Intelektas, intelekto rūšys ir skirtumai

Intelektas – tai sumanumas, protingumas, sugebėjimas spręsti problemas ir greitai perprasti dalykus, galėjimas pasimokyti iš patirties. Intelektas paaiškina kodėl kai kuriems mokiniams be vargo sekasi mokytis, o kitiems toje pačioje klasėje su tomis pačiomis knygomis ir mokytojais iškyla daug sunkumų. Vieni mokslininkai intelektą tapatina su gebėjimu mokytis, t.y. laiko, kad intelektas tolygus mokslumui. Kiti intelektą laiko gebėjimą operuoti abstrakčiais simboliais. Be to, esama nuomonės, kad intelektas – gebėjimas prisitaikyti prie situacijos.
Apibūdinant intelektą kaip gebėjimą abstrakčiai mąstyti, jo funkcija laikomas efektyvus operavimas sąvokomis ir simboliais. Tačiau toks požiūris susiaurina ne tik intelekto sąvoką, bet ir jo reiškimosi sferą.
Intelekto, kaip prisitaikančiosios veiklos, apibrėžimas tarsi apima visus įmanomus intelekto apibrėžimus. Iš tiesų intelektą laikant gebėjimą mokytis, mokymasis dažnai suprantamas pakankamai plačiai: kaip patirties įgijimas ir efektyvus jos panaudojimas reikalingoje situacijoje. Panagrinėjus konkrečius tyrimus mokslininkų, kurie traktuoja intelektą kaip gebėjimą operuoti abstrakčiais simboliais ir sąvokomis, galima pastebėti, kad jie šį gebėjimą supranta kur kas plačiau, negu pateikia apibrėžime. Daugumos tokių psichologų testai, skirti intelekto matavimui, tiria sensomotorinę, perceptyvinę veiklą, todėl ir intelektas, arba bendrieji gebėjimai, suprantamas kaip visos veiklos pagrindas.
Intelekto, kaip prisitaikomosios veiklos, samprata padeda atskleisti intelekto egzistavimo prielaidas, tačiau neatskleidžia jo mechanizmo, konkrečių psichinių savybių, kurios sąlygoja šios prisitaikomosios veiklos lygį.
Pirmoje XX amžiaus pusėje vyravo nuomonė, kad intelektas yra įgimtas ir jį galima matuoti tam tikrais testais. Todėl atliekant intelekto skirtumų tyrimus buvo apsiribojama intelekto lygio tyrimais.
Tačiau daugumos psichologų požiūris į tai, kas matuojama intelekto testais, pastaruoju metu iš esmės pasikeitė. Tyrinėtojų nebetinkina senoji teorija, teigianti, kad intelekto lygis, matuojamas testais, yra įgimtas. Žymi amerikiečių mokslininkė A. Anastazi nurodo, kad laikyti, jog intelekto lygis atspindi pastovias, nesikeičiančias individo charakteristikas, yra rimta klaida. Jos nuomone, kiekvieno psichologinio testo paskirtis – parodyti tai, ką gali atlikti individas duotuoju laiko momentu.
Todėl vis dažniau pripažįstama, kad intelekto testais tiriami ne įgimti skirtumai, o žinių, mokėjimų skirtumai. Kai...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!