Vyrų ir moterų terminalinių ir instrumentinių vertybių tyrimas

 Kiekvienas žmogus vertina skirtingus dalykus. Vienas asmuo labiau vertina materialines vertybes (pinigus, prabangų gyvenimą, modernias mašinas ...), kitas dvasines (meilę, draugystę, sveikatą, ištikimybę ...), trečias bendražmogiškąsias (tiesą, orumą, garbę, laisvė...). Tiesiog tai, kas žmogui yra subjektyviai vertinga, kas jį padaro iš tikrųjų laimingą yra vertingiausi dalykai pasaulyje. Be vertybių negali apsieiti nė viena visuomenė, o tuo labiau ir individai. Vertybės lydi žmogų kiekvieną jo gyvenimo dieną. Jos padeda atskirti blogus dalykus ar veiksmus nuo gerų, suteikia gyvenimui kryptį, organizuoja ir motyvuoja mūsų elgesį. Kiekvienas asmuo yra susikūręs tam tikrą vertybių sistemą. Ji labai individuali, atkeliavusi iš tėvų ir protėvių, jos suformuotos papročių, tradicijų, asmeninių savybių, pagaliau – žmogaus sveikatos būklės. Galime teigti, kad vertybių pagalba mes judame pirmyn, planuojame, kuriame savo ateitį. Vertybės neaplenkia nei vieno žmogaus, kiekvienas asmuo tiek tiesiogiai, tiek netiesiogiai pasirenka vertybes, nustato jų prioritetus. Kiekvieno žmogaus vertybės skiriasi, tai priklauso nuo amžiaus, aplinkos, artimųjų, tautybės, visuomenės padėties ir t.t., todėl vertybes ir jų svarbą žmogaus gyvenime atskleidžia įvairūs tyrimai. Dabartinių vertybių tyrimo spektras ir užsienyje, ir Lietuvoje gana platus. Yra bandoma klasifikuoti vertybes ir vertybines orientacijas, nustatyti jų derinius. Sociologai (R. Grigas, A. Matulionis, A. Mikštas, G. Purvaneckienė ir kt. tiria skirtingų gyventojų grupių vertybines orientacijas, ypač akcentuodami vertybių pasikeitimą permainų metais. Psichologai (A. Gožtautas, L. Zajančkauskaitė ir kt ) vertybių ir vertybinių orientacijų psichologinius aspektus sieja su moralinių normų reikšmėmis bei žalingais įpročiais. Edukologijos mokslo atstovams (V.Aramavičiūtei, M. Gaigalienei, M. Barkauskaitei ir kt.) labiausiai rūpi dorinis moksleivių ugdymas. Per pastarajį dešimtmetį pasirodė įvairių straipsnių, kuriuose analizuojama vertybės samprata, vertybės prigimtis įvairių filosofinių teorijų aspektu, jų kaita informacinių technologijų amžiuje (Kraujutaitytė, 1998; Kuzmickas, 2001; Putinaitė, 1998; Norkus, 1998; Matulionis, 1999; Cicėnas,1999; ir kt.). Individo vertybės nuolat kinta: žmogus atranda naujas vertybes, naujus savo vertybių aspektus, vienas vertybes keičia kitomis. Todėl vertybiniai tyrimai nepraranda savo aktualumo. Tyrimo objektas: skirtingų socialinių grupių vyrų ir moterų požiūris į vertybes gali būti skirtingas Tyrimo hipotezė: jei vyrai ir moterys priklauso skirtingoms socialinėms grupėms, tai yra tikimybė, kad jų požiūris į vertybes skiriasi. Tyrimo tikslas: išsiaiškinti į kokias vertybes labiausiai orientuojasi skirtingų socialinių grupių vyrai ir moterys bei ar jos skiriasi Tyrimo uždaviniai: 1. Literatūros analizės pagrindu atskleisti kas yra vertybės ir vertybinės orientacijos sąvokas, išnagrinėti vertybių klasifikavimą ir bei jų svarbą žmogaus gyvenime. 2. Rašto darbe panaudoti M. Rokeach vertybinių nuostatų tyrimo metodiką. 3. Atlikti tyrimą ir jo metu išsiaiškinti ar skiriasi skirtingų socialinių grupių dirbančių moterų ir studenčių bei dirbančių vyrų bei studentų vertybės 4. Palyginti skirtingų socialinių grupių vyrų ir moterų vertybes Tiriamieji: Šiame tyrime bus tiriami dviejų socialinių grupių žmonės: studentai ir dirbantys asmenys t.y tyrime dalyvaus 1-2 kurso studentės ir studentai bei 30 - 40 metų dirbančios moterys ir vyrai. Bendras tiriamųjų skaičius – 28. Tyrimo metodika : tyrime bus naudojama vengrų psichologo M.Rokeach vertybinių nuostatų tyrimo metodiką, kuri padeda atskleisti ir suranguoti vertybes. Šiame darbe bus tiriama terminalinės ir instrumentinės vertybės 1. VERTYBĖS SAMPRATA 1.1. Vertybės sąvoka ir jos aiškinimai Jau seniai skiriami dvejopi žmogaus siekiniai - vertybės ir gėrybės. Dažnai visuomenė šias dvi sąvokas painioja, nesuprasdami jų skirtumų, nes ir vertybėmis, ir gėrybėmis dažniausiai yra laikoma visa, kas yra interesų, poreikių, troškimų, norų objektai, kas sužadina mūsų jausmus, mintis, sprendimus. Todėl ne visada vienos yra aiškiau skiriamos nuo kitų. Vis dėlto skirtumas tikrai yra. Gėrybės yra visa kas mus supa, jos egzistuoja nepriklausomai nuo mūsų valios, tiesiog tai yra konkretūs daiktai bei gamtos reiškinių savybės, o vertybės dažniausiai yra suvokiamos ne kaip daiktai ar kitokie reiškiniai, o tai kas žmogui yra vertinga, jo interesų objektai bei tai, nuo ko priklauso žmogaus gyvenimo būdas. Pruskus (2005) teigia, jog vertybės yra susijusios su žmogaus fizinėmis ir ūkinėmis reikmėmis, todėl dažniausiai yra konkrečios ir dalinės asmens ir gyvenimo visumos požiūriu (pvz., namas, automobilis, paskola iš banko ir pan.). Gėrybės yra vartojamos, o vertybės nulemia, kam ir kaip vartojamos gėrybės, kokią vietą žmogaus gyvenime jos užima, taigi jos susijusios su dvasinėmis žmogaus gyvenimo reikmėmis. Tam tikra prasme gėrybės gali būti lyginamos su priemonėmis, o vertybės su tikslais. Vadinasi, vertybės nusako esminius, svarbiausius vidiniu požiūriu dalykus (pvz., laisvė, laimė ir pan.); jomis galime išreikšti savo ypatingą santykį su kitais žmonėmis (pvz., teisingumas); jos gali būti kriterijus, lyginimo matas (pvz., profesionalizmas, patikimumas); gali būti tai, kas malonu, bet gali būti susijusios ir su ypatingomis pastangomis (pvz., savęs įtvirtinimas, pripažinimas ir pan.). Nors vertybės ir gėrybės yra neabejotinai skirtingos sąvokos, tačiau vis vien galima teigti, kad gėrybės sudaro vertybių pamatą, paprasčiausiai siekdami vertybių, mes neturime pamiršti gėrybių. Nors kai kada tas pats dalykas gali būti vienu atžvilgiu tikslas, kitu – priemonė. „Tuo tarpu vertybės yra savitikslės, jos nėra priemonės kam nors, jų norima ir siekiama dėl jų pačių, bet ne dėl kokių nors kitų tikslų.“ (Kuzmickas, 2001, p. 59). Amerikiečių sociologas N. Smelzeris vertybes apibūdina taip:“ vertybės – tai visuotinai priimti įsitikinimai apie tikslus, kurių žmogus turi siekti. Jie sudaro dorovinių principų pagrindą“ Sociologas L.Broomas ir kt savo veikale „Sociologija“ pažymi, kad „vertybė – tai tikėjimas arba jausmas, kuris apima daugybę žmonių ir laikomas svarbiu jų tapatybės faktoriumi. Veiklumas, individualybė, lygybė – tai vertybės, nuo kurių priklauso žmonių gyvenimo būdas, kaip jie yra valdomi ir ką vertina. (Čiužas ir kt, 2005, p. 8) Yra daugybę nuomonių kas laikytina vertybe, o kas ne, todėl skirtinguose moksluose, srityse, teorijoje vertybės yra suvokiamos savaip. R.Vasiliauskas (2005) teigia, jog taip yra todėl, kad vertybių koncepcija sudėtinga, nevienareikšmiška, nes ji neatskiriamai susijusi su išoriniu pasauliu, žmogų jaudinančiais ekonomikos, kultūros, religijos, politikos klausimais, o kartu su jo pastangomis padaryti sau artimą, jaukų, geidžiamą. Todėl vertybes apibūdinančiuose samprotavimuose pabrėžiama priklausomybė nuo subjekto individualių motyvų, nuo jo poreikių, interesų, siekių ir kt. 1. 2 Vertybių rūšys Milton Rokeach vertybę apibūdina kaip „įsitikinimą, kad būtent kažkuris būdas ar galutinė egzistavimo būsena yra asmeniškai ar socialiai priimtinesnė negu prieštaringas ar atvirkštinis būdas arba galutinė egzistavimo būsena. Jis teigia, kad vertybės nebūna vienos, egzistuoja jų sistema; tai yra individualios vertybės yra taip išsidėsčiusios, kad jos turi atitinkamą reikšmę kitoms vertybėms. Vertybės yra santykinai pastovios, tarytum įsitikinimai, kuriais vadovaudamasis žmogus renkasi elgesio prioritetus ir būdus ar galutinę egzistavimo būseną. Vertybiniai įsitikinimai yra tai, kas pageidaujama, vertybės turi dvasinį ir emocinį aspektą; jos skatina veikti.(Louise C. Johnson, 2001, p. 57) Vertybės įvairiems asmenims yra ne vienodai svarbos, tačiau yra panašumų pripažįstant vienodas vertybes, nes bet kokios grupės individai susiduria su panašiais poreikiais ir panašiomis situacijomis. Yra skiriama keletas vertybių klasifikacijų. L.Jovaiša (2002) savo darbe pateikia labai globalią ir pakankamai išsamią vertybių klasifikaciją. Jis vertybes klasifikuoja taip: Prigimtinės vertybės (savarankiškumas, laisvė…); Egzistencinės vertybės (gyvybė, buitis…); Praksinės vertybės (pažanga kvalifikacija…); Ekonominės vertybės (nauda, vertinimas…); Socialinės vertybės (pripažinimas, atjauta…); Kultūrinės vertybės (grožis, nacionalumas…); Psichinės vertybės (sekmė, tvirtumas…); Dvasinės vertybės (santūrumas, darna…). Taip pat yra plačiausiai naudojama ir žinoma yra Miltono Rokeacho sukūrta vertybių klasifikacija. Jis vertybes suskirsto į dvi grupės, kurių kiekviena turi 18 vertybių. Viena grupė vadinama galutinėmis (terminalinėmis) vertybėmis, tai amžinosios būties šviesos ir ilgaamžis istorinis tėvų patirimas, pasaulio ir gyvybės, darbo ir santuokos, šeimos sakralumo suvokimas. Tai tikslai, kuriuos žmogus per savo gyvenimą norėtų pasiekti. Kita grupė vadinama tarpinėmis (instrumentinėmis) vertybėmis, kurios atspindi pageidautiną elgesio būdą arba priemones pasiekti. 1.3 Vertybių formavimasis Vertybės formuojasi ne tik pačios asmenybės iniciatyva. Suaugusieji perduoda vertybinius teiginius ir vaizdinius jaunesniems mokydami juos, auklėdami ir darydami tam tikrą poveikį. Tokiu būdu dažniausiai asmuo perima visuomenės ir artimųjų vertybių sistemą. L.Jovaiša (2002) teigia, kad šeima yra pati brangiausia žmonių grupė, pirmoji žmogaus ugdymo institucija. Jo gyvenimas prasideda ir baigiasi šeimoje, o joje įgyta patirtis atsiliepia visa gyvenimą. Taigi neginčijamai pirmoji institucija, kuri formuoja vertybes yra šeima. Net neabejojama, kad individas, jaunas žmogus, o vėliau ir subrendęs pilietis vertybes atsineša iš tėvų. Taigi labai svarbu, kad šeima sugebėtų įdiekti savo vaikams tinkamas vertybes, kuriomis jis daugiau ar mažiau remsis ateityje. Ganėtinai įdomus yra V.Legkausko (2001) pastebėjimas, kad elgesys ir vertybės turėtų būti formuojamos skatinant, nes vaikai linkę kartoti tėvų elgesį. Norint vaikui įdiegti pagrindines ir svarbiausiais vertybes, reikia nuolatos skatinti elgtis gerai. Tačiau taip pat svarbus tinkamo autoriteto buvimas ir patrauklių šaltinių, pavyzdžių ir net galų gale tinkamos socialinės, bei kultūrinės aplinkos įtakos. Asmuo turi augti dvasingas, jautrus, sąžiningas, teisingas, gailestingas. Turi būti išugdytas supratimas apie gėrį ir blogį, kad jaunas žmogus, tapdamas savarankišku, galėtų atsirinkti ką vertinti teigiamai ir ką smerkti. Nors tėvai yra esminiai vertybių kūrėjai ir orientyrai žmogaus pasaulėžiūroje, tačiau yra ir keletas kitų veiksnių, savo svarba gal ir nepretenduojančių lygintis su šeima, tačiau taip pat svarbūs. Antrąją vietą po šeimos, reikšmingumo skalėje užima socialinės aplinkos įtaka. Sociologijos žodyne (1993) ši aplinka apibrėžiama kaip socialinis pasaulis, visuomenės (materialinės ir dvasinės); žmonių gyvenimo, jų vystymosi ir veiklos sąlygos. Jaunas žmogus pradeda formuoti nuosavą vertybių sistemą. Labai svarbu nukreipti jaunuolį tinkama linkme, neleisti, kad jam darytų blogą įtaka bendraminčiai, draugai ar kitos grupės. Tai itin stengiasi daryti mokykla, kitur dar vadinama antraisiais namais. Švietimo reformos, ištisos edukologinės koncepcijos, metodai - visa tai jaunosios kartos ugdymui ir lavinimui, teisingų vertybių skiepijimui, gero piliečio auklėjimui. Kiti veiksniai lemiantys asmenybės vertybių formavimąsi yra neformalios(bendraminčiai) grupės, jų įtaka, draugai, visuomenė, masinės informavimo sistemos, kultūros įtaka ir kt. 2.VERTYBINĖS ORIENTACIJOS 2.1 Vertybinių orientacijų samprata Vertybinė orientacija – individo dorovinių, socialinių, politinių, estetinių nuostatų sistema; pastovi asmenybės savybė, susijusi su siekiamu idealu.(Psichologijos žodynas, 1993) Vertybinės orientacijos dažniausiai formuojasi asmenybei bręstant ir tobulėjant. Žmogus remdamasis jau turimomis ir naujai įgytomis žiniomis, susipažindamas su žmonijos sukauptomis dvasinėmis ir materialinėmis vertybėmis, vis savarankiškiau vertina įvairius gyvenimo reiškinius, susidaro tam tikrą nuomonę apie juos t.y. susiformuoja vertybinę orientaciją. Ivanauskienė (1999) pabrėžia, jog vertybinės orientacijos yra tam tikro lygio motyvų, skatinančių asmenybės kryptingumą ir tam tikrą jos veiklą, sudedamoji dalis. Jų turinys parodo, į kuriuos tikrovės objektus ir reiškinius asmenybė veikdama orientuojasi, kas jai reikšmingiausia. Atskirų asmenų ar grupių vertybinės orientacijos dažniausiai perimamos iš tos kultūros visuomenės, kuriai individai ar grupės priklauso. Tačiau atskirų individų vertybinių orientacijų sistemos vis dėlto turi skirtumų, priklausančių nuo socialinių grupių, kuriose jie veikia (šeimos, mokyklos, organizacijos, religinės bendruomenės, partijos ir kt.). „Socialinė grupė bendriausiu požiūriu yra tam tiktas skaičius žmonių, kuriuos vienija koks nors vienas kokybinis požymis. Tas pats požymis grupę išskiria iš visuomenės ar skiria jį nuo kitų grupių“.( Bakševičienė, 2004, p. 19) Vertybinių orientacijų skirtumai priklauso ir nuo ugdymo, gyvenimo sąlygų, aplinkos, visuomenėje tvyrančių nuostatų, vidinių bei išorinių sąlygų, o ypač nuo žmogaus amžiaus (vaikų, jaunuolių, senyvų žmonių) ir lyties. „Įvairiems amžiaus tarpsniams būdingos nuostatos bei vertybinės orientacijos skiriasi priklausomai nuo to laikotarpio poreikių, socialinės veiklos sferų, tačiau visuomet išlieka integralia asmenybės savybe.“ (Ivanauskienė, 1999, p. 184) Įvairūs tyrimai rodo, kad individualios charakteristikos, ypač amžius ir lytis, ir socialinę padėtį apibrėžiantys kintamieji nulemia vertybės svarbą žmonių gyvenime. 2. 2 Vertybinės orientacijos pagal amžių Pasak Vosyliūtės (2003) amžius veiksnys, yra vienas svarbiausių požymių, kuris lemia ir paaiškina žmogaus elgesį, bei nulemia asmenybės vertybes. Be abejo, jaunuolių, vidurinio amžiaus ir senų žmonių požiūris į vertybes gali skirtis. Paauglystė ir jaunystė yra intensyvaus biologinio, psichinio ir socialinio brendimo laikotarpis. Jaunuolio dvasiniame gyvenime vyrauja polinkis pažinti ir suprasti save patį, analizuoti ir vertinti savo poelgius, jausmus ir nuotaikas, vertybes ir antivertybes. Tai tam tikrų apsisprendimų metas: kur studijuoti, gyventi, keliauti, ko gyvenime norima siekti, kas svarbiausia...Kaip Čiužas (2003) teigia „

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!