Vyresnio amžiaus žmonių gerovė

Visuomenės sveikata, I kursas, 4 gr.
Seni žmonės yra socialinė grupė, kuriai būdingas savitas gyvenimo būdas, specifiniai poreikiai. Senatvė dažnai ateina su ligomis, skausmais, nusivylimais, šeimyninių ir žmogiškųjų santykių irimu.
Visuomenėje vyrauja nuomonė, kad senas žmogus – tai nesavarankiškas žmogus be jėgų, reikalaujantis priežiūros ir slaugos.
Atėjus senatvei, o tuo pačiu ir negaliai dėl jos, tiek senas žmogus, tiek jo artimieji susiduria su nelauktais sunkumais, kuriems jie būna nepasiruošę. Dėl nežinojimo ir nemokėjimo kyla nesusipratimai, konfliktai, neišsprendžiamos problemos tarp seno žmogaus ir jo artimųjų. Senyvo amžiaus žmonės paprastai labai sunkiai prisitaiko prie naujųjų sąlygų, ko pasekoje prasideda depresija ir ją lydinčios ligos, nepasitikėjimas kitais žmonėmis, neretai pyktis ir agresyvumas. Tačiau tai jau senatvės problema. Juk senėjimas – natūralus procesas, prasidedantis kur kas anksčiau už senatvę, kuri nebūtinai atveda žmogų į ligotą senatvę.
Senatvė – galutinis, genetiškai užprogramuotas, žmogaus amžiaus tarpsnis. Jo turiniui ir esmei būdingas socialinis pobūdis. Sunkios gyvenimo sąlygos, neturtas, vienatvė sukuria kompleksą antrinių veiksnių, kurie paverčia senatvę sunkiausiu gyvenimo tarpsniu, žmogus darosi priklausomas nuo šeimos ir visuomenės, jį kamuoja pačios įvairiausios ligos, psichologinės problemos, kurios sukelia daugeliu atvejų psichosomatinius susirgimus.
1994 m rudenį Kaire vykusioje tarptautinėje konferencijoje buvo pripažinta, kad pasaulio visuomenė sensta. Jungtinių Tautų Organizacijos ekspertai prognozuoja, jog 2025 m vyresnių nei 60 m amžiaus planetos gyventojų bus daugiau nei 15 %. Lietuvoje daugiau nei trečdalis gyventojų yra seni ir pagyvenę žmonės. 1999 – ieji buvo paskelbti pagyvenusių žmonių metai.
Senatvė – tai žmogaus amžiaus tarpsnis, gyvenimo ciklo dalis. Senėjimas – procesas, kurio kulminacija – biologinė mirtis, užbaigianti žmogaus raidą. Senas žmogus apibūdinamas kaip fiziologinių ir biocheminių rezervų ir fiziologinių procesų mažėjimas, silpnėjimas.
Senas žmogus – socialinės aplinkos dalis. Jis asmeniškai reaguoja į visuomeniškas užduotis, vaidina tam tikrą socialinį vaidmenį, kurio ėmėsi. Individo – asmenybės kultūra pasireiškia jam integruojantis į aplinką (visuomenę).
Pagyvenusių žmonių pamatinis gyvenimo lūžis sukasi apie individo gyvenimo įvertinimą prasmės ir beprasmybės...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!