Intelektas, bei jį įtakojantys ir keičiantys veiksniai

Klaipėda, 2005
LITERATŪRA...................................................................... 11psl
ĮVADAS
Apžvelgiame, ką savyje talpina intelekto apibrėžimas ir kaip jis susijęs su kultūra.
Aptariami bandymai intelektą vertinti kiekybiškai. Kas tas IQ, ar juo galima nustatyti žmogaus vertę?
Paveldėjimo ir aplinkos įtaka intelektui. Dvynių, įvaikintų ir tam tikrų žmonių grupių intelekto tyrimų skirtingi aiškinimai ir diskusijų rezultatai.
Jei aplinka tokia svarbi žmogaus intelekto raidai, gal įmanoma, sudarius reikiamas sąlygas, tobulinti intelektą? Apžvelgiamos pedagoginio poveikio programos ir viltys dėl jų efektyvumo.
1. INTELEKTAS. GENŲ IR APLINKOS ĮTAKA, BEI MĖGINIMAI JĮ TOBULINTI
1.1. INTELEKTO APIBRĖŽIMO PROBLEMA
Paprastai intelekto apibrėžimas grindžiamas išsivysčiusių tautų intelekto sampratos tradicijomis. O šios tradicijos atspindi būtent tą požiūrį į žmogaus mokymąsį, bei mokymą, kuris būdingas šios visuomenės viduriniesiems sluoksniams. Jei mūsų visuomenė būtų kitokia, ar švietimas įgytų kitą pobūdį, tikriausiai iš naujo reikėtų apibrėžti ir intelektą. Pavyzdžiui, kalbant apie Amerikos indėnų kultūrą ir ten labai vertinamą pynimo meną, žinome, kad jį įvaldžiusieji buvo laikomi talentingais. Jei mūsų visuomenėje taip būtų vertinami šie įgūdžiai, tai ir intelekto apibrėžimas sietųsi su jais. Todėl intelekto apibrėžimą apsprendžia kultūra, jis nėra universalus. Galima būtų teigti, kad intelektas yra bet kokie gebėjimai, kurie jūsų kultūroje laikomi svarbiais.
Dauguma specialistų intelektu laiko žmogaus gebėjimą tikslingai ir adaptyviai elgtis. Intelektinė elgsena rodo gebėjimą prisitaikyti, mokantis iš patirties, sprendžiant problemas ir blaiviai protaujant. Tie, kurie elgiasi protingai, susidoroja su keliamais tikslais ir pasiekia savo tikslus.
Psichologai svarsto, ar intelektą turėtumėm apibrėžti, kaip įgimtą protinį gebėjimą, ar kaip tam tikrą priskiriamą įpatybę, kuri, kaip, pvz, grožis, priklauso nuo stebėtojo nuomonės.
Daugelyje intelekto apibrėžimų kalbama apie sugebėjimą atsispirti stresui ir susierzinimui, t.y., emocinį stabilumą, bei pasitikėjimą savimi. Kituose apibrėžimuose minimi socialiniai sugebėjimai, mokymosi interesai, sėkmės motyvacija ar net regos aštrumas, kadangi daugelis mokslininkų galvoja, kad intelektas nėra tik proto galia.
Pavyzdžiui, H.Gardneris į savo intelekto apibūdinimą įtraukdavo kiekvieną sugebėjimą, paminėtą bent keliuose autoriaus darbuose ir teigė, kad yra septynios intelekto formos: kalbinis, muzikinis, loginis matematinis, erdvinis, kūniškasis kinestezinis,...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!