Vyrų ir moterų agresyvumo skirtumai

IŠVADOS..........................................................................................................................18.
Garsus psichiatras F. Kaprio (F. Caprio) rašo: „Nebūtume pernelyg toli nuo tiesos teigdami, kad visos pasaulio blogybės gali būti priskirtos žmogaus nesugebėjimui kontroliuoti savo polinkio į agresiją. Ši agresija savo įvairiais kaukėtais pavidalais yra tikrų tikriausia liga, ėdresnė už patį vėžį. Vieną dieną išmintis išmokys mus, kad jos moksliniams tyrimams ir vaistų nuo agresijos paieškai turime skirti tiek pat laiko, pinigų ir pastangų kiek jų šiandien skiriame poliomielitui, vėžiui ir kitoms nepagydomoms ligoms“.
Deja, reikia pasakyti, kad ne visada atkreipiamas dėmesys į agresijos destruktyvumą ir patologinį jos pobūdį. Gana paplitusi mąstysena, kad agresija yra priemonė, kuria praktiškai dažnai būtina ir pateisinama siekiant tam tikrų tikslų, kurių kitais būdais pasiekti nebūtų įmanoma. Be to, ji gali klaidingai supainioti su nuoširdumo, atvirumo ir tikrumo poreikiu, tarsi panašios teigiamos savybės reikalautų iškelti į paviršių visus neigiamus sieloje galinčius kilti jausmus.
Prie nesveiko agresijos taikymo pateisinimo gali prisidėti ir kultūrinis veiksnys, tai yra šiek tiek nevykusio psichologijos populiarinimo paskleistas šūkis, pagal kurį agresija yra visiškai normali reakcija, todėl ją reikia atvirai išlieti, nes ją užgniaužę padarytume žalos sielai.
Šis teiginys visiškai nukreipia nuo tiesos kelio, ir nė vienas rimtas asmenybės tyrinėtojas negali tiesmukiškai teigti, kad būti apimtiems agresijos, tai yra pykti, yra sveika: iš tiesų šie išsiliejimai nėra konstruktyvūs, niekada neatneša giedros, vidinės ramybės, savigarbos.
Minėtasis teiginys remiasi dviprasmybe, kurią reikia paaiškinti. Dviprasmybė kyla supainiojus agresiją, suprantamą kaip gryna vidinė reakcija („jos jautimas“), ir išorinę šios reakcijos išraišką (choleriški išoriniai poelgiai, kuriems galime pasiduoti). Kalbant apie grynai vidinę agresiją, ji (tam tikrose racionaliose ribose) išties yra naudinga ir natūrali psichinė tikrovė. Mat kaip mūsų siela yra linkusi mylėti ir būti traukiama viso to, kas mums atrodo gera, naudinga ir malonu, lygiai taip pat ji radikaliai linkusi atstumti ir galbūt kovoti su tuo, ką suvokia kaip žalinga, kaip ką nors, kas mus žeidžia, verčia kentėti, kas kelia grėsmę mūsų...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!