armiją iš Lietuvos išstūmė per 6 dienas.
• 1941 m. birželio 23 d. Kaune prasidėjo antikomunistinis sukilimas.
nepriklausomybę.
aktyvistų frontas).
Lietuvos laikinoji vyriausybė
• Sukilėliai užėmė radijo ir telefono stotis, sutrikdė
Raudonosios armijos ryšius, puolė tiltus saugančius
dalinius, kovėsi su raudonarmiečiais.
• Jau birželio 23 d. per užimtą Kauno radijo stotį
aktyvistai paskelbė apie nepriklausomybės
atkūrimą ir Laikinosios Vyriausybės sudarymą.
• Jos vadovu tapo J. Ambrazevičius.
• Svarbiausias Laikinosios Vyriausybės uždavinys
buvo pasiekti Lietuvos nepriklausomybės
pripažinimą.
Vokietijos pozicija
• Vokiečiai atmetė galimybę pripažinti net jiems
palankios Lietuvos valstybės, kuri karo sąlygomis
tegalėjo būti marionetinė, egzistavimo galimybę.
• Jie draudė valstybės simbolių ar valstybės
pavadinimo naudojimą ir nuolat grasino
Laikinosios vyriausybės (LLV) nariams.
• LAF’o vadas Škirpa Berlyne buvo laikomas namų
arešto sąlygomis – jam buvo uždrausta grįžti į
Kauną, o LAF’o įgaliotinį L. Prapuolenį išsiuntė į
Dachau koncentracijos stovyklą.
• Po 6 savaičių LLV buvo paleista
Sukilimo klystkeliai
• Pirmosiomis karo dienomis
pradėtos suvedinėti sąskaitos.
Be teismo buvo žudomi arba
perduodami vokiečiams daugiau
ar mažiau bendradarbiavę su
komunistais, o kartais ir niekuo
nenusikaltę žmonės.
• Tomis dienomis žuvo šimtai
niekuo dėtų lietuvių, bet
labiausiai nukentėjo Lietuvos
žydai, kurie buvo puolami ir
žudomi vien dėl savo tautybės.
• Jau pirmomis karo savaitėmis jų
žuvo tūkstančiai.
• Sukilimo vadovai ar Laikinoji
Vyriausybė nenurodinėjo vykdyti
savavališkų susidorojimų, žudyti
beginklių žmonių, bet jie realiai
neturėjo galimybės kontroliuoti
pavienių sukilėlių dalinių.
Nacių okupacinis režimas
• Lietuva, Latvija,
Estija ir
Baltarusija buvo
įtrauktos į
Ostlando Reicho
komisariatą.
Lietuva tapo
generaline
sritimi.
Nacių okupacinis režimas
• Į lietuvius okupantai žiūrėjo kaip į
menkavertę tautą.
• Dar karo metais pradėta Lietuvos
kolonizacija.
• Iškėlus iš ūkių šeimininkus, juose
buvo įkurdinta apie 6 tūkst.
vokiečių kolonistų šeimų.
• Iki 1943 m. pabaigos į miestus
atsikėlė apie 10 tūkst. vokiečių.
Okupacijos pabaigoje vokiečių
skaičius Lietuvoje išaugo iki 35
tūkstančių.
• Uždrausta klausyti užsienio radijo
stočių, o už išgirstos informacijos
paskleidimą kaltieji asmenys buvo
siunčiami į darbo stovyklas arba
šaudomi.
• Į įvairias koncentracijos stovyklas
pateko apie 30 tūkst. Lietuvos
gyventojų, iš jų per 6 000 ten žuvo
– daugiausiai Flosenbiurge (2 480)
ir Štuthofe (1110).
Nacių okupacinis režimas
• Karo pradžioje buvo sudegintas Ablingos kaimas, o 42
jo gyventojai, tarp jų ir vaikai, sušaudyti.
• 1942 m. keršijant už Švenčionių apylinkėse sovietų
partizanų nušautus du zonderfiurerius ir vieną karininką
sušaudyti niekuo dėti 400 vietos gyventojų.
• 1944...
Šį darbą sudaro 819 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!