Nacių okupacija Lietuvoje

1941 06 22 – 1944/45m.
kariuomenę 1944 m. viduryje - 1945 m.
pradžioje.
1941 m. birželio 22 d. prasidėjo Vokietijos ir SSRS karas.
dienas.
Prasidėjus SSRS Vokietijos karui, LAF 1941 m.
birželio 23 d. pradėjo sukilimą.
Lietuvos aktyvistų frontas
(LAF):
1.Saugojo tiltus ir kitus
svarbius objektus;
2.Apšaudė ir kitaip trukdė
besitraukiantiems
raudonarmiečiams;
3.Suiminėjo pareigūnus;
4.Talkino puolantiems
vokiečiams;
5.Užėmė radijo ir telefono
stotis;
6. Sutrikdė Raudonosios
armijos ryšius;
LAF – Lietuvos aktyvistų frontas - antisovietinio pasipriešinimo
organizacija, veikusi 1940-1941 m. Pirmoji Lietuvos istorijoje
organizacija dėl bendro tikslo – nepriklausomybės atkūrimo,
sutelkusi įvairių politinių srovių bei pažiūrų žmones.
Organizacija įsteigta
lietuvių politinių pabėgėlių
1940 m. lapkričio 17 d.
Berlyne, Lietuvos įgaliotojo
ministro ir pasiuntinio
Vokietijoje Kazio Škirpos
iniciatyva.
Atkurti nepriklausomybei
palankios
sąlygos SSRS Vokietijos karas.
Prasidėjus šiam karui LAF rengėsi
sukilimui prieš SSRS. K. Škirpa
Laikinoji Vyriausybė
1941m. 06 23d.rytą LAF’o įgaliotinis L.Prapuolenis
paskelbė, kad sudaroma Laikinoji vyriausybė.
Ministro pirmininko pareigos buvo pavestos eiti
J.Ambrazevičiui (K.Škirpai vokiečiai neleido grįžti į
Lietuvą iš Berlyno).
Vokiečiai nepripažino jokio lietuvių politinio
savarankiškumo. Lietuvoje įsigali okupacinis
rėžimas
1. Lietuva, Latvija, Estija
ir Baltarusija buvo
įtrauktos į Ostlando
Reicho komisariatą;
2. Sritį valdė generalinis
komisaras; prie jo veikė
Tarėjų institucija;
3. Vietinės valdžios
pareigūnai buvo
lietuviai;
4. Veikė vokiečių saugumo
tarnyba (SD), gestapas
ir pan.;
5. Kolonizacija (vok.
atkėlimas);
Laikinoji Vyriauybė
Pirmiausia, LV išleido atsišaukimą “Į tautą”.
Atsišaukime pasmerkta bolševikinė okupacija ir
komunistinė sistema, Vokietijai padėkota už
išvadavimą, pareikšta pagarba žuvusiems už laisvę
kovotojams ir deklaruota, kad Lietuva nori likti
laisva ir nepriklausoma.
Lietuvoje pagrindinis vokiečių
tikslas buvo Lietuvos ūkio ir žmonių
potencialą padaryti Vokietijos karo
mašinos dalimi.
Apie Lietuvos nepriklausomybės
atkūrimą jie atsisakė net kalbėtis,
kai tuo tarpu pagrindinis lietuvių
tikslas buvo ją išlaikyti.
Skirtingi vokiečių ir lietuvių
interesai lėmė augantį vokiečių
spaudimą ir represijas.
Lietuvių rezistencija
• Rezistencinis pogrindis ėmė veikti iškart
uždarius LAF’ą 1941m. 09 22d.
• Veikė tokios pogrindžio organizacijos, kaip:
Lietuvių frontas, Lietuvos laisvės kovotojų
sąjunga, Lietuvos laisvės armija, Lietuvos
vienybės sąjūdis. Visos šios grupės
1943m.pabaigoje susijungė į
Vyriausiąjį Lietuvos išsilaisvinimo
komitetą – VLIK’ą; jo primininku tapo
Stepas Kairys.
• 1945m. 01 28d. Bolševikai užėmė Klaipėdą
– prasidėjo antroji Lietuvos sovietizacija.
Vyriausiasis Lietuvos išlaisvinimo komitetas (sutr.
VLIK) – lietuvių organizacija, įkurta politinių partijų
ir rezistencinių organizacijų atstovų steigiamajame
susirinkime 1943 m. Kaune.
VLIK’o vadovai ir eiliniai nariai tikėjosi, kad, karui
baigiantis, tarp SSRS ir Vakarų sąjungininkų kils
konfliktas dėl Europos ateities ir Lietuvai pavyks
atgauti laisvę.
Tikslas - taiki rezistencija
1. Stengėsi sulaikyti
gyventojus...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!