XX amžiaus lietuvių literatūra – tragiškos istorinės patirties liudytoja

XX amžiaus lietuvių literatūra – tragiškos istorinės patirties liudytoja

(B. Sruoga, B. Krivickas)

Visą savo krašto istoriją galime sužinoti dėka rašytinių šaltinių. Juose sutelpa visa žmogaus patirtis, nuoskaudos ir išgyvenimai. XX amžiaus vidurys yra vienas tragiškiausių laikotarpių Lietuvos istorijoje. Kuomet visuomenė ir žmonės atsidurė ties neregėtai tragiško išbandymo riba. Antrojo pasaulinio karo metais padėtis Lietuvoje buvo išties sunki, nes ją dar lydėjo ir pokario metai, taip pat partizanų organiziją ir jų veikla visomis įmanomomis priemonėmis trukdė Lietuvoje įsigalėti sovietų valdžiai bei sovietizacijai. Buvo išnaikinti ir žydai kaip istorinė etnokultūrinė Lietuvos visuomenės dalis. Griuvo žmogiškumas. Visą šią brutualią patirtį sunku išreikšti kalba. Istorijos vadovėliuose mes galime pamatyti faktus ir metus, bet juose negalime pamatyti ar pajusti to meto žmogaus išgyvenimų bei jausmų. Visą tai atspindi literatūra, kuri ieškojo būdų paliudyti ir suprasti tai, kam buvo sunku rasti žodžių. Taigi, šiandien savo kalboje pristatysiu žymiausius XX amžiaus vidurio kūrėjus: Balį Sruogą ir Bronių Krivicką, kurių biografija bei kūryba liudija tragišką istorinę patirtį.

XX amžiaus viduryje hitlerinė Vokietija sukūrė ištisą lagerių sistemą. Viena iš griežčiausių nacistinių stovyklų buvo Štuthofo koncentracijos lageris. Kaip ir kitose nacių koncentracijos stovyklose, Štuthofe buvo izoliuojamas to meto elitas, politiniai bei socialiniai aktyvistai. Į šį lagerį pakliuvo ir 46 lietuviai, kurių didžioji dalis buvo rašytojai, aukštųjų mokyklų dėstytojai, inteligentai. Vienas iš jų buvo poetas Balys Sruoga. Jis savo akimis matė žmogaus nužmoginimo procesus, nepaprastą nacių žiaurumą ir amoralumą. Pats nudirbo, begalo sunkius ir nereikšmingus darbus. Po dviejų metų grįžęs į Lietuvą jis parašė atsiminimų knygą „Dievų miškas“, kurioje pateikiamas ironiškas koncentracijos lagerio vaizdas, smulkiai aprašomos patirtys jame, įvairūs kalinių bei prižiūrėtojų charakteriai, su ironija vaizduojamos nežmoniškos gyvenimo sąlygos. Rašytojas, patyręs tragišką gyvenimą lageryje, tampa nužmoginimo sistemos liudininku. Lagerio kalinys buvo anapus įstatymų, jo negynė joks teisingumas, jis reiškė mažiau negu bet kuris daiktas. Taip pat šiame romane atsiskleidžia nepaprastas žiaurumas, kuris pasireiškia įvairiais būdais: kaliniai pliekiami lazdomis už menkiausią „pagarbos“ nerodymą valdžiai, jie miega utėlių pilnuose pataluose, nusilpę ir sergantys katorgininkai yra varomi į darbą. O tie, kurie nebegalėjo pakovoti už save, viso kūrinio metu buvo vadinami klipatomis: „Tai – lagerio klipatų klipatos“. Jos buvo silpniausios ir arčiausiai mirties esančios būtybės, kurios nebuvo panašios į žmones: „Slenka...kadaise, gal ne taip seniai buvę žmonės“. Be abejo, niekas nenorėjo papildyti jų komandos, bet nualinti sunkių darbų, skurdaus maisto ar ilgalaikio alkio, ligų bei smurto ten patekdavo visi. Klipata teko pabūti ir pačiam Baliui Sruogai. Tokia aplinka, kuri vaizduojama romane, nužmogina, nelaimėliai ima vogti vieni iš kitų, kai kurie yra pasiruošę išplėšti širdį ar kepenis iš mirusių likimo draugų kūnų. Romane yra ne vienas šiurpinantis epizodas, kuriame parodoma, kokia menka ir nevertinama buvo žmogaus gyvybė. Viena iš jų – tai pakaruoklio pakabinimas šalia Kalėdų eglės. Tokia beprasmiška mirtis tarsi šventvagiškai yra prilyginama šventei. Vėliau, dėl įvairiausių protestų ir kitų aplinkybių lietuviai tapo „garbės kaliniais“ ir buvo išgelbėti nuo greitos mirties. Sruoga po kurio laiko netgi buvo paskirtas į lagerio raštinę ir liko ten ligi įkalinimo pabaigos, 1945m. gegužės. Ten jis nebijodamas naršyti po įvairiausius dokumentus bei rizikuodamas savo gyvybę, rinko svarbią medžiagą savo memuarams, kuriuos ketino ir netgi jau bandė parašyti dar būdamas Štuthofo lageryje. Žinoma, dėl rašymo stiliaus, pasitelkiant kūriniui spalvų suteikiančią ironiją ir dėl tuomet susiklosčiusios politinės padėties, kūrinys buvo išleistas tik 1957m., praėjus dešimtmečiui po rašytojo mirties, tačiau tai nesutrukdė vėliau atskleisti baisių Antrojo pasaulinio karo negandų lagerių stovyklose, kuriose buvo skriaudžiami, alinami, žudomi ir niekinami žmonės.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!