Lietuvių XX amžiaus literatūra

1904 m. gegužės 7 d. Rusijos caro dekretu buvo panaikintas lietuviškos spaudos draudimas.
Lietuva - vienintelis Europos kraštas, kur už knygą gimtąja kalba buvo tremiama į Sibirą, - tik XX a. pradžioje įžengė į viešo visuomeninio gyvenimo ir viešos kultūrinės veiklos kelią. Nesant kitų demokratijos institucijų, legali spauda tapo svarbiausia krašto interesų tribūna, lemtingu besiformuojančios pilietinės visuomenės savęs pažinimo ir susitelkimo veiksniu. Idealoginė cenzūra neleido visiškai atsiskleisti menininkams. Tuo metų kultūrą ir švietima griežtai kontroliavo valstybės saugumo organai. Atbudusios tautos dvasinės jėgos, ilgai slopintos, veržėsi į viešumą, kad tartų savo žodį visose srityse. Pirmasis atgautos lietuviškos spaudos dešimtmetis paženklintas staigiu kūrybinės energijos proveržiu ir stambių individualybių debiutais, kurie bus lemtingi visai šio šimtmečio lietuvių kultūros raidai. Todėl aš noriu papasakoti apie pirmuosius lietuvių rašytojų žingnius, kuriuos kartu su jais darė visa Lietuva. Referate trumpai apžvelgta lietuvių XX a. Literatūra iki pat Nepriklausomybės su geriausiais savo laiko rašytojais ir poetais. Tai pat referate aprašytas ir kultūrinis Lietuvos gyvenimas, tai padės labiau suprasti kodėl buvo taip atkakliai siekta atgauti Nepriklausomybę. Tai buvo daryta per visus imanomus visuomenės veiklos kelius, svarbiausias iš jų buvo – Literatūra.
viešo visuomeninio ir kultūrinio veikimo pradžia Lietuvoje
Pirmasis lietuviškas dienraštis („Vilniaus žinios", išleistas P. Vileišio 1904 m. gruodžio 23 d.) paspartino politinės savimonės formavimąsi, atverdamas prieštaringas šio amžiaus mąstymo kryptis, kurios skatins arba stabdys Lietuvos valstybės atsikūrimą.. Visuomeninio aktyvumo ir kultūrinio įsitvirtinimo banga, ūžtelėjusi su pirmaisiais legalios spaudos leidiniais („Lietuvių laikraštis" Peterburge, „Šaltinis" Seinuose, „Lietuvos ūkininkas" Vilniuje), tryško iš nacionalinio išsivadavimo įtampos, kylančios į vieną iš savo viršūnių. Didysis Vilniaus seimas, sušaukęs 1905 m. pabaigoje atstovus iš visų valsčių ir parapijų, paskelbė Lietuvos valstybės atkūrimo jos etnografinėse ribose programą (krašto autonomija, demokratiniai rinkimai, tautinė mokykla, pilietinės visuomenės ir laisvo žmogaus ugdymas). Seimas ragino kartu „su visomis kitomis Rusijos tautomis" sugriauti „dabartinę prispaudimo tvarką". Lietuvos ūkininkai, traukdami revoliucinę dainą „Atsisakom nuo...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!