Vytautas Mačernis. Kontekstai

Vytautas Mačernis. Kontekstai Vytautas Mačernis (1921-1944) - trumpai tegyvenęs poetas, pagarsėjęs intelektualia, vidinės egzistencijos nerimą išreiškiančia kūryba. BIOGRAFIJA Mačernis gimė 1921 m. birželio 5 d. Šarnelės kaime - šiauriniame Šiaurės Lietuvos pakraštyje, netoli Žemaičių Kalvarijos. (1) Motina laukė dukters, bet gimė sūnus, ir ji Vytauto nemylėjo. Vytautą globojo senolė. Ji buvo pats gražiausias prisiminimas. Jos paveikslas ryškus Mačernio „Vizijose". Vytautas Mačernis (1921-1944). Parengė Albina Protienė. Interneto prieiga: http://maironiomuziejus.lt/lt/parodos/vytautas-macernis-19211944-1402 [žiūrėta 2019-09-04] Gimtinė - sena sodyba Šarnelės kaime, netoli nuo Žemaičių Kalvarijos. Ūkis didžiulis - 120 ha žemės, 14 ha miško, bet visiškai praskolintas. Augo septyni vaikai. Tėvas, nors ir smarkus darbininkas, mėgo ir linksmai pagyventi: medžiodavo, išgerdavo, papuotaudavo. Mirė nelaimingai, subadytas jaučio (1938). Po vyro mirties Mačernienė, nepaprasto fizinio stiprumo žemaitė (galėjo ir pajėgų vyrą paguldyti ant menčių) puikiai viena vedė ūkį, nors iš skolų ir neišbrido. <...> Į žemę įnikusiai Mačernių šeimai jis [Vytautas] atrodė keistokas svajotojas, miške, aukščiausioje pušyje, įsirengęs sėdynę, kur mėgdavo vasarą tūnoti ir „laiminti" apylinkę. Kaimietė motina tiesiog negalėjo suprasti, iš kur jis toks - negyvenąs šeimos ūkio rūpesčiais, nešnekus, „įsivaizdinąs" - atsirado... Vytauto Mačernio poezija. Interneto prieiga: http://www.aidai.eu/index.php?option=com_content&view=article&id=8218:li&cat id=455:3-nr&Itemid=519 [žiūrėta 2019-09-04]. Toliau žymima (2) 1. Kuo ypatingas V.Mečernio ir jo artimųjų santykis? Mokydamasis Sedos progimnazijoje Mačernis aktyviai įsitraukė į jaunųjų ateitininkų veiklą, gebėjo ne tik pats kurti, bet skatino ir kitus. Poezija jam buvo ir bendravimo būdas - minėtini eilėmis rašyti laiškai jaunų dienų draugei. Baigęs gimnaziją, 1939 m. pasirinko anglų kalbos ir literatūros studijas Vytauto Didžiojo universitete - jį itin traukė anglų kultūros konservatizmas, pagarba viskam, kas archajiška, patiko Edgaro Alano Po (Edgar Alalan Poe) poezija. (1) 1941 m. rudenį Mačernis persikėlė į Vilniaus universitetą studijuoti filosofijos, susipažino su čia veikiančių studentiškų draugijų nariais ir pasinėrė į miesto, apie kurį tiek svajota vaikystėje, gatvių labirintus - Vilnių pažino taip gerai, kad net įsidarbino senamiesčio gidu. Netrukus (1943) universitetas buvo uždarytas, o Mačernis, kuriam tereikėjo išlaikyti baigiamuosius egzaminus, baimindamasis, kad nacių okupacinė valdžia neišsiųstų jo priverstiniams darbams, grįžo į atokiąją Šarnelę, tolyn nuo karo siaubo. Čia, senojo namų sodo paunksmėje, jis rašė „Metų" sonetus... (1) Vokiečių okupacijos metais Vytautas buvo įsigilinęs į Frydricho Nyčės ir Karlo Jasperso filosofiją. Skaitė Stasį Šalkauskį ir Antaną Maceiną. Įvairiais aspektais domėjosi egzistencializmo filosofija, ieškojo joje atsakymo į daugelį žmogaus būties klausimų. Eugenijus Matuzevičius. Po Žemaitijos ir būties dangumi II Vytautas Mačernis. Po ūkanotu nežinios dangum. Vilnius: Vaga, 1990, p. 11. Toliau žymima (3) 1943m. rudenį vyko didelis poezijos vakaras Vilniaus filharmonijos salėje. Mačernis skaitė savo „Vizijas" ir susilaukė didžiausių publikos plojimų. Salė netgi atsistojo ir poetas kartojo skaitymus. Visgi nesusitikęs su mylima sužadėtine, Mačernis nepasiliko Vilniuje, grįžo į Šarnelę. Vytautas Mačernis. Iš ciklo K Mykolaičio-Putino studentai. Parengė Ūla Zaleskytė. Interneto prieiga: https://wvvw.putinomuziejus.lt/ vytautas-macernis-is-ciklo-v-mykolaicio-putino-studentai/ [žiūrėta 2019-09-04]. Toliau žymima (4) 2. Kokios buvo pagrindinės poeto interesų sritys progimnazijoje ir universitete? 3. Kokie filosofiniai klausimai rūpėjo Vytautui Mačerniui? Vis gilėjantį pesimizmą ir besismelkiantį nuovargį lėmė nepavykusios sužadėtuvės su Brone Vildžiūnaite - išsigandusi neigiamos Mačernio motinos reakcijos, sužadėtinė prašė atidėti vestuves. Nerimą sėjo ir sovietų pajėgų nepaliaujamas artėjimas prie Lietuvos sienų. (1) 1944 m. į svečius atvyko Panevėžio teatralai - Juozas Miltinis, Donatas Banionis, Vaclovas Blėdis, - kurie frontui priartėjus prie Žemaitijos planavo trauktis iš Lietuvos. Mačernis dvejojo. Labai mylėjo savo gimtinę (kurti galėjo tik Šarnelėje), trauktis be mylimos sužadėtinės Vildžiūnaitės nenorėjo, todėl delsė. Spalio 7 d. kartu su Banioniu susikrovė daiktus... (4) 4. Kaip poetą paveikė meilė? Legendinis aktorius Donatas Banionis yra vienas iš paskutinių ar net paskutinis, matęs Vytautą Mačernį gyvą: „Pirmiausia pasukome Žemaičių Kalvarijos link paimti jo draugo literato Pauliaus Jurkaus, ketinusio bėgti su mumis drauge (nežinojome, kad iš vakaro jis jau buvo pasitraukęs). Tik pavažiavę matom: eina lietuvių kareivukai. Sužinoję, kur traukiame, sako: „Geriau nevažiuokite, ten jau pavojinga.“ Vienam bus greičiau, nusprendė Vytautas Mačernis, ir iškraustęs vežimą paliko mane laukti šalikelėje su daiktais. Laukiu valandą, dvi. Mačernio kaip nėra, taip nėra. Po kelių valandų jo nesulaukęs bėgu į miestelį. „Ar nematėt Mačernio", - klausiu pirmo sutikto žmogaus. „Matėm, - sako, - užmuštas.“ Nubėgu pas Jurkuvienę ir matau jos kieme arklį, o vežime aukštielninką Vytautą su kruvina galva - į važiuojantį poetą bus pataikiusi atsitiktinė sviedinio skeveldra. Keistas likimo posūkis - apylinkėje tuo metu niekas daugiau nežuvo, niekam nieko neatsitiko, tik ta vienintelė skeveldra užmušė Vytautą Mačernį. Likimas yra likimas ir jokios logikos nerasi..." Danutė Šepetytė. Vytautas Mačernis: nuo Sumelės iki Prancūzijos. Interneto prieiga: http://www.respublika.lt/lt/naujienos/kultura/ kulturos_naujienos/vytautas_macernis_nuo_sarneles_iki_prancuzijos/ [žiūrėta 2019-09-05] Motina bėgo paskui tuščią, nedažytą karstą, prašydama, kad ją su savim paimtų. Vyrai atkalbinėjo, sakė, ir be jos apsieisią. O ji - nenusileido, neatstojo, bėgo iš paskos visą kelią iki miestelio ir baisiai raudojo. Gal tą mirties valandą žmogaus dvasingumo vertę pajuto, gal ilgai nešiotą nemeilę Vytautui apraudojo... Tomas Sakalauskas. Paskutinė Vytauto Mačernio vasara II Švyturys, 1985, Nr. 17, p. 19 Laidotuvės vyko skubotai, sesuo Valerija, kaip pažadėjusi, užkasė rankraščius. Sužadėtinė Bronė apie mirtį sužinojo daug vėliau, atvyko į Šarnelę išsaugoti tekstų, tačiau atkasti popieriai buvo suirę. Donatas Banionis atidavė savo turėtus Mačernio rankraščius, dalį išsaugojo persirašę draugai ir bendramoksliai. (4) 5. Kaip vertinate Vytauto Mačernio mirties aplinkybes? PAGRINDINIAI APTARIAMO LAIKOTARPIO REIŠKINIAI IR IDĖJOS XX a. vidurio katastrofų literatūra Literatūra - tragiškos patirties liudijimas Asmens ir jo vertybių išbandymas katastrofų laikotarpiu Egzistencinės vienatvės, maišto ir absurdo temos Egzistencinė laikysena Literatūros raiškos būdai ribinėje situacijoje VYTAUTO MAČERNIO KŪRINIŲ TEMATIKA Egzistencinė vienatvė, maištas ir absurdas Stojiška asmens laikysena Gyvenimo prasmės paieškos Gyvenimo patyrimas Pažinimo siekis PROBLEMATIKA • Kada individą apima egzistencinis nerimas? Ši būsena yra nuolatinė. Psichologas Rimantas Kočiūnas taip apibūdina egzistencinį nerimą: „Tai yra tas neapibrėžtumo jausmas, kurį išgyvename nuolat. Jis susijęs ne su konkrečiais dalykais, o su tuo faktu, kad esame gyvi, kad gyvename. Gyvenimas iš esmės yra neapibrėžtumas. Nuolatinis apibrėžtumo siekis, toks būdingas kiekvienam žmogui, yra daugiau siekiamybė nei realybė. Iš neapibrėžtumo visada atsiranda nerimas. Egzistencinis nerimas yra nuo mūsų nepriklausanti būsena, tiesiog neatsiejama nuo paties gyvenimo." Rimantas Kočiūnas. Egzistencinė psichologija: kaip aš gyvenu ir kodėl taip gyvenu. Interneto prieiga: http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2009-06-19-rimantas-kociunas-egzistencine-psichologija-kaip-as-gyvenu-ir-kodel~taip-gyvenu/3068 [žiūrėta2019-09-05]. Toliau žymima (5) • Kodėl autentiškos savasties paieškos yra dramatiškos? Gimstame mokėdami save girdėti, o paskui kitų padedami pamirštame, ką tai reiškia. Ypač tam pagelbsti tėvų autoritetas. Atsiranda prieštaravimas: iš vienos pusės tai, ką sako kiti, gali būti man svarbu ir reikšminga, o kartais - priešingai. Tada mokausi atskirti, kas man gerai, o kas - negerai. Kita vertus, svarbu nepamiršti ir to, kad autentiškas gyvenimas yra siekiamybė, o ne realybė. Kad apskritai didesnę dalį gyvenimo gyvename neautentiškai. Ir taip yra todėl, kad negalime ignoruoti kitų, sociumo, kuriame gyvename. (5) KULTŪRINIS KONTEKSTAS 1939-1942 m. Vytautas Mačernis rašė „Vizijas" - vienintelį ciklą, kurį spėjo užbaigti. Tai kūrinys, kur žmogaus padėtis tebėra stipriai įstrigusi, suspausta ir užstota lietuviškos žemės klodų, kur ji taip aiškiai surišta su ankstesniųjų kartų gyvenimu ir tautos išlikimu. Bundantis egzistencinis nerimas, brėkštanti nelemties ir sudužimo nuojauta čia atsiremia į tėviškės laukų ramybę, senos sodybos saulėtą rimtį ir pastovumą. Taip gimsta šviesiai graudus šio kūrinio lyrizmas, kurį būtų galima pavadinti vizijų lyrizmu. Pasišovęs atnaujinti lietuvių poetiką, Mačernis neskubėjo spausdinti savo kūrybos. Jis tik siųsdavo draugams eilėraščių nuorašus, reikalaudamas atviros kritikos. Beveik nespausdinta hitlerinės okupacijos metais, jo kūryba sklido po Lietuvą gausybe nuorašų ir iš tiesų funkcionavo kaip gyvas literatūrinis reiškinys. Vytauto Mačernio poezija glaudžiai siejasi su literatūriniu ir filosofiniu kontekstu. Poeto kūryba išreiškia, viena vertus, XX a. pradžios Vakarų žmogaus silpnumą, nuovargį, skepsį, žinojimą; kita vertus - nežinojimą, siekį pažinti...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!