Lietuvių dailė XX amžiaus pradžioje

XX a. pradžios lietuvių dailės plėtotę sąlygojo įvairūs to meto visuomeninio gyvenimo ir kultūros reiškiniai. Lietuvos kraštas įėjo į carinės Rusijos sudėtį. Carinė administracija kontroliavo svarbiausius ekonominius ir visuomeninius procesus, skleidė patvaldystės ir slavofilijos idėjas.
Lietuvoje, kaip ir visoje Rusijoje, intensyviai vystėsi kapitalizmas, aštrėjo klasiniai prieštaravimai, darbo žmones prislėgė sunki eksploatacijos našta. Socialinį išnaudojimą lydėjo rūsti nacionalinė priespauda. Carizmas norėjo numarinti lietuvių kalbą, stengėsi išsklaidyti po imperijos užkampius ir nutautinti nacionalinę inteligentiją, siekė pakirsti lietuvių nacionalinės kultūros daigus. Tačiau beatodairiškos savivalės epocha artėjo į pabaigą. Socialinė bei nacionalinė priespauda sukėlė plačiųjų liaudies masių nepasitenkinimą, įžiebė neapykantą carizmui, pasiryžimą kovoti už savo teises, už šviesesnę ateitį. Sekdami Rusijos proletariato pavyzdžiu, Lietuvos darbo žmonės telkėsi į organizuotą kovą prieš engėjus ir išnaudotojus. XX a. pradžioje Lietuvos miestuose padažnėjo darbo žmonių streikai ir demonstracijos, o pažangesni nacionalinės inteligentijos atstovai įvairiais būdais – platindami užsienyje išleistas lietuviškas knygas ir kt. – skleidė liaudyje patriotines idėjas, žadino gimtojo krašto, tėvų ir protėvių kalbos, jų kultūros meilę.
Naujas reiškinys XX a. pradžios Lietuvos kultūriniame gyvenime – menininkų organizacijų susidarymas ir jų veikla. Sekdami Peterburgo, Maskvos ir kitų miestų menininkų pavyzdžiu, Lietuvos dailininkai ir kitų specialybių meno veikėjai pradeda steigti įvairaus pobūdžio menines organizacijas, draugijas, būrelius, sąjungas ir pan., turėjusias tikslą remti ir puoselėti kūrybinę veiklą. Tos organizacijos rengė parodas, spektaklius ir koncertus, populiarino meno kūrinius, stengėsi prusinti visuomenę, kėlė pastarosios meninius interesus ir skonį. Viena žymiausių jų tarpe buvo Lietuvių dailės draugija, kuri atliko labai didelės istorinės ir kultūrinės reikšmės darbą, vienydama lietuvių dailininkus, remdama ir skatindama jų kūrybinę veiklą. Draugija organizavo kasmetines parodas, išvedė lietuvių dailę į viešumą, padėjo jai priartėti prie platesnių visuomenės sluoksnių ir tapti jų kultūrinio gyvenimo dalimi.
Draugijos veiklai vadovavo kasmet visuotiniame narių susirinkime perrenkama 5 asmenų valdyba. pagal įstatus į draugijos valdybą turėjo įeiti ne mažiau kaip 3 dailininkai, tačiau šio nuostato ne...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!