Fransna Mari Aruė, Paryžiaus notaro sūnus, žinomas pasauliui Voltero pseudonimu (Voltaire, François-Marie Arouet, 1694-1778) - bene vienintelis iš rašytojų, pelnęs tokią šlovę, kad visas šimtmetis pavadintas jo vardu - Voltero amžiumi. Paradoksalu yra tai, kad Volteras neturėjo tokios nuoseklios estetinių bei filosofinių pažiūrų sistemos kaip jo amžininkas filosofas materialistas D.Didro, jis nepasižymėjo tokiomis originaliomis socialinėmis pažiūromis kaip kitas jo amžininkas - Ž.Ž.Ruso. Vis dėlto tai buvo populiariausias savo šimtmečio nuotaikų reiškėjas, meninis jo minčių dėstymas geriausiai atitiko to amžiaus skonį bei nuotaikas.
,,Aš myliu visas devynias mūzas ir stengiuosi laimėti kiekvienos palankumą", - juokavo Volteras. Išties jo literatūrinis palikimas ne tik labai didelis, bet ir įvairus. Jaunystėje jis garsėjo kaip žymiausias epochos poetas (rašė įvairių žanrų poetinius kūrinius, poemas), vėliau galėjo didžiuotis garsaus dramaturgo šlove (parašė 53 įvairių žanrų dramos kūrinius), išleido ne vieną istorijos ir kitų mokslų veikalą („Karolio XII istorija", „Liudviko XIV amžius", „Samprotavimai apie žmogų. Niutono filosofijos principai" ir t.t.), parašė daug straipsnių prancūzų „Enciklopedijai", sukūrė filosofinių apysakų, kurios neprarado savo įdomumo bei aktualumo ir mūsų dienomis.
Voltero gyvenimas - labai spalvingas, kupinas visokiausių nutikimų. Smulkiai ir įdomiai jo gyvenimas lietuviškai aprašytas V.Dubo monografijoje ir A.Akimovos knygoje. Iš svarbesnių jo gyvenimo laikotarpių reikėtų paminėti Sirė periodą (1734-1749), kada jis gyveno markizės Emilijos diu Šatlė dvare; 1750-1753 metus rašytojas praleido pas Prūsijos karalių Frydrichą II Berlyne ir Potsdame; nuo 1754 m. Volteras gyvena savo dvaruose prie Šveicarijos sienos - tai Fernėjaus laikotarpis, tuomet rašytojas imtas vadinti Fernėjaus patriarcho vardu.
1778 m. pavasarį, keletą mėnesių prieš mirtį, 28 metus nebuvęs Paryžiuje Volteras atvyko į sostinę. Čia jo laukė svaiginantis triumfas: su didele pagarba jį sveikino Prancūzų akademija, jo karietą visur lydėjo netylančios ovacijos. Tokią pagarbą rašytojas nusipelnė ne tik už literatūrinius nuopelnus, bet ir įvairią veiklą. Jis buvo ne tik populiarus rašytojas, bet ir puikus administratorius. Prieš keliolika metų įsigijęs Fernėjaus dvarą,...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!