Senų žmonių socialinės aktualijos

Pasaulinis psichologijos mokslas susidomėjo senatve ir senais žmonėmis tik paskutinėje XX a. triadoje. Svarbiu faktoriumi, nulėmusiu gerontopsichologijos vystymąsi, yra stebimas pagyvenusių žmonių absoliutus ir santykinis didėjimas, kurį lemia gimstamumo mažėjimas, kylanti pagyvenusių žmonių pragyvenimo lygis, gerėjanti jų sveikata, ilgėjanti žmonių gyvenimo trukmė (L.I.Anciferova,2001; Lietuvos šeima, 1994-1995).
Gyventojų senėjimas – sudėtingas reiškinys, sukeliantis įvairių socialinių ir ekonominių pasekmių. Pasaulyje ieškoma būdų, kaip išvengti dėl gyventojų senėjimo kylančių problemų ir pasinaudoti naujomis galimybėmis, kurias atveria pailgėjęs darbingas gyventojų amžius.
Didėjanti žmonių gyvenimo trukmė – didelis laimėjimas, bet į šį reiškinį būtina atsižvelgti formuojant būsimą ekonominę, socialinę ir užimtumo politiką. Senėjimo problema turi būti sprendžiama ne tik specialiomis, bet ir padėsiančiomis sukurti visuomenę įvairaus amžiaus žmonėms priemonėmis, kurios didintų kartų solidarumą.
Problemų kelimas ir jų nagrinėjimas prasidėjo nuo tyrinėjimų kultūrinės-socialinės atmosferos, kurioje gyvena seni žmonės. Nustatyta, kad yra plačiai paplitusi nuomonė apie senus žmones, kaip apie bejėges, ligotas būtybes, nesugebančias savarankiškai priimti sprendimų, būti naudingomis visuomenei. Egzistuoja tam tikri stereotipai, pagal kuriuos senstantis žmogus turėtų supanašėti su savo amžiaus grupės nariais, turėtų sunykti jo individualumas, unikalumas. Bet tokia nuostata nėra universali. Skirtingose kultūrose, istorijos epochose nuomonė apie senus žmones daugybė kartų keitėsi. Pavyzdžiui, kaip pateikia Anciferova, kolonijinėje Amerikoje seni žmonės buvo itin gerbiami. Pasak G.Krige, didelį vaidmenį, priimant Benjamino Franklino Konstituciją, suvaidino ne tik tai, kad autorius puikiai pažinojo parlamento praktiką, bet ir tai, kad jam tada buvo virš 80 metų. Tokiu būdu, senatoriai pagerbė brandaus, patyrusio, išmintingo žmogaus pasiūlymą (L.I.Anciferova, 2001).
1. DEMOGRAFINIS SENĖJIMAS
Vienas ryškiausių daugumos pasaulio šalių, įskaitant ir Europos valstybes, gyventojų raidos XX-XXI amžių sandūroje yra spartus pagyvenusio amžiaus žmonių skaičiaus ir jų dalies bendrame gyventojų skaičiuje didėjimas. Šis reiškinys apibūdinamas „demografinio senėjimo“ terminu, o senyvo amžiaus žemutine riba demografinėje analizėje dažniausiai laikoma 60 metų. Kadangi socialinius-ekonominiu požiūriu pagyvenusio amžiaus gyventojai nėra homogeniška grupė – ji jungia ir „jaunus“ pagyvenusiuosius, kurių dauguma išlieka aktyvūs,...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!