba pasinerti dvasia ir kūnu į žaidimą ir persikūnyti, susiję su pernelyg ankstyva fizine branda. Normaliai besivystantis kūnas, siela ir dvasia turi išlikti vieningi iki brendimo.
Žaidimų auklėjamoji reikšmė
Literatūroje vis dažniau kalbama apie žaidimų aklėjamąją reikšmę. Reikia taip auklėti vaiką, kad jis mokėtų žaisti. Anksčiau tokios problemos nebuvo. Buvo žaidžiama vos pasitaikius progai. Bet laikai pasikeitė. Jei anksčiau žaidimas buvo sudvasintos vaikystės išraiška, tai dabar jis tapo jau pedagogine priemone.
Dabar žaidimas – tai svarbi priemonė auklėjant vaikus pilnaverčiais žmonėmis. Kenksmingi veiksniai atima vaiko gyvybines galias, kurioms atstatyti būtinas fantazijos kupinas žaidimas. Todėl laki F. Šilerio frazė dabar įgauna svarbią reikšmę: „Žmogus žaidžia tik tada, kai jis yra žmogus tikrąja prasme, ir jis tik tada žmogus, kai žaidžia“. Dabar šiam žmoniškumui gręsia didelis pavojus, nes mūsų laikai nepalankūs žaidimui. Nūdienos civilizacijos varikliai yra valia...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!