Žaidimai ir žaidybiniai elementai lietuvių kalbos pamokoje

Vaikystė duota tam, kad žaistume, teigė Gross (1916) vienas pirmųjų žaidimų tyrinėtojų.
Žaidimas-svarbus asmenybės raidos veiksnys, psichinės sveikatos rodiklis.
Psichologai ir pedagogai seniai atkreipė dėmesį į žaidimą kaip ugdymo, vystymosi kokybės vertinimo bei terapijos priemonę. Stebint ir vertinant vaiko žaidimą pagal tam tikrus parametrus, galima nustatyti normalią arba vėluojančią žaidimų raidą: vaiko žaidimų raidos lygis informuoja apie paties vaiko raidos ypatumus.
Žaidimų reikšmę vaikų ugdymui nagrinėja daugelis praeities ir mūsų dienų pedagoginių sistemų. Visais laikais progresyvūs pedagogai vertino vaikų žaidimus kaip rimtą ir labai reikalingą vaiko lavinimui, auklėjimui veiklą.
Žaidimai plačiai taikomi mokymo procese, stengiantis sudominti vaikus, pasiekti reikiamo žinių įsisavinimo.
F.Frebelio, M.Montesori, O.Dekroli idėjos susilaukė plataus atgarsio įvairiose šalyse, kai kurios populiarios ir šiandien.
K.Ušinskis labai vertino vaikų savarankiškumą žaidimuose, kolektyvinį žaidimų pobūdį, nes juose užsimezga pirmieji visuomeniniai santykiai. Vadovavimas žaidimams, pedagogo nuomone privalo užtikrinti vaikų įspūdžių dorovinį turinį.
Aktyvios K.Ušinskio šalininkės E.Tichejevos darbuose vaikų kalbai ugdyti skiriamas pirmaeilis dėmesys. Pagal jos koncepciją, žaidimai- visapusiško vaikų ugdymo priemonė. Pedagogė nurodo žaidimų reikšme vaikų kolektyviškumo jausmo, draugystės, drausmės, mąstymo, valios savybių, dėmesio, atminties, aktyvumo lavinimui, numato aktyvų, protingą suaugusiųjų vadovavimą šiai vaikų veiklai, nes jos žodžiais tariant, „žaisdami su vaiku mes priverčiame jį mokytis...vadovaujame jo mokymuisi“.
N.Krupskaja taip pat iškėlė pedagogo vaidmenį žaidimuose. Ji orientavo atsisakyti pasyvios laukimo pozicijos, skatino sukurti aktyvią vadovavimo žaidimams metodiką, žadinančią kiekvieno vaiko iniciatyvą.
Vertingi N.Krupskajos pasisakymai žaidimų ir darbo tarpusavio sąryšio klausimais. Ryškios ribos tarp žaidimų ir darbo nėra. Žaidimas padeda parengti vaikus darbinei veiklai. Žaidimas- pažinimas-darbas-trys tarpusavyje susiję komponentai.
Žaidimas-augančio organizmo poreikis, tačiau auklėjimo priemone jis tampa tik turint aiškius vaikų auklėjimo tikslus, tinkamai vadovaujant šiai veiklai.
Žaidžiant formuojasi asmenybė, tokios jo savybės, kurios reikalingos vėlesniais amžiaus tarpsniais.„Žaidime kaip pokšte susirenka, jame pasireiškia ir per jį formuojasi visos asmenybės psichinio gyvenimo pusės“-pastebėjo S.Rubinšteinas.
Anot L.Vygotskio, žaidimas yra vystymosi šaltinis ir sudaro artimiausio vystymosi zoną.
Specialiais eksperimentais įrodyta žaidimų reikšmė beveik visų psichinių procesų formavimuisi..
Žaidimas- savita pažinimo...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!