4,5-5 metų vaiko kalbos ypatybės

2005
Turinys
Įvadas -------------------------------------------------------------------------------------------------03
4,5 - 5 metų vaiko kalbos ypatybės --------------------------------------------------04
Išvados--------------------------------------------------------------------------------------------------06
Naudota literatūra-------------------------------------------------------------------------------------07
Įvadas
Aiškinant kalbos ir mąstymo prigimtį, buvo atlikta daugybė tyri­mų. Pavyzdžiui, N. Ladygina-Kots nustatė, kad ir beždžionės turi biologines kalbos prielaidas: garsinį signali­zavimą, antropologinius duomenis, panašų į žmogaus burnos aparatą. Pastebėta, kad beždžionės išreiškiamuose garsų junginiuose yra beveik visi balsiai ir priebalsiai. Bet tokia signalinė kalba nei savo struktūra, nei funkcijomis dar neprilygsta žmogaus kalbai. N. Ladygina-Kots bandė atrasti ryšį tarp išsivysčiusių beždžionių regėjimu suvokiamų daiktų ir tariamų garsų, tačiau jo nustatyti nepavyko. Ilgai buvo manoma, kad ankstyvojo amžiaus vaikus galima išmo­kyti taisyklingai gramatiškai kalbėti, pateikiant gatavus kalbos pa­vyzdžius, vadinamuoju imitacijos metodu. Tačiau įrodyta, kad kurti vaikai, negalėdami kalbos imituoti, vis dėlto turi sugebėjimų ją išmokti. Paaiškėjo, kad vaikas nuolat nuojauta analizuoja kalbos reiškinius, todėl kai kurie mokslininkai — Dž. Mileris (Miller G. A., 1973), D. Slobinas — padarė išvadą, kad girdimas kalbos procesas negali būti žmogaus centrinėje nervų siste­moje užregistruojamas kaip kodas, kuris nuosekliai įsidėmimas ir at­gaminamas. Šie mokslininkai tyrė smegenų struktūras, kurios, anot šių autorių, atspindi minties (sakinių ir žodžių) įvairių rūšių „ling­vistines tarpusavio priklausomybes". Šios krypties tyrimuose iškelia­ma lingvistinių teorijų, siekiančių išaiškinti kalbos prigimtį, tariamas „psichologines realybes" ir t.t. Pavyzdžiui, Dž. Mileris teigė, kad norint išgirsti visus galimus ir vartojamus anglų kalbos sakinius žmogui reikėtų labai daug laiko — daugiau negu Žemės amžius. Vadinasi, imitacijos nepakanka. Ankstyvojo amžiaus vaikų psichinės funkcijos nėra visiškai išsivysčiusios, tačiau jie gimtąją kalbą išmoksta per labai trumpą laiką. Kaip tai atsitinka?
4,5-5 metų vaiko kalbos savitumas
D. Slobinas, spręsdamas tą klausimą (1976), ištyrė tam tikrus vai­ko kalbos vystymosi etapus, bandė nustatyti, kaip per trumpą laiką išmokstama kalbėti, kokia taisyklių sistema naudojama ir kaip paren­kamos visos sudėtingos gramatinės struktūros. Tačiau šio autoriaus tyrimai dar nepakankamai atskleidė vaiko kalbos vystymosi galimy­bes. Be imitacijos, pamėgdžiojimo, reprodukcijos mechanizmo, pradėta ieškoti ir kitokių — „vidinių" kalbos susidarymo procesų, kurie slypi smegenų...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!