XIX amžiaus dailė. Romantizmas. Realizmas. Impresionizmas. Simbolizmas

Dailininkai romantikai ima propaguoti kūrybos laisvę, individualizmą, kai kurie jų ieško temų ir siužetų praeities dailėje. Vaizduoja didingas, dažnai dramatiškas asmenybes bei stengiasi kuo vaizdingiau perteikti jų emocijas. Nesvetimas mistiškumas, patetika. Dailininkai ypač pamėgo tapyti portretus, temines kompozicijas. Būta ir išskirtinų tendencijų. Pavyzdžiui, dailininkams vokiečiams būdinga panteistinės tendencijos, melancholija. Religines patriarchalines idėjas propagavo nazariečiai. XIX a. vidurio romantizmui buvo artima vokiečių saloninė dailė. Didžiosios Britanijos romantikai sukūrė svajingos nuotaikos, fantastiškų vizijų ir gamtos vaizdų, artimai susijusių su žmogumi, darbus.
Romantizmas Europoje dominavo XIX amžiaus pirmoje pusėje. Ši meno kryptis formavosi prieštaravimų draskomoje neoklasicizmo epochoje, kuri garbino senovę ir propagavo grįžimą į laukinę gamtą. Romantizmui būdinga sąlygiškos situacijos, groteskas, simboliai, fantastika. Romantizmas neatsiejamas nuo to meto politinio bei socialinio konteksto. Filosofinės romantikų pažiūros daugiausia pagrįstos subjektyviojo idealizmo koncepcija. Romantikai įtvirtino istorizmo principą, poetizavo asmenybę.
K. D.Frydrichas, Terneris, Goja, Žeriko, Delakrua, Engras laikomi didžiaisiais romantizmo epochos tapytojais, o A.Deverija, Giustavas Dorė - garsiausiais grafikais romantikais.
Romantizmas, padėjęs pagrindus naujajai meno kultūrai, greičiau buvo ne meno srovė, o dvasinė būsena.
Šis terminas meno istorijoje naudojamas dažniausiai dviem prasmėmis.
Pirma, plačiąja prasme realizmas, tai vaizduojamosios dailės tendencija, tikroviškas vaizdavimo būdas. Jis pagrįstas natūros studijomis, siekiu objektyviai perteikti daiktų formas, proporcijas, faktūras, spalvas. Realizmas pasireiškė įvairiose epochose ir stiliuose: Antikoje, Renesanse, Baroke, Klasicizme. Dažnai realizmo principais rėmėsi dailininkai, nepaisę vyraujančių stilistinių sąlyginumų (pvz., Karavadžas, Velaskezas, broliai Lenenai, J.B.S. Šardenas).
Antroji šio termino prasmė – 19 a. II pusės vaizduojamosios dailės ir literatūros kryptis.
Buvo priešintasi akademizmo idealizmui ir romantizmo subjektyvizmui. Neigtas grožio siekis, kūrybos tikslu skelbta tiesa bei pažanga, domėtasi realia tikrove. Tokiu būdu pakito estetinių vertybių ir žanrų hierarchija.
Priešintasi akademizmo idealizmui ir romantizmo subjektyvizmui. Neigtas grožio siekis, estetinių vertybių ir žanrų hierarchija, kūrybos tikslu skelbta tiesa bei pažanga, domėtasi realia tikrove.
Dailininkai pamėgo buitinį žanrą, peizažą, portretą, atsigręžė į kasdienes dabarties gyvenimo temas bei motyvus, ėmė vaizduoti naujus herojus (valstiečius, darbininkus), gilintis...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!